�urnalas Orientavimosi Sportas
Osport.lt

Orientavimosi sporto forumas
 
 DUKDUK   IeškotiIeškoti   Narių sąrašasNarių sąrašas   Vartotojų grupėsVartotojų grupės   RegistruotisRegistruotis 
 AprašymasAprašymas    Tikrinti asmeninius pranešimusTikrinti asmeninius pranešimus   PrisijungtiPrisijungti 

Žymaus sportininko-mokslininko teorija orientavimosi sportu

 
Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimą    Pagrindinis puslapis -> Informacija
Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą  
Autorius Pranešimas
Vytenis
Meistras


Prisijungė: 2006 08 25
Pranešimai: 3200
Pranešimų per dieną: 0.5
Miestas: Kazl Rda-Jonava-Kaunas

PranešimasParašytas: 2010-11-16, 11:48    Rašyti temą: žymaus sportininko-mokslininko teorija orientavimosi sportu Atsakyti su citata

Kai vyko Prienuose pasaulio kariškių Ąempionatas, man teko pasikalbėti su šio pasaulinio renginio pagrindiniais organizatoriais: mųsų federacijos prezidentu ponu Donatu ir mųsų orientacininkųkariškių šefu pulkininku leitenantu, Lietuvos kariuomenės sporto klubo viršininku Valentinu MizgaiĄiu. Tuo metu, atrodo, buvo jau po Pekino olimpiados, arba buvo jos išvakarės, kurioje mųsų orientacininkų viršininko sųnus Mindaugas buvo iškovojĄs bronzos medalĮ, o jo treniruoĄių draugas ir bendravardis Ežerskis iškovojo irgi labai aukštų penktų vietų. Tai vienas iš sėkmingiausių Lietuvos atstovų pasiekimų šioje olimpiadoje. Kaip tik tada mųsų prezidentui Donatui ir pabrėžiau, kad reikia mums paimti pavyzdĮ iš Graikų Romėnų imtynininkų, kurie pasiekė dėka sporto mokslo taikymo. Už Mindaugo Ežerskio tyrimus prieš keletų metų profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Poderys iš premjero Algirdo Brazausko buvo gavĄs valstybinĄ premijų. Šio profesoriaus paskaitų užpraeitais metais Kazlų Rųdos girios ČeĄetos kaimelyje klausėsi visi mųsų treneriai. O laike kariškių Ąempionato Prienuose buvau atkreipĄs dėmesĮ Į tai, kad žymusis imtininkas Mindaugas Ežerskis ruošia Įdomių disertacijų. Apie jos svarbų mųsų su Donatu pokalbyje pabrėžė ir pulkininkas leitenantas Valentinas Mizgaitis, kuris pasiguodė, kad sportininkams ištaikyti aukšĄiausių formų nėra taip paprasta, labai dažnai rizikuojama ir nepataikoma.


Taigi Mindaugas Ežerskis vadovaujant LKKA profesoriui, kineziologui (Kineziologijos laboratorijos vedėjui) Jonui Poderiui, disertacijų (eikite pagal nuorodų) jau apsigynė. Kadangi josios pavadinimas "DIDELIO MEISTRIŠKUMO GRAIKŲ-ROMĖNŲ IMTYNININKŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCINIŲ RODIKLIŲ KAITA METINIAME TRENIRUOTĖS CIKLE, todėl su šiuo moksliniu darbu, manau, labai verta susipažinti ir mums, orientacininkams, nes nagrinėjimo objektas yra ištvermės mechanizmo tyrinėjimas lyginant imtynininkų ištvermės parametrus su ilgų nuotolių bėgikų funkcijomis.

žinome, kad pratybose atliktų krųvių ar pasikeitusių išorinių ir vidinių veiksnių vertinimas, nuovargio laipsnio. individualių ypatybių pažinimas, organizmo funkcijų mobilizacijos ir atsigavimo kaitos ir sportinės formos Įgijimo vertinimas yra aktualios sporto mokslo bei praktikos problemos. Didelio meistriškumo sportininkų pratybose ir treniruotės procese vyrauja ugdantys fiziniai krųviai, dėl to viena iš bųdingų sportininko bųsenų yra nuovargio bųsena, kuri apibųdinama tiesioginio, liekamojo suminio treniruotės efektų sųvokomis. Galiu Įterpti, kad kaip tik apie nuovargio bųsenų, tiksliau, apie raumenų nuovargio fiziologijų jau baigia nagrinėti savo daktarinėje disertacijoje Kazlų Rųdos savivaldybės Sporto centro pavaduotojas Giedrius Gorianovas
. Apie organizmo adaptacijų karštomis ir geografinės platumos sųlygomis organizmo adaptacijos eiga atvykus Į Pekinų ir Sidnėjų tyrinėjo su minėtu Jonu Poderiu ir Aleksas Stanislovaitis, kuris lapkriĄio 26 d. paskaitų orientavimosi sporto treneriams ir orientacininkams apie fizinių savybių ugdymų, krųvius, poilsĮ skaitys vėl Kazlų Rųdos girios ČeĄetos kaimelyje. Na, o Mindaugo Ežerskio disertacijos pirmasis straipsnis:
"Sportinės treniruotės proceso raidos ypatybės. " buvo paskelbtas 2010 m. Nr. 3-4 žurnale TRENERIS, kuris publikuojamas to žurnalo III-e skyriuje TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI 27 psl.. Tai svarbus Įvykis visų sporto šakų praktikos apibendrinimo teorijoje. Jame TRENIRUOTĖS PROCESO VALDYMO IR KONTROLĖS potemėje kalbama apie šiuolaikinĄ bųtinybĄ kurti naujas treniravimo metodikas, kurios iš esmes pradėjo taikyti naujus treniravimo principus: fizinių galių didinime reikalaujama remtis organizmo vidinių bei išorinių veiksnių sųveika. Doktorantas Mindaugas Ežerskis daug aprašinėja apie koncentruotų ir specializuotų krųvių treniravimo ciklų diegimų, kur šios teorijos išvystymui daugiausia pasitarnavo trijų sporto šakų garsųs treneriai G. Touretskis (plaukimas), V. Kavernas su V. Issurinu (irklavimas). ir A. BondarĄiukas (lengvoji atletika).


Apie pastarųjĮ galiu asmeniškai pridurti, kad mokslų daktaras Anatolijus Bondarchuk garsėja kaip sportininkas (1972 olimpinis kųjo metimo Ąempionas ir Europos Ąempionas, taip pat buvĄs pasaulio rekordo savininkas. O jo treniravimosi sukurti metodai neturi precedento pasaulyje. Jis mokslų daktaro laipsnĮ Įgijo pedagoginiame Kijevo universitete, o jo mokslinių tyrimų technikų ir aukštos kokybės mokymo metodai sudarė pagrindų daugeliui bendrų kitų sporto šakų metodikoms ir praktikai sukurti. Jo sukurta teorija naudojama geriausių pasaulio sportininkų ir šiandien. Nuo 1976-1992, jo dėka paruošiama daug kųjo, disko metimo ir rutulio stųmimo pasaulio bei olimpinių Ąempionų. Jis parašė vienuolika knygų ir 195 straipsnių...

Apie šĮ žymiausių pasaulyje sportininkų ir mokslininkų užsimenu todėl, kad yra šviesųs prisiminimai susijĄ ir su mųsų sportu, kai 1972 m. pirmų kartų OS vystimosi istorijoje buvo suorganizuota didžiausia per visų laikų Lietuvos orientacininkų delegacijos išvyka Į pasaulio orientavimosi pasaulio Ąempionatų Čekoslovakijon (Stary Slavuose), iš kurio vakarais viešbuĄiuose stebėdavome, kas dedasi netoliese-Miunchene, kur vyko olimpiada, jos stebėjimui vadovaudavo šviesiosios atminties Romualdas Šileika. Bųtent,, kurioje garsusis Anatolijus Bondarchukas tapo olimpiniu Ąempionu. Su jo teoriniu bei praktiniu palikimu tekdavo ir man asmeniškai susidurti, studijuojant jo straipsnius žurnale Лехкая атлетика.

Atkreiptinas dėmesys Į naujus terminus, kaip Į mezociklų blokų tipus, tokĮ, kaip

1. AkumuliacinĮ, kuris buvo numatytas bendrųjų savybių, tokių kaip aerobinės ištvermės, raumenų jėgos ir bendrosios technikos savybių, tobulinimui (fizinių ypatybių treniravimo mezociklo trukmė 610 savaiĄių); Šis mezociklas labai ignoruojamas mųsų sporto šakoje, dėl ko daug orientacininkų praranda labai svarbių savybių, tada, kai jie pereina iš moksleiviškojo amžiaus ir perdėm nusispecializavĄ, praranda labai daug bendrųjų savybių. Toliau atkreiptinas dėmesys Į:
2. Transformacijos mezociklų, kuris buvo skirtas rungties specifinių motorinių ir techninių savybių tobulinimui, pvz., aerobinė-anaerobinė ištvermė ir/arba anaerobinė ištvermė, raumenų ištvermė ir judesio atlikimo technika. Kaip matome, Ąia irgi orientavimosi sporte nieko nesiskiria nuo graikų-romėnų imtynių teorijos, kur anaerobinė ištvermė labai turėtų bųt sietina su technikos elementų stiprinimu. Labai Įdomus naujas treĄiasis šioje disertacijoje naudojamas terminas, tai -
3. Realizacijos, kuris koncentravosi Į priešvaržybinĮ pasirengimų, t. y. varžybų imitacija, maksimalaus greiĄio didėjimų ir atsigavimų.po ankstesnių sekinanĄių krųvių. Šie trys mezociklų blokai sudarydavo atskirų treniravimo etapų, kuris užsibaigdavo keliomis varžybomis. Metiniame treniruoĄių cikle buvo penki ar šeši treniravimo etapai, kurių paskutinis bųdavo prieš svarbiausias sezono varžybas. Modifikuota pasirengimo sistema leido sumažinti pernelyg didelius treniruoĄių krųvius ir pasiekti labai gerų rezultatų. Todėl reiktų šių imtynininkų treniruoĄių periodizacijos patirtĮ perimti ir mums, orientacininkams.

Ypatingai mums orientacininkams reiktų atkreipti dėmesĮ Į Biologiniais ritmais grindžiamas treniruotės planavimų, kuris vis plaĄiau taikomas visose sporto šakose. Biologinio ritmo ignoravimo pasekmes galiu Įrodyti ir per JWOC-05 Šveicarijoje, kai mano buvusi auklėtinė pabudo tik gerokai antroje trasos dalyje, nes pasaulio jaunimo Ąempionato išvakarėse net nusikalstamai buvo ignoruojama biologinio laikrodžio derinimo mechanizmo samprata. Vietoje to, kad prieš svarbiausiųjĮ jaunos orientacininkės gyvenime startų (paskutinĮjĮ startų jaunimo amžiuje) organizuoti treniruoĄių stovyklų, jau tapusi studente buvo pasiųsta namo tam, kad galutinai išderintų savo biologinio laikrodžio suformuotų mechanizmų.

Disertacijos literatųros apžvalgoje imtynininkas Mindaugas Ežerskis pateikia ir, mums, orientacininkams bųdingų ydų. Jis rašo:

. "Yra nerealu tikėtis, kad visos šios idėjos, pateiktos daugiau nei prieš keturis dešimtmeĄius, bųtu tinkamos šiandien (Issurin, 2007). V. Issurino (Issurin, 2007) teigimu, pagrindiniai tradicinės treniravimo teorijos trųkumai tokie:

Negebėjimas suteikti geriausios sportinės formos daugeliui varžybų. Netgi paskutinėse versijose (Starischka, 1988; Platonov, 1997; Tschiene, 1999; Bompa, 1999) tradicinė periodizacija numato vienų, du arba tris geriausios formos pasiekimo metinius ciklus, nors nuo devintojo dešimtmeĄio daugkartinis geriausios formos pasiekimas tapo Įprastas didelio meistriškumo sporto praktikoje.

Dėl šio nesugebėjimo orientavimosi sporte didžiausia Lietuvos gėda buvo pademonstruota užpernai per OSS pasaulio Ąempionatų Japonijoje (Chokaido saloje), kai jauna rinktinės narė per visas Ąempionato rungtis labiausiai iš visų dalyvių pablogino savo lygĮ, lyginant su prieš du metus vykusio pasaulio Ąempionatų Maskvos Chimkų garsiajame miške pasiektais rezultatais (atsilikimo nuo pasaulio Ąempionų koeficientų pokyĄiais).

Doktorantas Mindaugas Ežerskis rašo, kad

Ilgalaikio treniravimo programų taikant mišrius (Įvairaus pobųdžio) krųvius trųkumai. Šie trųkumai tokie: a) pernelyg didelis nuovargio susikaupimas, jĮ rodo pastovus streso hormonų ir kreatino fosfokinazės padidėjĄs išsiskyrimas (Barzdukas et al., 1990; Lehman et al., 1997; Stone et al., 1991; Hooper et al., 1995); b) intensyvus, ilgalaikis mišrus treniravimas suteikia akivaizdų rezultatų gerėjimų iš pradžių, bet vėliau rezultatų prieaugis sustoja arba net mažėja (Sharobajko, 1984; Zemliakov, 1991; Lehman et al., 1993); c) intensyvus ir sekinantis treniravimas, trunkantis tris keturias savaites, kai sportininkai pasiekia savo biologinės adaptacijos ribas, sukelia stresų (Steinacker et al., 1998;Steinacker et al., 2000; Lehman et al., 1997). Tokios programos tĄsimas labai padidna persitreniravimo rizikų (Lehman et al., 1997; Lindsay et al., 1996; Issurin, 2008).

Taigi, minėto orientavimosi su slidėmis pasaulio Ąempionato išvakarėse, matomai, buvo padarytos visos šios klaidos, kai Įų klaidų rezultatas akivaizdžiai matėsi per Lietuvos Ąempionatų vykusĮ Latvijoje, ir, vietoje to, kad neimti Į rinktinĄ perteniruotos orientacininkės, buvo pažeistas grubiausiai elementariai net atrankos Į rinktinĄ principas. Tokie "žaidimai" su sportininko sveikata gali taip atsiliepti, kad jis ar ji gali bųt priversti pasitraukti iš sporto. ...?

Toliau doktorantas pabrėžia dar vienų charakteringų ir orientavimosi sporte daromų klaidų. Tai:

Nesuderinamų fizinių krųvių sųveika. Tai yra pagrindinis daug tikslų turinĄio, sekinanĄio treniravimo tarp didelio meistriškumo sportininkų trųkumas. Toks mišrus treniravimas sukelia prieštaringus atsakus, kai tam tikro treniravimo krųviai slopina arba eliminuoja fizinių krųvių, skirtų kitiems tikslams, efektus. Daugelis tyrimų parodė, kad ilgalaikis mišrus ir sekinantis treniravimas sumažina didžiausiųjų jėgų didelio meistriškumo slidininkams (Koutedakis et al., 1992), fechtuotojams (Koutedakis et al., 1993), irkluotojams (Hagerman, Staron, 1983), baidarių irkluotojams (Zemliakov, 1991) ir krepšininkams (Hoffman et al., 1991). Taip pat pernelyg didelis mišrus treniravimas slopina didelio meistriškumo plaukikų (Fitts et al., 1991) ir baidarių irkluotojų sprinto savybes (Zemliakov, 1991).

Matomai, bųtet, dėl nesuderintų krųvių sųveikos treniruoĄių procese praeitų metų orientavimosi sporto Lietuvos Ąempione savo superspecializuotoje rungtyje, atstovaudama šalĮ WOC-2009 Vengrijoje, pasiekia žemiausių lygĮ per visų šalies OS istorijų. Visų šių "pasiekimų" priežastis vienintelė. Tai elementaraus Sporto mokslo principų ignoravimas, orientavimosi specializantams ignoravimas ir LKKA Kineziologijos laboratorijos, kurios dėka doktorantas Mindaugas Ežerskis atliko unikalius tyrimus ir juos nuodugniai aprašė. Vėliau ir aš šiek tiek pakomentuosiu apie šių tyrimų metodologijų. YpaĄ, Įdomi bei vertinga visame pasaulyje išgarsėjusi Medicinos mokslinio tyrimo centro buvusio Kardiologijos instituto, vadovaujamo žymiausio Lietuvos mokslininko-mediko akademiko Jurgio BRĖDIKIO sukurtos kompiuterinės programos "Kaunas-krųvis", su kuria neturėjo galimybės susipažinti tik orientavimosi sporto specializantai, nors mano išvykimo dirbti Į Kazlų Rųdų misija buvo tuo tikslu, kad Į Lietuvos orientavimosi sportų atnešti naujas sporto technologijas. Bet, neišsipildžius šiam siekiui dėl ..., deja, Ąia disertacijoje dėka atliktų tyrimų su graikų-romėnų imtininkais (minėtais dviem Mindaugais) Pekino olimpiadoje pasirodymai Įvertinti mųsų šalies delegacijoje tarp sėkmingiausiai pasirodžiusiųjų. Taigi, šioje daktarinėje disertacijoje Pekino olimpiadoje, puikų rezultatų pasiekĄs sportininkas-imtynininkas, dabar jau tapĄs biologijos mokslų daktaru Mindaugas Ežerskis Lietuvos sporto praktikos teoriniam apibendrinimui davė neĮkainuojamųjų reikšmĄ, kurių reiktų pasinaudoti ir mums, orientavimosi sporto puoselėtojams.
_________________
Sekite kelion-ekspedicij dviraiu "Lietuvos emlapio 400-meio vietomis"
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą   Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Rodyti pranešimus nuo ankstesnio:   
Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimą    Pagrindinis puslapis -> Informacija Visos datos yra GMT + 3 valandos
Puslapis 11

 
Pereiti į:  
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume


Powered by phpBB © 2001, 2005 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005