ļæ½urnalas Orientavimosi Sportas
Osport.lt

Orientavimosi sporto forumas
 
 FAQFAQ   SearchSearch   MemberlistMemberlist   UsergroupsUsergroups   RegisterRegister 
 ProfileProfile    Log in to check your private messagesLog in to check your private messages   Log inLog in 

LokesPeda

 
Post new topic   Reply to topic    Osport.lt Forum Index -> Informacija
View previous topic :: View next topic  
Author Message
Jonis
Naujokas


Joined: 31 Jul 2006
Posts: 1
Posts per day: 0
Location: Kaunas

PostPosted: Mon, Jul 31 2006, 16:37    Post subject: LokesPeda Reply with quote

Sveiki visi...
Turiu klausymeli, Su kompanija svarstome ir kartu norime lekti iki Lokespedos pramogu parko. Ji randasi prie Jonavos. Norejau paklausti tu zmogeliuku kurie jau yra ten apsilanke.
Ar verta? Ar bus ispudziu ir adrenalino? Vis del to uz ta suma 40ltx5=200lt
Gelimetu nuostabiai laika praleisti gamtoje. Very Happy
Aciu visiem kas patarsite...
_________________
tai buvo Jonis ir jis uz savo zodziu garantavo. Very Happy
Back to top
View user's profile Send private message  
Vyc
Meistras


Joined: 26 Mar 2005
Posts: 749
Posts per day: 0.15
Location: Vilnius

PostPosted: Mon, Jul 31 2006, 17:21    Post subject: Reply with quote

jei patinka karstytis po medzius ir pan tai verta.. Very Happy

uztex ir adrenalino ir siaip issikrauni Smile
buvau kazkur rashes apie tai forume nepamenu kur Twisted Evil
Back to top
View user's profile Send private message [ Hidden ] Visit poster's website
Guest





Posts per day: 1.2

PostPosted: Mon, Jul 31 2006, 18:42    Post subject: Reply with quote

adrenalino manau turėtų užtekti...

siūlyčiau ir parašiutais kada iškristi.... jėga.. Surprised
Back to top
sunius
Meistras


Joined: 01 Apr 2004
Posts: 940
Posts per day: 0.17
Location: Vilnius

PostPosted: Mon, Jul 31 2006, 18:43    Post subject: Reply with quote

čia aš, jeigu ką buvau...
_________________
<sunius>
Back to top
View user's profile Send private message [ Hidden ] Visit poster's website Yahoo Messenger MSN Messenger Skype Name
nerce
Meistras


Joined: 01 Apr 2004
Posts: 304
Posts per day: 0.06
Location: Vilnius

PostPosted: Mon, Jul 31 2006, 19:59    Post subject: Reply with quote

As buvau uzvakar, tai ka naujausi svieziausi ispudziai: unreal pirmos trasos tik apsilimas, bet kitos tai ogogo, yra ka veikt Very Happy
Back to top
View user's profile Send private message [ Hidden ]
scopy
Meistras


Joined: 16 Dec 2005
Posts: 336
Posts per day: 0.07
Location: Vilnius

PostPosted: Tue, Aug 01 2006, 09:51    Post subject: Reply with quote

Buvau, man buvo nuobodu. Nebent gal reiktų daug negaišti apšilime, o iškart varyt į juodąsias ir olimpines. Reikia bent kiek jėgos ir ištvermės. Daugiausia skraidžiau virš upės.
Back to top
View user's profile Send private message [ Hidden ]
Vytenis
Guest




Posts per day: 1.2

PostPosted: Wed, Aug 02 2006, 01:59    Post subject: Reply with quote

LOKĖS PĖDA ATSKLEIDŽIA

Man malonu skaityti jūsų įspūdžius nuostabius iš tos vietos, kur ir aš patyriau pirmuosius jaunystės įspūdžius. Mat ši LOKIO PĖDA yra prie nuostabiausio ir paslaptingiausio upelio Lokė. Prie šio upelio priešais tuometinį gamybinį susivienijimą “Azotas” 1969 m. man teko organizuoti pirmąsias Jonavoje šios įmonės tarpcechines turizmo technikos varžybas. O kitų metų pavasarį srauniausiame Lokės upelyje pradėjome formuoti baidarių valdymo įgūdžius tam, kad sustartuoti Vilnelėje (prie Belmonto) Lietuvos vandens turizmo technikos čempionate. Netoli šio upelio (Lokės ir Neries santakos) 1970 m. vasarą man teko surengti pirmąsias Jonavos rajono orientavimosi sporto pirmenybes. Nepamirškite, kad orientavimosi sportas Lietuvoje išsivystė iš masinio turistinio sąjūdžio. Pro tą vietą, kur dabar LOKIO PĖDA (tada buvo malūno griuvėsiai) 1970 m. žiemą (sausio mėn.) pratęsėme pirmąjį slidžių “Snaigės” žygio maršrutą, kuris tapo vėliau masiškiausiu renginiu net visoje Lietuvoje (pagal gyventojų ir žygio dalyvių skaičių Jonavos “Snaigės” tapo kelis kart masiškesnės nei Vilniaus ar Kauno.)

Tos “Snaigės” maršrutas tuojau nuo to buvusio malūno griuvėsių kilo apleistu keliuku link garsiojo Lokenėlių piliakalnio. Ta vieta vadinosi Sivalopo kalnu. Man vienas senuolis, gyvenęs visiškai netoliese (Šventosios ir Neries Santakos dvaro palivarke, kurių dabar nei pėdsako nebeliko) papasakojo, kad kai nebuvo dabartinio plento Jonava – Ukmergė (jį nutiesė iš Peterburgo iki pat Waršuv-os Rusijos imperatorė – carienė Jekaterina II-oji), tai pirkliai važiuodavo palei pat Šventąją. Būtent tame kalne link Lokenėlių piliakalnio ir užpuldinėdavo karietas plėšikas Sivalopas. Tai būdavo pati geriausia vieta puldinėjimams, nes į statų kalną arkliai vos, vos karietas ir vežimus temdavę. Dabar šis kelias į kalną jau visiškai sunykęs, vos tik pėdsakus jo galima aptikti.

Šalia LOKIO PĖDOS garsusis Lokenėlių piliakalnis (kaip ir šalia Gūdžionių ar visai netoli Jonavos Laukogalio) buvo, mano manymu tik kaip sargybiniai piliakalniai, ant kurių degindavę laužus signalams perspėti apie įsiveržusį priešą. Kiek aukščiau Lokės upelio įtekėjimo yra nuostabi Neries ir Šventosios upių santaka ir čia pat prie josios Neryje labai srauni Žirgo rėva. (Joje treniruodavausi su pirmuoju Lietuvoje pasigamintu slalominiu vienviečiu kajaku.) Mano teigimu būtent pro šią rėvą turėjo eiti senovės lietuvių kelias į Aukštaitiją ir į Vilnių, kuris yra aprašytas kryžiuočių kronikose. Jose rašoma, kad upę Nerį galima būdavo įveikti kur tai palei Skarulių kaimo. Kadangi gilią Nerį įveikti galima tik toje Žirgo rėvoje, todėl ir teigiu, kad tik pro tą vietą galėjo eiti senieji lietuvių keliai. Todėl, manau, kad ir kilo šios rėvos pavadinimas susietas su Žirgu, nes tik gal raitomis patogiausiai būdavo Nerį įveikinėti net nesušlapus.

Man minėtas senuolis padovanojo savo kieme iškastą ietigalį ir labai gerai išsilaikiusį metalinį kovos kirvį (taip gerai išsilaikiusio nemačiau net jokiame muziejuje.) Viena pusė kirvio aprūkusi, o kita aiškiai su prikepusiais sudeginto kario kūno pelenų pėdsakais. Taip bekąsdamas bulvėms rūsį, šis senuolis buvo užklupęs ant sunykusio pilkapio, kurių pilna Santakoje prie Salininkų kaimo ir prie jų mėgdavau statyti KP. Santakos girios žemėlapyje buvo startavęs ir kandidatas į sporto meistrus – studentas iš Kauno vyresnysis Wilmos brolis, o pati Wilma, dar būdama geriausia Sovietų Sąjungos moksleivė, atrodo, startavo jau neįžengiamuose dykvietėse po “Azoto” įmonės sukeltos ekologinės katastrofos, nuo kurios išdžiuvo nuostabiausios Santakos girios.

Priešais LOKIO PĖDĄ kitoje Neries pusėje šalia AB “Achemos” vėpso nesenai sunaikinto Skarulių kaimo likučiai. Prisiekusiems kauniečiams noriu priminti, kad Kauno tvirtovės šiauriniai vartai vadinosi Skarulių vartais. Pro juos keliuku palei Nerį (dabar Jonavos gatve link Kleboniškio) tiesėsi kelelis į Skarulius, kuriuos valdė didikai Skorulskiai. Aišku, Jonavos tada dar nebuvo nei kvapo XVI-XVII amž. Ir tai man pavyko nustatyti pagal senovišką to meto žemėlapį, kuriame yra tik Skaruliai, Žeimiai, Šėta, Karmėlava, bet Jonavos nebūta tada nei kvapo. Tai man reikėjo įrodyti ir demaskuoti mano kolegų konservatorių sufabrikuotą Jonavos savivaldybės istoriją, kurią sufabrikavo pirmasis mūsų meras vėliau tapęs krašto apsaugos viceministru. Jos išgalvojo 1996 m. Jonavai, neva, 320 m.

Šios falsifikacijos paneigimui mums, orientacininkams, besidomintiems ir savo slenksčio istorija, padėjo vietinio sentikio papasakota legenda apie Jonavos vardo kilmę. Prieš papasakodamas apie ją, siūlau važiuojantiems į LOKIO PĖDĄ, būtinai atkreipti dėmesį į vieną keistą reiškinį netoli Šveicarijos, kai iš Kauno važiuojant plentas jau netoli Jonavos pradeda leistis į Neries slėnį. Jei būsite ten dėmesingi, prieš pat nusileidimą pamatysite labai smulkią, bet labai reikšmingą detalę. Žiūrėkite automobiliu važiuojančiu į priekį ir pamatysite plento tolumoje išsikišančią senąją gotikinio stiliaus Skarulių šv.Onos bažnyčios siluetus. Šie siluetai lyg kokie taikikliai pačio plento kelio dangos viduryje. Iš to reiškinio teigiu hipotezę kaip pagrindinį įrodymą, kad carienė Jekaterina II-oji traktui Peterburgas – Waršuva pasinaudojo senuoju lietuviškuoju keliu nutįsusiu nuo minėtos Kauno tvirtovės.

Taigi sukūriau pasakėlę, kad XVII amž. tuo keliu Kauno teisėjas Jan Kossakowskij (sulietuvintai - Jonas Kasakauskas) irgi važiavo karieta pas didikus Skorulskius pasipiršti pas jų dukrą Oną. (Koks sutapimas, kad jų dukros vardas sutampa ir su bažnyčios vardu!)

O sentikis dėl Jonavos vardo papasakojo mums, kad Jonava – lenkiškai Janowo kilo nuo dvarininko Jono žmonos, kurią, ištekėjusią už Jono vadindavo “Janowa” (Jan ir priesaga “owa”, kaip ir visos slaviškos bei lenkiškos žmonų pavardžių priesagos.) Patikrinus šios legendos versiją su istoriniais šaltiniais (ypač su didikų Kosakovskių genealoginiu medžiu), paaiškėjo triuškinanti staigmena. Toji “Jonienė” ir buvo šio Kauno teisėjo Jono Kosakovskio žmona Ona. Jų vienturtis sūnus Dominykas žemiau minėtos Lokės prie kito intako Varnutė stato “būsimų Jonų miesto pirmąjį namą”. Tai žodžiai Domininko antrojo sūnaus Juozapo Kosakovskio – Infliandijos vyskupo ir Jonavos bažnyčios statytojo Juozapo Kosakovskio žodžiai jo knygoje ATSIMINIMAI, kurioje jis atsimena apie savo tėvą, kurį vaikystėje gal mažai ir matė. Puslapio dabar nenurodysiu, kur tie žodžiai parašyti, nes atšviestą knygelę ATSIMINIMAI, išleistą legaliai Varšuvoje jam tuojau po mirties, ir oficialiai leistą spausdinti rusiškosios cenzūros, turiu kopijas Jonavoje, o Jums rašau Kazlų Rūdoje. Tik galiu pasakyti, kad tos knygutės lenkų kalboje vienintelis egzempliorius Lietuvoje yra Mokslų akademijos skaitykloje (priešais karaliaus Mindaugo tiltą Vilniuje). Mat už prorusišką politiką slaptose derybose šis vyskupas kartu su Masalskiu Varšuvos aikštėje sukilimo vado Kosciuškos buvo pakartas, o dabar jo palaikai su perkreiptu žandu guli jo pačio statytos Jonavos bažnyčios rūsyje. Šalia jo guli ir jo sūnėnas – Napoleono ištikimiausias adjutantas, kuris lydėjo savo karvedį ne tik iki Maskvos, bet ir iki jo ištrėmimo į Elbės salą ir kuris vėliau atsisakė tarnauti Rusijos carui, pareiškęs, kad tarnavus garsiajam karvedžiui, toliau gali tarnauti tik pačiam aukščiausiąjam. Taip gyvenimą pabaigė šis ištikimiausias Napoleono tarnas prie Širvintos upės Liukonių dvarelyje. Nuo tų Liukonių apie 30 km nuo įtekėjimo į Šventąją, upelis Siesartis pradeda staigiai kristi ir kai aukštas vanduo, labai smagu leistis su baidare kaip tikra kalnų upe. Vieną kartą vyko čia baidarių rali varžybos su nuostabiu orientavimusi, bėgiojant ir ieškant KP abiejuose Širvintos šlaituose.

Iš istorijos dar primenu, kad minėtas vyskupas Juozapas Kosakovskis turėjo vyresnį brolį Mykolą ir jaunesnįjį Simoną, kuris tapo garsiuoju karvedžiu. Vyresnysis Mykolas apsigyveno šalia Vilkmergės (dabar Ukmergės), pasistatydinęs prašmatniausius Vaitkuškio rūmus. (Šalia jų likučių prabėgate tradiciniame vasario 16-osios bėgime “Pabaiskas – Ukmergė.) Taip Mykolas pradėjo garsiąją Vaitkuškio Kosakovskių didikų dinastijos liniją. Jis prašmatniausius rūmus turėjo ir Varšuvoje, kuriuose baliuje šoko net pats Rusijos caras. Po šio baliaus Varšuvą paskandino kraujyje, malšindamas sukilimą. O Mykolo sūnus ar anūkas (jau primiršau šiek tiek genealoginius ryšius) Juozapas Dominykas buvo Napoleono armijos lietuvių šaulių pulko vadas, o per 1831 m. sukilimą vadovavo Vilkmergės vyriausybei. Tai paminėjau todėl, kad dalyvaudami bėgime “Pabaiskas – Ukmergė” turėtumėte ir istorinę - geografinę orientaciją. Į tą pusę, kur visi mėgstate bėgti apšilimui, plentelis tiesiasi į minėtus Liukonis. O grįžtant prie LOKIO PĖDOS apylinkių, upelis Lokys arba Lokė atiteka nuo Šilų dvaro apylinkių esančio už kelių kilometrų, kuriuose gyveno minėtas būsimosios Jonavos pirmojo namo statytojas Domininkas ir šiuose Šiluose gimė visi jo minėti sūnūs. Mat pirmąjį namą Jonavoje statė apie 1740 m., o mirė netikėtai jis tik 32 m. amžiaus apie 1743 m. Todėl jo veiklą tęsė jo žmona iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III-čiojo išrūpino 1750 m. rugpjūčio 8 d. privilegija, leidžianti kurtis miesteliui. Tai nebuvo plačiai žinoma, nes ji yra Lietuvos Metrikoje (178 knygos 127-130 psl.), kuri pagrobta Rusijos ir dar dabar neatiduota Lietuvai, tūno Kremliaus saugyklose. Būtent tai ir buvo pirmasis rašytinis dokumentas minintis Jonavos vardą. Šiuo dokumento pakako paneigti išgalvotą savivaldybės pirmojo mero datą “Jonavai –320”. Kai jis tai paskelbė išleidęs knygelę apie Jonavos istoriją ir ją išdalinęs visoms mokykloms kaip mokomąją priemonę, vienas 12-os klasės orientacininkas Gediminas SUNGAILA parašė referatą “Ar Jonavą švęs savo 250-metį?”. Taip, kad šis moksleivio referatas sudėjo visus taškus Jonavos istorijoje ir 2000 metais rugpjūčio 8 d. buvo triukšmingai atšvęstas Jonavos 250-metis. Buvo suorganizuota ta proga nuostabi sporto šventė ir stadione tūkstančiai žiūrovų miesto stadione plojo startuojantiems ir finišuojantiems orientacininkams. Tik tokia kaina pavyko susodinti žiūrovus, kad jie stebėtų orientavimosi varžybų dalyvių kovą.
Back to top
Display posts from previous:   
Post new topic   Reply to topic    Osport.lt Forum Index -> Informacija All times are GMT + 3 Hours
Page 1 of 1

 
Jump to:  
You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot vote in polls in this forum


Powered by phpBB © 2001, 2005 phpBB Group