Osport.lt

[Tomass]

Vilniaus savivaldybÄ—s informacija:

Kaune vyks pirmasis Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas

Rugsėjo 11 d. Kauno sporto halėje vyks pirmasis Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas, kurĮ rengia Sporto veteranų asociacija "Penki žiedai".

Susitikti, padiskutuoti kvieÄ„¨iami visi sportui iki Å�iol neabejingi sportininkai senjorai – ir tie, kurie sportuoja tik savo malonumui, ir tie, kurie vis dar gina savo miestų ar Å�alies garbÄ„™ vietinÄ—se ar Europos, pasaulio veteranų pirmenybÄ—se.

Sporto veteranų asociacijos iÅ�platintame kvietime sakoma: "Garsus JAV sporto žurnalistas Raisas Grentlendas kartų pasakÄ—: "Kai ateina Didysis taÅ�kų skaiÄ„¨iuotojas, jis užraÅ�o ne tai, ar laimÄ—jote, ar pralaimÄ—jote, bet tai, kaip Jųs žaidÄ—te”. KvieÄ„¨iame Jus pabųti Didžiaisiais taÅ�kų skaiÄ„¨iuotojais ir kartu apžvelgti sporto veteranų nueitų kelių, pergales, pagerbti labiausiai nusipelniusius sportininkus I Lietuvos sporto veteranų suvažiavime."

Suvažiavimas prasidės �e�tadienĮ 11 val., po prane�imo ir suvažiavimo dalyvių pasisakymų 12.35 val. numatyti labiausiai nusipelniusių sporto veteranų apdovanojimai. Suvažiavimo baigiamieji akcentai - meninė sportinė programa bei dalyvių popietė.
I� Vilniaus i�vykstama 8 val. autobusu nuo Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr.3).
Maloniai kvieÄ„¨iame dalyvauti!

Kontaktams: AlytÄ— JaruÅ�eviÄ„¨iųtÄ—, tel. 8-5 211 2624, 8-682 36 836.

[Vytenis]

Taip jau sutapo, kad tas suvažiavimas prasidÄ—jo tik po kelių valandų; kai aÅ� vos ne paryÄ„¨iais, su dviraÄ„¨iu Ä®dardÄ—jau Ä® naktinio savo gimtojo Kauno gatves, apvažiavÄ„™s Baltijos jųrų. Å is suvažiavimas - tai mano didingos kelionÄ—s tųsa, pridÄ—jÄ„™s neapskomus sportinÄ—s srities nuostabiausius iÅ�gyvenimus. Svarbiausia yra tai, kad tas suvažiavimas mano ir visų Lietuvoje sportavusiųjų veteranų gyvenime surengtas pirmų kartų. Tiek savo kelionÄ—je "Aplink Baltijos jųrų", tiek ir Å�iame Pirmųjame sporto veteranų suvažiavime teko apmųstyti viso nueito gyvenimo Sporto bųtÄ®. Tai nepakartojamas renginys, kai jame sutikau ne tik savo jaunystÄ—s varžovus, bet ir savo vaikystÄ—s laikų Å vyturius, kurių jų pavyzdžiu pasukau Ä® sporto kelių. Dar svarbiau, kad Å�iame suvažiavime sutikau ne tik savo, bet ir mano a.a. tÄ—vo bendražygius, su kuriais man vaikystÄ—je teko bendrauti auto-moto varžybų metu, kuriose mane mažų tÄ—vas pradÄ—jo pratinti prie sporto teisÄ—javimo baruose. Å io suvažiavimo praneÅ�Ä—jų mintys man asocijavosi su tik kų matytais Baltijos Å�alių (Skandinavijos ir Lenkijos) sporto vaizdais, ypatingai tai, kų pamaÄ„¨iau savo kelionÄ—s pabaigoje didingame Helsinkio olimpiniame stadione esanÄ„¨iame Sporto muziejuje. Jo ekspozicija ir suvažiavimo praneÅ�Ä—jų mintys priminÄ— mano tÄ—vo sakytus praneÅ�imus apie jo kuriamų Lietuvos automobilių sportų, ypaÄ„¨, po Minske Ä®vykusių pirmųjų Sovietų Sųjungos žiedinių automobilių lenktynių Kauno žinijos draugijos salÄ—je jo skaitytas paskaitas miesto visuomenei apie automobilių sportų pasaulyje, jo rodytų kinofilmų apie tradicines Monte Karlo lenktynes, kurių pavyzdžiu mano tÄ—vas sovietiniame žurnale "Za ruliom" pateikÄ— IX-tojo forto apylinkių ir KaÄ„¨erginÄ—s miesteliu nusidriekusių keliu žiedų, skirtų lenktynÄ—ms projektų schemas su straipsniais Ä®rodinÄ—janÄ„¨iais, kad Kaune gali vykti lenktynÄ—s ne kų prastesnÄ—s, nei garsiausios pasaulyje Monte Karlo lenktynÄ—s. Ir Ä® tuos jo straipsnius, pamenu, buvo Ä®siklausyta - antrosios visasųjunginÄ—s automobilių lenktynÄ—s jau vyko KaÄ„¨erginÄ—je (senuoju žiedu per patÄ® miestelÄ® Ä® Å akius kelių triÅ�akyje). Pamenu, kai Å�ioms Kauno didžiausiajam Ä®vykiui-Å�ioms Lietuvoje pirmų kartų vykstanÄ„¨ioms automobilių lenktynÄ—ms vadovavo mano tÄ—vas, jis buvo Å�ių Visasųjunginių lenktynių, atrodo, vyr.teisÄ—jo pavaduotojas. Jis ir mane - tada paauglÄ® nusitempÄ— teisÄ—jauti ratų skaiÄ„¨iavimo tarnyboje, kurios darbe jau turÄ—jau Å�iokių tokių patirtÄ® iÅ� moto kroso vykdytų varžybų KleboniÅ�kyje. Pamenu, jis buvo pirmasis Lietuvoje auto-moto sporto teisÄ—jas, kuriam buvo suteikta aukÅ�Ä„¨iausia visasųjunginÄ— teisÄ—jo kategorija. Å iuo metu Lietuvos automobilių sporto gimimo diena skaitoma ta diena, kai pirmų kartų Lietuvoje 1956 m. vasarų VileiÅ�io aikÅ�tÄ—je mano tÄ—vas surengÄ— pirmųsias automobilių figųrinio važiavimo varžybas, kurios po to bųdavo kartojamos aikÅ�tÄ—je prie LKKI (dabar LKKA). Toje aikÅ�tÄ—je buvo duotas startas ir pirmosioms VisasųjunginÄ—ms daugiadienÄ—ms automobilių varžyboms, kurios vÄ—liau buvo pradÄ—tos vadinti RALI terminu. Pamenu jo skaitytas paskaitas apie to angliÅ�kos kilmÄ—s termino reikÅ�mÄ„™, kurÄ® panaudojo sÄ—kmingai ir turizmo sporto pradininkai.

Tai, kų Å�io pirmojo Lietuvos sporto veteranų suvažiavimo iÅ�vakarÄ—se pamaÄ„¨iau svarbiausiojo pasaulyje Helsinkio sporto istorijos muziejaus eksponatuose - tai tų Ä®spųdžių tųsa tapo Å�is suvažiavimas, priminÄ„™s man tas istorines sporto mintis reikÅ�tas mano tÄ—vo paskaitose, kurios kaip tik užfiksuotos minÄ—tame muziejuje, atspindinÄ„¨iame sporto vystymosi to laikmeÄ„¨io madas. Taigi dabar iÅ� viso to vystosi naujojo mokslo - SPORTO ISTORIJOS mokslo užuomazgos, kurios koncentruojasi ir Kauno sporto muziejuje. Neatsitiktinai, to muziejaus direktorius, mano buvÄ„™s bÄ—gimo mokytojas Pranas Majauskas su man gerai žinoma kolege ir sporto organizacijos teorijos bendraminte Danute Bronislava IVAÅ AUSKIENE buvo Å�ios suvažiavimo sraigteliai:


Neatsitiktinai pastarojoje nuotraukoje pristatau Å�ais metais Å�v. Kristaforo statulÄ—le nominuotų Lietuvos Å viesuolÄ® Algimantų JUCEVIÄ�IŲ, Å�iuo metu einanÄ„¨io Lietuvos keliautojų sųjungos prezidento ir Lietuvos SPORTAS VISIEMS asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, kuris Lietuvoje buvo vienas pirmųjų orientavimosi sporto pradininkų, vienas pirmųjų Å�alyje orientavimosi sporto pirmaatskyrininku. Bųtent, Algimantas JuceviÄ„¨ius mane asmeniÅ�kai atvedÄ— Ä® orientavimosi sportų, kai per turizmo instruktorių seminaro egzaminų teoriÅ�kai su juo diskutuojant dÄ—l organizmo mitybos ypatumų iÅ�tvermÄ—s sporte, pokalbyje jis man, kaip bÄ—gikui ir iÅ�tvermÄ—s sporto Å�akų mÄ—gÄ—jui pabrėžė apie orientavimosi sporto artimumų mano sportiniam pomÄ—giui.

VÄ—liau (1969 m. pabaigoje) Algimantas JuceviÄ„¨ius, mane, kaip Jonavos rajono komjaunimo komiteto instruktorių paskatino Jonavoje atkurti turistų klubų, kurÄ® buvo Ä®kųrÄ„™s Å�viesiosios atminties garsiausias tuo meto keliautojas-kraÅ�totyrininkas Gediminas ILGÅŖNAS, kurio Ä®kurtų klubų Jonavoje uždraudÄ— KGB ir Komunistų partijos rajono komitetai, nes minÄ—tas keliautojas ir jo tÄ—vas buvo politiÅ�kai teisti. Man atkurinÄ—jant absurdiÅ�kai Jonavoje uždraustų turistų klubų, ir susipažinus su garsiuoju keliautoju bei nuslÄ—pus nuo rajono partinÄ—s valdžiios apie Å�ių pažintÄ® su be galo Ä®domiu keliautoju-kraÅ�totyrininku bei orientavimosi sporto Lietuvoje pradininku (iÅ� jo gavau pirmųjų Prienų ir Kazlų Rųdos giriose vykdytų OS varžybų žemÄ—lapius), buvau paÅ�alintas iÅ� komjaunimo darbo kaip politiÅ�kai nepatikimas. Bet, už tat, oficialiai, atkurus Jonavoje uždraustų turistų klubų, oficialiai Jonavoje tais metais ir skaitomas orientavimosi sporto Ä®kurimas.

O po 30 metų Jonavoje sportinÄ—s veiklos, GorbaÄ„¨iovinÄ—s "Perestroikos" ir Tautinio atgimimo laikotarpyje teko kurti Lietuvos SųjųdÄ® ir kartu su minÄ—tu keliautoju Gediminu Ilgųnu bųti Jonavos rajono Sųjųdžio taryboje, nuo Sųjųdžio jÄ® padaryti Lietuvos NepriklausomybÄ—s signataru, kuris tapo pirmuoju Lietuvos keliautojų sųjungos prezidentu, oficialiai Ä®teisinÄ„™s Lietuvoje keliautojų sportų, ir po to tapo Lietuvos vardo 1000-meÄ„¨io minÄ—jimo direkcijos direktoriumi pie L.R. prezidentųros.

Kadangi aÅ� asmeniÅ�kai pirmoje pažintyje su Å�iuo keliautoju buvau susižavÄ—jÄ„™s jo atliktu dviraÄ„¨ių žygiu skerasai Sovietų Sųjungų nuo Baltosios jųros ligi Jodosios jųros ir kadangi Å�iemet žymiam žalgirio mųÅ�io 600-meÄ„¨io jubiliejui beveik sutapus su paÄ„¨iu svarbiausiuoju mųsų tautos Ä®vykiu - Lietuvos vardo 1000-meÄ„¨iu, kurio visas valstybines minÄ—jimo programas kuravo mano bendražygis, ir Å�iemet jam netikÄ—tai iÅ�Ä—jus Ä® AnapilÄ®, nutariau Å�io garsaus keliautojo Ä®amžinimui pratÄ„™sti jo pamÄ—gtas keliones tik kų atliktu savo dviraÄ„¨io žygiu-ekspedicija "Aplink Baltijos jųra", kur pakelyje užsukau ir Ä® pasulio orientavimosi Ä„¨empionatų Trondheime. Å ių savo kompleksinÄ„™ sporto-sveikos gyvensenos stebÄ—jimo Skandinavijoje ir kaimyninÄ—je Lenkijoje ekspedicijų sieju su visu Lietuvos sporto vystymosi analize, didžiausių dÄ—mesÄ® skiriant RekreacinÄ—ms sporto Å�akoms, giminingoms orientavimosi sportui ir turinÄ„¨ioms didžiausių SVEIKATOS STIPRINIMO reikÅ�mÄ„™ žmogaus organizme. TodÄ—l ta proga reiktų atkreipti dÄ—mesÄ® Ä® Å�tai:


Pasididinkite Tai ALPINIZMO veteranai, kurie pradėjo kloti pamatus ir orientavimosi sportui, kaip bendro kompleksinio Įgųdžio tobulinimui bei patikrinimui, kaip vienai i� labai svarbių gebėjimų savybių, ruo�iantis atsakingoms kelionėms Į kalnus. Todėl labai svarbu orientavimosi sportų suvokti labai glaudžioje sųveikoje su kitomis sporto �akomis, kaip:


Å ia nuotrauka noriu atkreipti visų dÄ—mesÄ® Ä® bÄ—gimo ir turizmo (keliautojų) sporto bendrų sųsaja, kurių Kauno mieste puoselÄ—jo Å�ie didžiavyriai - prisiminkime, tuos laikus, kai A.MickeviÄ„¨iaus gatvÄ—je buvo turistų klubo patalpÄ—lÄ—s, kuriose pradÄ—jo savo organizatoriaus karjierų Algimantas JuceviÄ„¨ius, pavertÄ„™s Kauno miestų slidžių žygių "SnaigÄ—' ir kitų masinių turistinių renginių labiausiai mÄ—giamu miestu Å�alyje. Juolab, kad vÄ—liau Agimantas neapsiribojo vien turizmu, kurio veiklų siejo su kitų sporto Å�akų pomÄ—giais, kaip, pav. su slidinÄ—jimu, pradÄ—jÄ„™s organizuoti pirmuosius slidinÄ—jimo maratonus. Taigi Algimanto kuriamas KELIAUTOJŲ SPORTAS labai siejosi su visais IÅ TVERMÄ–S sporto Å�akų pomÄ—giais ir, tuo paÄ„¨iu, su bÄ—gimu. TodÄ—l Å�iomis aplinkybÄ—mis yra paÄ„¨ios geriausios sųlygos vystytis ir orientavimosi sportui. TodÄ—l:


neatsitiktinai visų Å�alyje organizuojamų bÄ—gimų vyriausias dalyvis Matas ANKUDAVIÄ�IUS suvažiavimo metu didžiavosi bÄ—gÄ„™s kartu su živile BalÄ„¨iųnaite. Ä® bÄ—gimų Matas atÄ—jo jau subrendÄ„™s; kur tai bųdamas jau virÅ� pensijinio amžiaus - tada jis tapo bÄ—gimo naujoku. Ä® bÄ—gimų atÄ—jo iÅ� turizmo. O kaip vienas iÅ� aktyviausiu Kauno miesto turistu jis Ä® turizmų atÄ—jo per vienų masinÄ® 1969 m. baidarių žygÄ® Neries upe, plaukiant iÅ� Vilniaus Ä® Kaunų. Ä® baidarÄ„™ jis sÄ—dosi pirmų kartų gyvenime tada kartu su manimi bendrame ekipaže. Tada Algimanto JuceviÄ„¨iaus organizuotame žygyje, kuriame dalyvavo per 300 dalyvių, Å�is žygis buvo lyg ir ezopinis uždraustojo tada sovietmetyje minÄ—ti garsaus mokslininko-hidrologo, kraÅ�totyrininko, spalvotosios fotografijos ir baidarių kelionÄ—mis Lietuvoje pradininko profesoriaus Stepono KOLUPAILOS žygio pakartojimas, kuris buvo atliktas iÅ� Vilniaus tada, kai mųsų sostinÄ— buvo gražinta Lietuvai. Tada su savo dÄ—stytoju-profesoriumi plaukÄ— ir mano tÄ—vas dar bųdamas Vytautos Didžiojo universiteto studentu. O kadangi mano tÄ—vas vÄ—liau buvo KPI automobilių ir senų automobilių klubų pradininkas, dÄ—l automobilių turizmo plÄ—tros , pamenu, Algimantas JuceviÄ„¨ius pradÄ—jo bendrauti ir su mano tÄ—vu.


Malonu, kad suvažiavimo metu galima buvo susitikti su jaunystÄ—s laikų bendražygiais, geriausiais sporto draugais ir artimiausiais savo buvusiais bendradarbiais, nuo kurių tik Å�viesiausi prisiminimai apie bendrų sportinÄ„™ veiklų Jonavos rajone.


Å io suvažiavimo metu pavyko man užfiksuoti Å�ių Lietuvos sporto mohikanų susitikimų - tai vienas geriausiu Lietuvos krepÅ�inio teisÄ—jas Juozas STORPIRÅ TIS ir mano tÄ—vo buvÄ„™s bendražygis-automobilių sporto Lietuvoje kųrÄ—jas Jurgis MARCULANAS. Reiktų pabrėžti labai vaisingų bendradarbiavimų Jonavoje su Juozu, kaip su Jeronimo Ralio vidurinÄ—s mokyklos kųno kultųros mokytojų vadovu, daug padÄ—jusiu ir orientavimosi sportui. Pavyzdžiui, daug Juozas Ä®takojo, kad sportuotų sÄ—kmingai mano buvusi auklÄ—tinÄ— Edita, jai iÅ�skirÄ— asmeniÅ�kam naudojimuisi mokyklines slides ir siekÄ— Å�is kųno kultųros mokytojų vadovas, kad jonavietÄ— taptų puikia slidinike. O ponų JurgÄ® pamenu nuo pat vaikystÄ—s, kai jis mano tÄ—vo organizuojamose varžybose bųdavo komentatoriumi. O per mano tÄ—vo laidotuves (tada, kai prasidÄ—jo Druskininkuose JWOC-06) Kazlų Rųdos kapinÄ—se jis pasakÄ— labai prasmingų kalbų. Å iuos pavyzdžius teikiu todÄ—l, kad mųsų sportiniame gyvenime yra visur labai reikÅ�mingos sųsajos. Viena iÅ� jų yra ir ta, kad ponas Jurgis labai gerai pažinojo ir mųsų sporto puoselÄ—tojų a.a. Romualdų Å ILEIKÄ„", su juo turÄ—jo labai daug bendrų sportinių reikalų. Tai labai reikÅ�minga, ypaÄ„¨, Å�iomis dienomis, kai reikia nedelsiant paminÄ—ti orientavimosi sporto specialybÄ—s LKKA Ä®kųrimo 25-meÄ„¨io jubiliejų.

Taigi mųsų sporto Å�akai Å�io labai svarbaus jubiliejaus proga noriu priminti, kad suvažiavimo metu buvo pristatytas projektas "Ateities Ä„¨empionai", kurio koncepcijų gavau suvažiavime iÅ� Å�io projekto koordinatorÄ—s ir tų koncepcijų Ä®raÅ�iau Ä�IA mÄ—lyname fone. Tai puiki proga prisidÄ—ti prie bendrosios akcijos-mųsų federacijai praleisti progos negalima. Galiu tik pridurti ir tai gali patvirtinti mano žmona (buvusi a.a. Romualdo Å ileikos auklÄ—tinÄ—), kad Å�ios dabar pradÄ—tos akcijos idÄ—jos metmenimis visad vadovaudavosi Romualdas. Jis kiekviename vaike, kiekvienoje pradÄ—jusioje lankyti mergaitÄ—je matydavo ATEITIES Ä�EMPIONÄ–S vizijų. TodÄ—l Å�ios vizijos linkme pagal trijų kartų Ä„¨empionių patirtÄ® ir paskelbta Å�i akcija mųsų Å�alies sporto ateities labui.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"