Osport.lt

[Vytenis]

Organizmo funkcijos ypatybÄ—s ir nauji sprendimai lavinant fizines ypatybes

Tai bųsimosios paskaitos tema, kuri nusimato ateinantÄ® penktadienÄ® (Å�.m.lapkriÄio 14 d.). SimboliÅ�ka, kad norinÄius pasiklausyti Å�ios paskaitos kvieÄiame KÅŖRYBINIAM POLÄ–KIUI Ä® didžiausių Lietuvos miÅ�kų –Ä® Kazlų Rųdos girios Ä�eÄetos kaimelio "Retro" sodybų netoli PilvÄ—s upelio. Gamtos apsuptyje galima bus pasinerti Ä® mųsų organizmų paslaptis ir pamųstyti, kaip tobuliau lavinti savo fizines ypatybes. Labai norÄ—tųsi prisiminti ir sužinoti naujai iÅ�bandytas taisykles, susipažinti su naujovÄ—mis ir naujais požiųriais ugdant fizines ypatybes. Juk mokslas visad nustatinÄ—ja naujus faktus, formuoja naujus požiųrius ir Ä®takoja tobulesnių tendencijų atsiradimui. Labai svarbu žinoti auganÄio organizmo formavimosi ypatybes, jas peržvelgti kiekvienam iÅ� laiko perspektyvos ir pamatyti, kur "nuvažiavÄ
™ traukiniai" ir kokiais keliais juos dar galima pasivyti.

Svarbu mokÄ—ti Įžvelgti Ä® savo prigimties; kaip sakant - GENETIKOS Ä®takų BIOMEDICINOS požiųriu. Gyvenime dar nelabai Ä®prastas prie žodžio priedÄ—lis "bio", kuris vis dažniau naudojamas Å�iuolaikiniame gyvenime. Lavinimo ir lavinimosi leksikoje tampa madingas žodis "ADAPTACIJA". Tai žmogaus prisitaikymas prie kintanÄių gyvenimo sųlygų, tas pat ir su organizmų, jų organų, sandarų bei funkcijų taip pat prisitaikymas prie naujų sųlygų. Juk ir akys mųsų labai greitai prisitaiko prie stiprios Å�viesos. Tai kiekvienas fotografas žino, kai nuo blico srauto nuotraukose akys gaunasi nenatųraliai raudonos. Tobulesni fotoaparatai akis "apgauna" dviem blyksniais – po pirmojo vyzdžiai tuoj pat susiaurÄ—ja ir tik po antro Å�vystelÄ—jimo užfiksuojamos akys jau akimirksniu susiaurÄ—jusiais vyzdžiais. Å is reiÅ�kinys vadinamas dar AKOMODACIJA. Tai vadinama ir akies gebÄ—jimas, keiÄiant optinÄ—s sistemos laužiamųjų gebų, aiÅ�kiai matyti Ä®vairiai nutolusius daiktus. Tai ir neurofiziologijoje – nervų arba receptorių prisitaikymas prie lÄ—tai stiprÄ—janÄio dirgiklio (pavyzdžiui nejuntamas lÄ—tai Å�ylanÄio daikto temperatųros pakitimas). O kaip organizmas reaguoja Ä® fizinius pratimus, Ä® treniruotes? Ar ne taip pat? Ar nesustoja tobulÄ—jimas, jei treniruotÄ—se tas pats per tų patÄ® ?

DÄ—kui Kauno lengvosios atletikos sporto mokyklos VILTIS direktoriui Vaclovui KIDYKUI ir jo darbuotojams man penktadienÄ® padÄ—jusiems atrasti internete nesanÄio 2002 m. Lietuvos lengvosios atletikos Äempionato protokolus. Pagaliau atradau oficialų dokumentų, Ä®rodantÄ®, kad nuo to laiko iki Å�.m. viena vienos aukÅ�tosios mokyklos komandos geriausia studentÄ— Å�.m. Å�alies studentų Äempionate nors ir puikiai pasirodÄ—, bet tame paÄiame nuotolyje parodÄ— tų patÄ® rezultatų, kų ir prieÅ� 6 metus bųdama tik 16 metų. Pagaliau turiu neginÄytinų ETALONINÄ® PALYGINIMÄ
" duodantÄ® atsakymų, kodÄ—l sustojo tobulÄ—jimas ir orientavimosi trasose mųsų Ä®vairių ir jau suaugusių rinktinių narÄ—s. Ir kitaip negali bųti, kai esi tame paÄiame vaikiÅ�kame fiziniame lygyje - visiÅ�kai netobulÄ—ji, nors ir treniruojies labai daug. Už tai gal mums, treneriams, reikia atsipraÅ�yti labai darbÅ�Äių ir netobulÄ—janÄių auklÄ—tinių.

Tai Å�tai, pagrindinÄ— priežastis, dÄ—l ko atsibosta treniruotis, dÄ—l ko jaunimas traukiasi iÅ� sporto. Traukiasi, kai pajunta atsitrenkÄ
™ Ä® savo meistriÅ�kumo lubas. TodÄ—l dabar mes Kazlų Rųdos girioje turime iÅ�siaiÅ�kinti GREITOSIOS IR ILGALAIKÄ–S ORGANIZMO ADAPTACIJOS SAVYBES. Apie jas už kelių dienų grÄ®Å�iantis iÅ� Portugalijoje vykstanÄios mokslininkų konferencijos LKKA kineziologijos laboratorijos mokslinis vadovas habil.. mokslų daktaras Jonas Liudas PODERYS mums, klausytojams pateiks kas yra SENA ir NAUJA iÅ�tvermÄ—s bei jÄ—gos lavinime. Kų jis skaitys – tai matosi iÅ� jo paskaitos PROGRAMOS, kurios dÄ—ka iÅ�klausiusiems bus iÅ�raÅ�yti kvalifikaciniai pažymÄ—jimai, nes klausytojai Ä®gaus kompetencijų INDIVIDUALIAI PARINKTI fizinius krųvius, pasirinkti didesnes Ä®vairoves, vengs žalingų pratimų ir gebÄ—s parinkti optimalius fizinius poveikius.

GrĮždamas prie tik atrasto protokolo, jame matosi, kai minÄ—ta studentÄ—, esanti dabar tobulÄ—jimo stagnacijoje, bųdama 16 metų bÄ—go žymiai didesniu vidutiniu greiÄiu nei trumpesniame nuotolyje jaunesnÄ—s grupÄ—s prizininkÄ—. Ir Å�tai ta jaunesnioji Å�iemet su labai dideliu skirtumu tapo studentų Å�alies Äempione. Vadinasi, kas teisingai treniruojasi, kas pastoviai testuojasi ir iÅ� testų parodymų kųrybingai koreguoja treniravimosi proceso programų, tie tobulÄ—ja sparÄiai ir kelia meistriÅ�kumų iki labai aukÅ�to lygio. Kaip tai daryti naujausiu mokslo požiųriu, mokslininkas mųsų sporto Å�akai yra pasirengÄ
™s padÄ—ti, nežiųrint didelio jo užimtumo - paskaitų skaitys visuomeniniais pagrindais.


TodÄ—l kvieÄiame visus besidominÄius treniravimosi problemomis. Pageidautini ir sporto vadai, - sporto politikai. Turime keisti požiųrÄ®, nes orientavimosi sportas jau sportas, o ne turizmas.

Iki susitikimo Kazlų Rųdos girioje!

P.S.: Kas žada atvykti, labai praÅ�ome praneÅ�ti . Jei bus mųsų daug ir netilpsime sodyboje, galÄ—sim persikraustyti Ä® mieste esanÄių savivaldybÄ—s Kultųros centro salÄ
™. Bet tai reikia žinoti iÅ� anksto, kiek mųsų bus.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[J.U.]

[Vytenis]