Osport.lt

[Vytenis]

Sukųriau SPORTO MOKSLO tinklalapĮ http://www.aleksandraiciovy.puslapiai.lt/public_html/sporto%20mokslas/new_page_1.htm , kurĮ reiktų tobulinti. Norėtųsi pasiųlymų, patarimų, naujų idėjų.

Mat neseniai teko stebÄ—ti, kaip kuriamas Kaune pirmasis pasaulyje mikrokardiografas, kuris pritvirtintas prie sportuojanÄ„¨io sportininko, siunÄ„¨ia signalus Ä® kompiuterÄ®. Jame treniruotÄ—s eigoje ar specialaus testavimo metu treneris, ar mokslininkas stebi subtiliausius organizme pokyÄ„¨ius. Å Ä® prietaisų kuria ne tik Kauno inžinieriai, bet ir Latvijos konstruktorių biurai. Jeigu sportininkų, apraizgius Å�irdies kardiografo laidais, tiriamas jis bųdavo tik stacionarioje laboratorijoje prie paÄ„¨ių prietaisų, tai dabar sportininkų galima bus stebÄ—ti ir tyrinÄ—ti jo konkreÄ„¨ioje veikloje.

Manau, kad labai bųtų Ä®domu patyrinÄ—ti ir orientacininkų, Ä®veikinÄ—jantÄ® gamtines kliųtis ir Ä®vairias topografines situacijas – pamatyti, kaip reaguoja organizmas Ä® Ä®vairiausius pokyÄ„¨ius, bei Ä® Ä®vairiausius netikÄ—tus psichologinius stresus. Tik dabar kuriamo prietaiso siunÄ„¨iamų signalų atstumas bus iki 100 m. Sporto mokslininkai mano, kad stadione Å�io atstumo pilnai užtenka. O jeigu bųtų poreikis tyrinÄ—ti orientacininkus, manoma, kad prietaisų galima bųtų tobulinti. Tik tam reiktų papildomų investicijų.

Bet tam mųsų sporto Å�akoje turi atsirasti bent minimalus poreikis tyrinÄ—jimams ir treniruoÄ„¨ių metodikų tobulinimams. Mokslininkai Å�iuo metu yra gan skeptiÅ�kai nusiteikÄ„™ dÄ—l mųsų sporto Å�akos, nes niekas iÅ� mųsų jau senai nedalyvauja mokslinÄ—se konferencijose. Ne gana tik apsiginti disertacijų ir pamirÅ�ti visus atlikinÄ—tus darbus. Juolab, ir sporto valdžios nuomonÄ— pastaruoju metu labai pasikeitÄ— dÄ—l OS-o. Ne tik nieko nesigirdi apie strategines sporto Å�akas, Ä® kurias buvo Ä®trauktas OS-as, bet jis jau net iÅ�brauktas iÅ� labai svarbių Jaunių, Jaunimo bei JaunuÄ„¨ių žaidynių programų. Prisiminkite vasaros pabaigoje vykusias labai svarbias varžybas, kuriomis labai domÄ—josi visos valdžios. Jų jau nebeliko! O dar suÅ�nekÄ—ta ir apie... (prisiminkime SMG užvestų temų "OS perspektyvos ".)

Nesinori bųt pranaÅ�u, bet požiųrÄ® Ä® sportų formuoja net ir specialistų rengimo kokybÄ—. Departamente, atrodo, domimasi, kaip baigÄ„™ LKKA mokslus jauni sporto specialistai pradeda dirbti treneriais, kaip jiems sekasi tobulinti savo naujausias žinias ir kaip jas perdavinÄ—ti savo sportininkams – aplamai, kaip domimasi sporto Å�akoje naujausiais sporto mokslo pasiekimais? Tik dÄ—ka sporto mokslo naujovių dabar siekiami tarptautinio lygio rezultatai. ...

Taigi ko reikia mųsų sporto �akai?

P.S.: AtsipraÅ�au už neveikusių nuorodų. PakeiÄ„¨iau tinklalapio adresų ir nuoroda jau veikia
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[scopy]

O tu nenori bÄ—gikų foruman užeiti? Jis baigia numirti be tavÄ„™s, Vyteni.

[Vytenis]

Å tai tik kų pasibaigÄ— per LTV 2-osios programos laida KULUARAI, kurioje buvo iÅ�samiai pasakojama apie SPORTO MOKSLÄ„". Laidoje dalyvavo žymiausi Å�alies profesoriai, tai LKKA rektorius Albertas Skurvydas, Motorikos laboratorjos vedÄ—jas Arvydas Stasiulis, Kineziologijos laboratorijos vedÄ—jas Jonas Poderys, ... Buvo demonstruojama, kaip tiriama Virgilijaus Aleknos iÅ�mesto disko skrydžio trajektorija ir Å�ių tyrimų dÄ—ka patariama Virgilijui dÄ—l techninių koregavimo treniruoÄ„¨ių.

Laidoje daug dÄ—mesio buvo skirta apie mokslo pasiekimus reabilitacijos srityje, buvo demonstruojama naujausia aparatųra, kurios dÄ—ka nustatoma gijanÄ„¨iosios vietos bųklÄ— ir pagal josios rezultatus, naudojant atstatomajų metodikų, labai greitai traumuoti sportininkai atstatomi. Taip atstatytas sÄ—kmingai ir greitai po operacijos buvo DarjuÅ�as LAVRINOVIÄ�IUS. Septinkovininkei Viktorijai žEMAITYTEI po kelio sųnario kryžminio raiÅ�Ä„¨io operacijos, dÄ—ka specialiosios diagnostinÄ—s aparatųros ir taikomųjų reabilitacinių treniruoÄ„¨ių, irgi labai greitai Viktorija pradÄ—jo treniruotis.

Laidoje buvo i�skirtinai pabrėžta, kad AUKŠTI SPORTINIAI PASIEKIMAI NEĮMANOMI BE MOKSLINIŲ DIAGNOZAVIMŲ. Juos dabar nauduoja sportininkai visame pasaulyje.

Profesorius Jonas PODERYS pabrėžė, kad jau bųtina pradÄ—ti tirti ypaÄ„¨ vaikus, kad juos nukreipti teisingiau Ä® pasirenkamas sporto rungtis ir iÅ�vengti neteisingo treniravimo ir net žalojimo. :oops:

Atrodo, kad ne vienam deÅ�imtmeÄ„¨iui Lietuvos orientavimosi sportas atmestas atgal, kai buvo praleista proga pasinaudoti geriausiais Lietuvos mokslo pasiekimais. Ir pasekmÄ—s to atsisakymo bei ignoravimo, kuo toliau, tuo skaudžiau atsiliepia tam, kas buvo nusipelnÄ„™s tų tyrimų ir kam jie buvo atsakyti. O sportininkui nieko nÄ—ra skaudesnio, kai jis yra geriausias Lietuvos atstovas, o pasaulinÄ—se varžybose yra ryÅ�kiai paskutinis :cry: visose rungtyse; ir po metų, kitų, pagal Å�viežiausius Ä®vykius jaunajai OS-o asmenybei beveik nesimato jokio tobulÄ—jimo - net jokių proÅ�vaiÅ�Ä„¨ių nÄ—ra. žinokite - tai tik INNOR-o pasekmÄ—s. :idea:
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[povilas]

Ar orientacininkas gali buti be galvos?

Klausimas ne retorinis. Yra gana daug sporto rusiu, kuriose galvos kaip ir nereikia, ja atstoja raumenys, kietos makaules ar krumpliai. Anot garbaus a. a. rasytojo Juozo Baltusio "jeigu zmogus galva musa kamuoli, tai jo galvoje yra ne daugiau, negu tame kamuolyje". Orientacininkai galva nieko nemusa, aciu dievui. Musu sportas gali buti laikomas vienu is paciu intelektualiausiu. Bet jeigu taip, tai jis labiau negu kitos sporto rusys artimas mokslui, sporto ar ne sporto. O jeigu jau taip, tai kur diskusijos, klausimai ar bent replikos orientavimosi sporto ir sporto mokslo tema? Nenuostabu butu, jeigu tyletu futbolininkai, boksininkai, kikboksininkai, imtynininkai ir tt. ir tt., gal anie neturi ka pasakyti. Bet, ko gero, netyletu ju treneriai, vis koks nors atsirastu, gebantis mintimi apginti savo sakos garbe. Orientavimosi sporte galinciu pasakyti savo nuomone apie sporto mokslo taikyma turetu buti kur kas daugiau. Tai kur gi jie?
Na gerai, gal mes esame kuklus ir laukiame ka pasakys korifejai. Specai ne tik praktikoje bet ir teorijoje. Kurie is to duona valgo. Profai, nuo kuriu priklauso musu ateitis. Ir nudiena. Taip sakant, pagarba mums is visuomenes puses. Finansine parama, prestizas. Juk nesiverzia minios i orientavimosi sporta, neplaukia pinigu srautai, nestovi musu atstovai ant olimpines pakylos! Kur tie profai? Tarsi vienintelis ir geriausias sporto mokslo specialistas bei vertintojas yra Vytenis!
Siais laikais moksliniai seminarai rengiami net padavejams ir pardavejams. Net vaikui aisku, kad vien kojomis stebuklu napadarysi. Reikalinga ir galva. Jeigu ne sportininkui (kaip anam kikboksininkui) tai bent jo treneriui, konsultantui, gydytojui, kitiems intelektualiai maitinantiems sporta. O gal ne siame forume tinkamiausia vieta apie moksla kalbeti? Jeigu taip, reiketu tiesiai tai ir pasakyti. Ir nurodyti, kur galima geriau skaityti ir diskutuoti. O gal is tiesu niekam tas orientavimosi sportas nerupi? Net mums patiems?
Su Kaledinias sveikinimais.
Povilas

[Vytenis]

Vakar Lietuvos orientavimosi sportui ypatingas Ä®vykis - dviems LKKA OS-o specializantÄ—ms buvo Ä®teikti bakalaurų diplomai. Ä®vykis neeilinis, nes diplomantÄ—s (tik dvi mųsų sporto Å�akos specialybÄ„™ Ä®veikÄ—) Lina ir Edita gimusios tada, kada buvo Ä®kurta Akademijoje (ankÅ�Ä„¨iau Institutu vadinosi) Å�i specializacija. (Man Ä®vykis, kad jos abi dar ir iÅ� Jonavos :D )

Pasididinkite �ias gražuoles :D

Nuo dabar prasidÄ—s joms tikri mokslai - jos dabar pradÄ—s žengti Ä® paslapÄ„¨ių pasaulÄ®. Labai gilių prasmÄ„™ pasakÄ— profesorius, hbl.m.d. Antanas SKARBALIUS, kuris pabrėžė, kad kuo labiau iÅ�simokslinÄ„™s, tuo jis daugiau žino, kad žino nedaug.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[Vytenis]

Taip atrodo individualiųjų sporto Å�akų katedros surengtos mokslinÄ—s konferencijos programa ir tos konferencijos mokslinių darbų straipsnių rinkinys. ženklu, kad Å�i konferencija vyksta LKKA 75-meÄ„¨io ir josios plaukimo bazÄ—s 50-meÄ„¨io laikotarpiu. Ir kad Å�ios konferencijos leidinys papuoÅ�tas mųsų sporto specializacijos jubiliejaus simbolika, tai labai reikÅ�mingas LKKA dÄ—mesys mųsų sportui ir buvusiems puikiems specializantams.

• konferencija buvo, tikrai, Ä®spųdinga. Kadangi virtualioje erdvÄ—je nÄ—ra mokslinių darbų apraÅ�ymų, kai kuriuos Ä®domiausių darbų straipsnių iÅ�traukas pabandžiau trumpai perraÅ�yti. TodÄ—l siųlau susipažinti su moksliniais darbais ir pažiųrÄ—ti konferencijos fotoreportažų



• Tikrųja konferencijos puoÅ�mena tapo žymiųjų sportininkų-studentų moksliniai darbai. Labai svarbus Ä®vykis ir mųsų sportui, kad magistrantÄ— Kristina savo pirmajame moksliniame darbe bendradarbiavo su žymia pasaulyje septinkovininke ir rutulio stųmike Austra SKUJYE. Å ios abi magistrantÄ—s tyrinÄ—jo Lietuvos geriausių ieties metikių plaÅ�takos antroprometrinius parametrus ir nustatÄ— stiprius statistikos mokslo koreliacinius ryÅ�ius tarp plaÅ�takos ilgio ir sportininko ųgio, o taip pat tarp jo rezultato. Silpnus statistikos koreliacinius ryÅ�ius nustatÄ— tarp ųgio su kiekvieno pirÅ�to spindžio. Taigi Å�Ä® darbų pristatÄ— Kristina – pažiųrÄ—kite nuotraukoje, kaip ji aiÅ�kina apie plaÅ�takos pagrindinių elementų matavimus – jos Ä®dÄ—miai klausosi patyrusios docentÄ—s ir profesorÄ—s. Taigi Å�ių merginų tyrimas duoda naujai pažvelgti Ä® plaÅ�takos formos ypatybes, nusakant bųsimo sportinio rezultato sÄ—kmÄ„™ ir galimybes pagal plaÅ�takos formų atrinkinÄ—ti sportininkus Ä® sporto Å�akas. Vadinasi, ateityje pagal plaÅ�takų galima bus daug kų nusakyti apie žmogaus svarbiausias savybes.


Austros ir Kristinos darbo iÅ�vadomis bei mųsų sportininkÄ—s sklandžiu, Ä®tikinamu pasakojimu negalÄ—jo atsidžiaugti konferencijos ir katedros vedÄ—jas, profesorius Aleksas STANISLOVAITIS. Jis apie Kristinos puikų žinių troÅ�kimų man papasakojo po jo paskaitos OS-o treneriams vykusios Kazlų Rųdos girios Ä�eÄ„¨etos kaimelyje.


Po mųsų Kristinos mokslinio darbo pristatymo, darbų pristatÄ— ir Lietuvoje oficialiai pripažintas produktyviausias mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Jonas Liudas PODERYS. Jis, kaip garsiosios Kineziologijos laboratorijos vedÄ—jas, pristatÄ— savo kolegų atliktų anaerobinio krųvio Ä®takų Å�irdies bei kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams. PažymÄ—tina, kad Å�is profesoriaus darbas labai aktualus ir mųsų sporto Å�akos teorijai. Juolab, kad profesorius yra didelis iÅ�tvermÄ—s sporto sriÄ„¨ių mokslo žinovas

Tarp pristatytų Å�iai konferencijai iÅ� 51 mokslinio darbo, vienas buvo ir mųsų sporto. Jų autoriais buvo visi docentai - P.Mockus, G.VolungeviÄ„¨ius, E.TalaÄ„¨ka, A,MockienÄ— – pastaroji iÅ� Vytauto Didžiojo universiteto. Å ios docentų grupÄ—s mokslinis darbas vadinasi - LIETUVOS DIDELIO MEISTRIÅ KUMO ORIENTACININKŲ DARBO INTENSYVUMO KAITA VARžYBINIAME NUOTOLYJE. Apgailestauju, kad dÄ—stytojas Pranas apie Å�Ä® be galo didžiulÄ® darbų` pasakojo vos keletų minuÄ„¨ių. TodÄ—l Ä® iÅ�kilusius visų aibÄ„™ klausimų, juos užduoti nebuvo galimybÄ—s. Kadangi Å�io mokslinio darbo apraÅ�yme buvo pavardinta visų aibÄ— atliktų laboratorinių tyrimų, o to grandiozinio darbo iÅ�vada buvo atlikta tik pagal pulsometro parodymus trasoje. TodÄ—l taip ir liko neaiÅ�ku, kam orientacininko varžybinio greiÄ„¨io miÅ�ke nustatymui reikalinga tiek daug sudÄ—tingiausių laboratorinių tyrimų. :?: Negi mųsų elitiniai sportininkai buvo kankinami tais tyrimais? Gaila, be galo milžiniÅ�ko darbo taip ir nesimato to mokslinio darbo kuklioje iÅ�vadukÄ—je, kuriai padaryti užtenka tik sport ident ir pulsometro duomenų. TodÄ—l pasakiau, kad tai tik to darbo pradžia. Ä® mano pastebÄ—jimų profesorius A.Stanislovaitis pasakÄ—, kad "gera pradžia-pusÄ— darbo". Taip, kadangi pradžia, tai dar ne pabaiga, todÄ—l norisi palinkÄ—ti Å�iam pradÄ—tam mųsų sporto Å�akos grandioziniam moksliniam darbui geros mokslinÄ—s kloties. Reikia palinkÄ—ti ir Kristinos magistriniam darbui, turinÄ„¨iam be galo labai svarbių mųsų sporto Å�akos aktualijų – nagrinÄ—ti jaunųjų orientacininkų bendrųjų iÅ�tvermÄ„™, apie kurios reikÅ�mÄ„™ norÄ—Ä„¨iau atskirai pareikÅ�ti savo nuomonÄ„™.

Konferencijų apibendrino minėtas profesorius Jonas Poderys, jis pabrėžė visų mokslinių darbų svarbų bendrajam pasauliniam sporto mokslo indėliui. Po �ios konferencijos minėtas profesorius tuoj pat i�vyko Į Belgijų. Mat �i �alis pirmininkauja Europos sųjungai ir todėl jai priklausė surengti tradicinĮ Europos Trenerių dienos renginĮ.


Pasibaigus mokslinei konferencijai, josios vedėjas Aleksas Stanislovaitis parodė Į mųsų sporto �akos specializacijos jubiliejų ir paskelbė �io Įvykio minėjimų, apie kurĮ papasakosiu kitų kartų.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[povilas]

AR jau buvo parasyta apie minejima (kaip zadeta, papildomai)?

[Vytenis]

PrieÅ� ataskaitinÄ„™ LOSF konferencijų privalau pateikti svarbiausiojo mųsų amžiaus ketvirÄ„¨io svarbiausiojo Ä®vykio vaizdus:






Konferencijos daugiau nuotraukų �IA

Pasakoti apie tai dar ne ta nuotaika - lai viskų pasako �ios akimirkos.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[Vytenis]

SPORTO MOKSLO SPORTUI BÅŖTINYBÄ–S Ä®RODYMAS.


GarbÄ— JonuiVytautui, savo sportine praktika akivaizdžiai Ä®rodanÄ„¨iam, kad SPORTO MOKSLAS SPORTUI NET PRIVALOMAS.

Tai akivaizdu i� �iomis valandomis Kinijoje (�alia Honkongo) Įvykusio stebuklo Universiadoje.
To Å�iuolaikiniame pasaulyje dar niekad nebuvo, kad baltaodis aukÅ�Ä„¨iausiame pasaulio sportininkų lygyje
bųtų pranaÅ�esnis prieÅ� juodaodžius. Juolab, prieÅ� greiÄ„¨iausius pasaulyje bÄ—gikus iÅ� Jamaikos!!! O dar didesnÄ— staigmena, kad Å�is baltaodis yra LIETUVIS - Rytis Sakalauskas, tapÄ„™s Å�iomis minutÄ—mis
tolimoje Kinijoje (kažkur prie Honkongo) universiados didvyriu !!!!!!!!!!!!
žiųrÄ—kite Å�ių istorinÄ„™ akimirkų, trunkanÄ„¨ių tik 10 sekundžių:

http://www.youtube.com/watch?v=iYT5L1JSwcU&feature=player_embedded

Tai dÄ—sningas RyÄ„¨io Ä—jimas - Å�Ä® kart jo Lietuvos rekordas 10,14 sek., tikrai, bus užskaitytas,
nes uždarojo tipo stadione negalėjo bųti jokio palankaus vėjelio, dėl kurio jam neseniai nebuvo
užskaitytas mųsų Å�alies rekordas. Taigi, Mielieji, Jųs esate paÄ„¨io naujausio ir Ä®spųdingiausio
Lietuvos rekordo liudininkai - žiųrÄ—kite ir gerÄ—kitÄ—s: http://www.laf.lt/lt/rank/top20-v-all.html . Už Å�ių nuostabių žinių ir nuorodų turiu tarti AÄ�IÅŖ
savo buvusiam pusiau auklÄ—tiniui Audvydui, kuris, kaip mano kaimynas nuo vaikystÄ—s,
labai besidomÄ—jÄ„™s orientavimosi sportu, sportinÄ—mis kelionÄ—mis ir, ryte rydamas mano sukauptus
sporto mokslinius ir "Лехкая атлетика" žurnalus, buvo kieÄ„¨iausiu Lietuvoje bÄ—giku tarp moksleivių,
ir juo bųdamas, kartu su Vile Vasiliauskaite - dabar Dama�ickiene tapo jauniausiais Lietuvos maratonininkais,
o vÄ—liau, po garsiosios "Achemos" avarijos tapo kieÄ„¨iausiu bÄ—giku pasaulyje tarp neÄ®galiųjų
bei žymiu triatlonininku.

Taigi, �i žinia i� Honkongo Įrodo, kad VARYTI Už Lietuvų GALIMA NE TIK KREPŠINYJE.

Juk Universiada pagal savo lygÄ® artima Olimpiadai. Taigi Lietuvos rekordas tapo pasaulinio lygio rezultatu,
kuris pastaruoju metu, beveik tik juodaodžiams buvo prieinamas. Tai pats nuostabiausias
Lietuvos Sporto mokslo pasiekimas, apie kurĮ asmeni�kai surinkau (studijuokite:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/sporto%20mokslas/mokslininku-darbai/ind-sport-saku-katedros-konferenc-2010.htm )
ir kurio avangarde naujausio Lietuvos rekordininko RyÄ„¨io dÄ—stytojas, docentas ir jo
katedros (Individualių sporto �akų) vedėjas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Aleksas STANISLOVAITIS,
kurio paskaitų: http://kazlusporto.puslapiai.lt/sporto%20mokslas/treneriu-problemos/paskaitos/profesoriaus-alekso-stanislovaicio.htm
Kazlų Rųdos girios Ä�eÄ„¨etos kaimelyje buvau organizavÄ„™s savo darbo kolegoms
ir �alies orientavimosi sporto treneriams.

Kad kažkas artimiausiu laiku Lietuvoje Ä®vyks, iÅ� paskaitos prelegento – žymiausio ir ilgameÄ„¨io
buvusio Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vyriausiojo trenerio, profesoriaus Alekso
teorinių tiesų Įrodinėjimų mes kaip tai jautėme, žiųrėkite -

žiųrėkite, kaip profesorius sujaukė mums smegenis.

Siųlau dar kartų peržiųrėti �ių video juostų, kurioje pra�au atkreipti dėmesĮ Į prie�startinės bųsenos
formavimo ypatybes, i� kurių bet koks psichologas galėtų i� anksto
nustatyti, kas tų bėgimų laimės.
Labai jau ryÅ�ki mųsų RyÄ„¨io geriausia TRANSO BÅŖSENA, kurios dÄ—ka pasiekta pergalÄ—.

Juk ir orientavimosi sportas skiriasi nuo kitų sporto �akų tuo, kad gerai orientuotis varžybų trasoje -
bųtina transo bųsena, apie kurių didžiausių ir Å�iuolaikiÅ�kiausių teorinÄ„™-kuriamųjų ir praktinÄ„™
patirtÄ® turi buvÄ„™s kieÄ„¨iausias mųsų Å�alies orientacininkas ir buvÄ„™s nac.rinktinÄ—s treneris Edgaras Voveris.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[Liuba]

Nu ten gan komiÅ�kai atrodÄ— tam filmuke, kai prieÅ� startų pristatinÄ—ja bÄ—gikus - visi iÅ�sidirbinÄ—ja prieÅ� kameras, o lietuvis užsimerkÄ„™s ir nuleidÄ„™s galvų :lol: Rekomenduoju pažiet, kas neskaitÄ—t
http://www.youtube.com/watch?v=iYT5L1JSwcU&feature=player_embedded
_________________
Justinas Liubinskas,
O! Klaipėda/Sakas,
+37061493982,

[Stankevic]

[vap]

Fotofini�as nusprendė nugalėtojų.