Osport.lt

[nctw]

Sveiki. NorÄ—Ä„¨iau paklausti tokio elementaraus klausimo, kurio atsakymų numanau, tiesiog noriu Ä®sitikinti. Superkompensacijos dÄ—snis teigia, kad po treniruotÄ—s padarius tarkime dienos poilsÄ®, organizmas atsistato Ä® geresnÄ„™ bųklÄ„™, negu buvo prieÅ�tai. Taip reguliariai treniruojantis gerinama iÅ�tvermÄ—. Tai per tas poilsio dienas turi bųti visiÅ�kas poilsis, ar galimi lengvi bÄ—gimai (nesudarantys deguonies skolų ir pan.)?

[Rimvydas Arlauskas]

lengvas fizinis kruvis pagreitina atsistatyma:)
_________________
https://www.youtube.com/@rimvydasarlauskas7981
http://www.attackpoint.org/log.jsp/user_4861

[Vytenis]

Labai teisingai, lengvas krųvis prie 130 pulso padeda greiÄ„¨iau utilizuoti organizme susikaupusÄ® laktatų. Be to aktyvus poilsis, Ä®jungus kitų raumenų ar organų fizinÄ„™ veiklų, atsistatymas bus irgi žymiai efektyvesnis. Tai nustatÄ— XIX amž. Rųsijos fiziologos I.M.SeÄ„¨enovas (1829–1905), ir Å�is reiÅ�kinys vadinasi SeÄ„¨enovo fenomenu, kuris, kažkodÄ—l dabar LKKA studentams jau nedÄ—stomas ir net virtualiame pasaulyje per GOOGLĘ lietuviÅ�kai neaptiksi jo paaiÅ�kinimo.

Malonu, kad pradÄ—ta Å�i labai svarbi tema. Bųtent, SUPERKOMPENSACIJA yra pagrindinis reiÅ�kinys sportiiniam tobulÄ—jimui teoriÅ�kai pagrÄ®sti. Tik nuo SUPERKOMPENSACIJOS paaiÅ�kinimo pradedu pradedanÄ„¨iojo sportininko teorinÄ® rengimų. Visos treniravimo teorijos grindžiamos Å�iuo reiÅ�kiniu, kuris labai priklauso nuo atlikto krųvio dydžio bei pobųdžio, ir, svarbiausia, nuo poilsio pauzių parinkimo. Kaip žinia, po ilgesnių poilsio pauzių superkompensacijos efektas mažėja ir ne tik iÅ�nyks, bet dÄ—l nutrauktų treniruoÄ„¨ių prasidÄ—ti gali degradacija. Taip pat dÄ—l per mažo poilsio gali reikÅ�tis prieÅ�ingi superkompensacijai reiÅ�kiniai, kurie po pakartotų krųvių ciklų ir po ilgesnÄ—s poilsio pauzÄ—s galima iÅ�Å�aukti žymiai didesnÄ„™ superkompensacijų. Jei tokie ciklai bus per ilgi - galima iÅ�Å�aukti pervargimų, persitreniravimų, po kurio ne tik neiÅ�Å�auksi superkompensacijos, bet ir galima pakenkti organizmui - prasidÄ—s neatstatomieji procesai. Superkompensacija yra labai subtilus ir individualus reiÅ�kinys, dÄ—l kurio negalima jokių receptų teigti. jos nustatymui reikalingas pastovus stebÄ—jimas, testavimas ir net galima tuo tikslu per treniruotes pastoviai atlikinÄ—ti biologinius tyrimus, ypatingai, treniruoÄ„¨ių stovyklose.

Pavyzdžiui, olimpinio Ä„¨empiono Algimanto Å alnos treneris profesorius Albertas Jakubauskas naudojo Ukrainos žymaus mokslininko DuÅ�anino PWC170 testo nustatymo ramybÄ—s bųsenoje metodų, naudojant perdarytų kardiografų, kuriame iÅ� Å�irdies kardiogramos sustiprinto dantelio stebÄ—davo specialiosios iÅ�tvermÄ—s pokyÄ„¨ius po kiekvienos treniruotÄ—s ir po poilsių pauzių. Å is profesorius tyrinÄ—davo ir "Gajos" orientacininkes treniruojamas Juozuko, kai pas jÄ® lankÄ— ir Å�io profesoriaus dukra. Gaila, kad dabar panaÅ�ių stebÄ—jimų su orientacininkais nesigirdi.

Superkompensacijos tema yra labai plati, kuri biologijoje stebima nuo mitybos (raumenyse glikogeno atsargų kaupimosi superkompensacijos bųtinos maratonininkams) iki bioritminių reiÅ�kinių, apie kuriuos labai plaÄ„¨iai savo paskaitosedÄ—sto habil.m.d. prof. Jonas Poderys. Suoperkompensaciniai mechanizmai stebimi ir Ä®vairių savybių treniravimo eigoje, jų sųryÅ�yje bei jų harmonijos siekyje, kuri mųsų vedantiesiems orientacininkams buvo praignoruota ir todÄ—l daug jų "užsikalÄ—", sustojo meistriÅ�kumo augimas, kai kurie rinktinÄ—s nariai ir net Å�alies Ä„¨empiono vardus iÅ�kovojusieji net degradavo daugiametinio treniruoÄ„¨ių cikle - patyrÄ— labai rimtų fiasko tarptautiniu mastu.IÅ� Å�ių klaidų sukurtas iÅ�tisas mokslas, apie kurÄ® pateiksiu greitai atskirų temų.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[nctw]

Ir dar kitas klausimas. Kaip sukiÅ�ti i ta trumpų savaitÄ„™ varžybas ir treniruotes (dvi masinÄ—s, tempinis ir ilgasis bÄ—gimas, intervalinÄ— treniruotÄ—, kartotiniai bÄ—gimai), kad poilsio bųtų pakankamai. Kaip patys darote/ savo auklÄ—tinius treniruojate? Suprantu, kad kiekvienas organizmas yra individualus ir t.t. Tiesiog Ä®domu kų darote kas antrų savaitÄ„™ ir pan.

[Vytenis]

Kaip tik dÄ—l treniruoÄ„¨ių variacijų Å�iuo galvos skaumu sergu jau per 50 metų - tųkstanÄ„¨ius straipsnių Ä®vairiuose žurnaluose esu perskaitÄ„™s. žodžiu, trumpai drųtai - paÄ„¨iam besitreniruojant reik save stebÄ—ti, vesti dienoraÅ�tÄ®, jame ne tik buhalteriÅ�kai fiksuoti krųvio apskaitų, bet ir pasižymÄ—ti savijautų, jausmus ir iÅ� viso tai daryti iÅ�vadas treniruoÄ„¨ių planavimams bei tarimuisi su specialistais bei treneriais. Geriausia, kai prie trenerio einama jau su dienoraÅ�Ä„¨iu, rodant jam nuveiktų darbų. Tada jam lengviau ir tiksliau kažkų patarti. Ä® Å�Ä® klausimų kad rasti atsakymų, reik paimti ir paskaityti knygelių. Gal kas nurodys Ä„¨ia Å�ioje temoje adresus. Kaip parinkinÄ—ti treniruotes, tai jau visai kita tema iÅ�plaukianti iÅ� superkompensacijos temos rÄ—mų ir glaustas atsakymas bus labai nekokybiÅ�kas. Å ablonizmo sporte neturi bųti. Mano jaunystÄ—s laikais apie bÄ—gikų treniruotes buvau prisipirkÄ„™s daug knyguÄ„¨ių, labai skaiÄ„¨iau prenumeruojamus žurnalus, kaip "FiziÄ„¨eskoje vospitanije", Teorija i praktika fiziÄ„¨eskoj kultury", "Liogkaja atletika" PatarųjÄ® lengvosios atletikos rusiÅ�kų žurnalų ypatingai studijavau, nes jame buvo visi atsakymai Ä® iÅ�kylanÄ„¨ius klausimus. Na o kaip pradedanÄ„¨iajam, tai didžiausių man naudų davÄ— lengvosios atletikos vadovÄ—lis kųno kultųros institutams, kurÄ® pradÄ—jau studijuoti bųdamas penkiolikmeÄ„¨iu tik susidomÄ—jÄ„™s bÄ—gimu. Reik bųtinai studijuoti literatųrų, jei nori pradÄ—ti teisingai treniruotis. O Ä„¨ia patarti konkreÄ„¨iai labai sunku, nes tikslai ir metodai kinta nuo periodų, jau nekalbant, kad nei patirtis nei individualybÄ—, nei jos tikslai bei norai nežinomi.

Kai bendrų žinių sistemų pagausi, treniruotes paÄ„¨iam bus labai lengva kurti. Tam kada nors parengsiu internetinÄ® puslapÄ®. Manau, kad tokių puslapių turi bųti daug. Juose gal pavyks aptikti ir Ä®vairias superkompensacijų sistemų grafinius pavaizdavimus. Be grafinio vaizdumo, suvokti superkompensacijos esmÄ„™ sunkoka. Tokių grafinių vaizdelių yra beveik visuose profesoriaus Povilo karoblio vadovÄ—liuose, kurių jis yra priraÅ�Ä„™s labai daug ir juose labai mÄ—gsta dÄ—styti apie superkompensacijų.

TreniruoÄ„¨ių metodų prigalvoti galima tųkstanÄ„¨ius - tik nereikia visų laikų vienodai tų patÄ® per tų patÄ® vienodai treniruotis, nes taip UžSIKALAMA dÄ—ka organizmo adaptacijos -priprantama prie tų paÄ„¨ių krųvių ir pradeda organizmas nereaguoti. Jis po treniruoÄ„¨ių negauna jokio streso ir dÄ—l to nesiformuoja superkompensacija, arba ji bųna labai maža. Superkompensacija - tai pati aktualiausia mųsų sporto Å�akos problema, Ä® kurių mųsų sporto metodikos galva teoriniuose dÄ—stymuose bųsimiesiems specialistams, atrodo, kad nieko nedÄ—sto. Suvokiantys apie superkompensacijų bųsimieji sporto specialistai baigusieji LKKA rodytų geriausius, o ne blogiausius sportinio tobulÄ—jimo rodiklius tarp kitų aukÅ�tųjų mokyklų orientacininkų. TodÄ—l mųsų sporto Å�akos smukimo priežastÄ® Įžiųriu per Å�ios aktualios temos nuvertinimų sporto teorijos praktiniame panaudojime. DÄ—kui Å�ios temos iniciatoriui pavadinus temų labai taikliu pavadinimu.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[Devis]

Jo dukra tikrai pas Juozų nelankė

[SMG]

LankÄ—, Devi, tikrai lankÄ—
_________________
Jei problemą galima išspręsti, vadinasi, nėra jokio reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmiška.

[algirdasdz]

Jakubauskaitė tikrai lankė pas Juozukų
Be Juozuko merginų, profesorius studijavo ir trenerio BagoÄ„¨iųno vaikinus kaip ir kitus Kauno jaunuolius (gi mÄ—sos tyrimams tai reikÄ—jo)
_________________
BERAŠČIUI IR AKINIAI NEPADĖS!