Osport.lt

[svečias - 1955]

Pries beveik 20 metu, kai Mokslu Akademijos pesciuju maratone iveikdavau per para 100 km (pirmi 50 km pesciomis ne laikui : o po to 2 etapai mazdaug po 25 km nakti, o kitas ryte), mazdaug po 10 dienu du kartus nuejo abieju nyksciu nagai (tose varzybose patekdavau i dvidesimtuka; bendras dalyviu skaicius virsydavo 500). Manau, kad tai tikriausiai ivyko del man didziulio fizinio kruvio (pvz., paryciui grizes is naktinio etapo neuzmigdavau, o tik paguledavau), t.y. kazkas slypejo individualioje organizmo fiziologijoje. Galvoju, kad ne visiems cia rasantiems pagrindine priezastimi yra apavas.

[Vytenis]

SavÄ„™s stebÄ—jimo romantika.

Malonu, kad Ä® pokalbÄ® Ä®siterpia rimtas paÅ�nekovas sveÄ„¨ias – 1955, davÄ„™s rimtų užuominų dÄ—l fiziologijos problemų, kurių Å�aknys gali slÄ—ptis treniruoÄ„¨ių planavimo klaidose. TodÄ—l siųlyÄ„¨iau paÅ�nekovams grĮžti prie temos. Malonu, kad pastarasis paÅ�nekovas priminÄ— tradicinius 100 km maratonus, kuriuose ir man su savo auklÄ—tinais teko dalyvauti. IÅ�sivaizduokite, praÄ—jus 50 km oro linijos, nakty jau reikÄ—davo bÄ—gti nei kiek ne mažiau, bet 25 km oro linijos OS trasų. O parbÄ—gus ir pailsÄ—jus, vÄ—l Ä® 25 km OS trasų jau dienos metu iÅ�bÄ—gi. Moterys ir nepilnameÄ„¨iai paprastai nakty nebÄ—gdavo. Bet bųdavo ir tokių, kurios vis tik bÄ—gdavo lygiai su vyrais. Man tada, kaip turistui, orientacininkui ir lengvaatleÄ„¨iui - maratonų bÄ—gikui Å�is keliautojų tradicinis renginys patikdavo. Pamenu, kartų jame užėmiau antrų vietų, pralaimÄ—jÄ„™s dabar puikiai bÄ—giojanÄ„¨iam Rimantui CicÄ—nui, nes pridariau klaidų maitinime – tada nežinojau pagrindinių fiziologinių virÅ�kinimo aspektų, apie kuriuos jau raÅ�iau. Po Å�ių turistinių varžybų jausdavau didžiulÄ® jÄ—gų antplųdÄ®. Ir ne tik jausdavau, bet ir konkreÄ„¨iai iÅ�matuodavau ir matydavau staigiai pakylanÄ„¨ius kontrolinius savo testus.

Na, o dÄ—l nagų, tai ir aÅ� turÄ—davau labai daug problemų, nes sovietmetyje gera avalynÄ— buvo didžiausias deficitas. Ir kai bÄ—gdavau su ankÅ�tais batais, tai irgi bųdavo man tas pats. YpaÄ„¨ gadindavau savo nagus žiemų per Å�alÄ„¨ius apÅ�aldydamas, nes man padovanoti "Botas” buvo per maži, o didesnių, deficito laikmetyje gauti negalÄ—jau. Siųlau dÄ—l nagų nuspaudimo rimtai paeksperimentuoti ir sekti, ar tikrai nespaudžia nagų bÄ—gant. Svarbiausia – didinti nubÄ—gamų bÄ—gimo nuotolÄ® laipsniÅ�kai. Tai ir dalinai pratinsis nagai prie didesnio krųvio, kurie neÄ®pratÄ„™ irgi greiÄ„¨iau traumuojasi nuo ilgalaikio poveikio; spaudimo, kuris norom nenorom susidaro Ä® avalynÄ—s sieneles. Pajuodavimas bÄ—gant tolimus nuotolius gaunasi todÄ—l, kad pirÅ�tuose bÄ—gant per 2 val., sutrinka kraujotaka ir nemaitinamos panagÄ—s greiÄ„¨iau traumuojasi. Gali turÄ—ti Ä®takos ir bÄ—gimo technikos klaidos, kurias taisyti reikia jau trenerio ar konsultanto dÄ—ka. Kai man dabar dukros padovanojo Asex-us, tai pirmų kartų gyvenime pajutau, kad nors gilioje senatvÄ—je galÄ—siu teisingiau sportuoti, netraumuodamas kojų. Kai paskaitai apie tų batelių konstrukcinius iÅ�radimus, tai tikrai net sunku suvokti, kiek mokslas apavo technologijų kųrime yra pažengÄ„™s. Siųlau Ä® apavų pažvelgti kritiÅ�kai – kokiai sporto Å�akai Jųsų bateliai skirti. Be to, žinokite, kad po dažnų traumavimų gali Ä® nagus Ä®simesti ir infekcija lengvai – ypaÄ„¨ grybelis!

Taigi praÅ�yÄ„¨iau atkreipti dÄ—mesÄ® Ä® sveÄ„¨io – 1955 Ä®spÄ—jimų dÄ—l fiziologijos. AÅ� irgi Å�iame keliautojų maratone negalÄ—davau užmigti, nors Ä® varžybas atvykdavau jau parų nemiegojÄ„™s. Juk, kad dalyvauti jose, tekdavo padirbÄ—ti naktimis tam, kad galÄ—tum iÅ�važiuoti. Juk fizinis krųvis labai mobilizuoja organizmų, todÄ—l reikia specialiai jÄ® treniruoti ir pamiegojimui po treniruoÄ„¨ių. Ä�ia galÄ—tų labiau pakonsultuoti 1000 mylių (per 1609 km) bÄ—gimo du kart pasaulio Ä„¨empionas ir rekordininkas kretingiÅ�kis Petras Silkinas. IÅ�sivaizduokite – bÄ—gti be sustojimo 1000 mylių ir dar greiÄ„¨iui varžantis! BÄ—gti 11 parų 13 valandų 54 minutes ir 58 sekundes, t.y. 10,367 min./km(Australijos Natango mieste 1998 m.) – toks dabar Lietuvos rekordas dar niekieno nepagerintas. Juk sustojimai pamiegoti po porų valandų, tai ar Ä„¨ia sustojimai? Taip, kad mielajam scopy galima palinkÄ—ti sumuÅ�ti tų jau ne pasaulio, bet kol kas dar Lietuvos rekordų , kurÄ® Petras Sil. pasiekÄ— bųdamas 56 metų. Juk laiko dar daug, kol scopy pasieks tų P.Silkino brandųjÄ® amžių. Tik gal per 40 metų, kaip P.Silkinas, reikia prabÄ—gti 150 tųkstanÄ„¨ių kilometrų (3,75 tųkst.km/metus – 312,5 km per mÄ—nesÄ®). Nemanau, kad Å�is kretingiÅ�kis galÄ—jo turÄ—ti trenerÄ®. Tiesa, kai muÅ�Ä— pasaulio rekordų, jam tada talkino Palangos sveikatos mokyklos ir Lietuvos sveikuolių sųjųdžio kųrÄ—jas Dainius KEPENIS. SiųlyÄ„¨iau planavimo teorijos pagrinduose vadovautis pirmiausiai sveikos gyvensenos principais, kuriuos dÄ—sto Dainius savo sveikatos mokykloje.

Jei mes žinome, kiek kretingiÅ�kis nubÄ—go per gyvenimų (o tai žino beveik kiekvienas save gerbiųs vyresnis bÄ—gimo mÄ—gÄ—jas), tai nejau mielajam scopy nebųtų Ä®domu, kiek nubÄ—gi per savaitÄ„™, per mÄ—nesÄ®, per metus? Jau vien iÅ� smalsumo yra noras pradÄ—ti fiksuoti krųvio apskaitų. O krųvio apskaita, tai jau ne tik nubÄ—gtų kilometrų skaiÄ„¨ius. Juk kilometrus rinkti galima lÄ—tai ir intensyviai. O nuo Ä„¨ia ir prasideda planavimo peripetijos, kaip skirstyti ne tik krųvio apimtÄ®, bet ir intensyvumų bei judviejų iÅ�vestinÄ„™ – treniravimosi krųvÄ®. Ir jokiu bųdu nereikia sakyti mielajam scopy, kad "Nieko nevedu, nes neturiu apie tai žalio supratimo. Apie krųvius – irgi”. AÅ� irgi, bųdamas paaugliu, kai tik pradÄ—jau bÄ—gioti, jokio supratimo neturÄ—jau, bet tik smalsumo ir savÄ„™s pažinimo tikslu, pradÄ—jau kurti apskaitos sistemų. Man nepatiko literatųroje siųlomi dienoraÅ�Ä„¨iai beletristikos stiliumi. TodÄ—l iÅ�masÄ„¨iau paprasÄ„¨iausių buhalterinÄ„™ apskaitų lentelÄ—s formoje, sudÄ—stÄ„™s iÅ� eilÄ—s Ä®vairiausių bÄ—gimų greiÄ„¨ių grafas. (Tai vÄ—liau paaiÅ�kinsiu.) o kai pradÄ—jau tai sumuoti, iÅ�kart atsivÄ—rÄ— akys, kų ir kur reikia taisyti, pradÄ—jau metodiÅ�kai mųstyti vis pasiskaitinÄ—damas literatųrų. TrenerÄ® savo gyvenime turÄ—jau tik vienų mÄ—nesÄ® – garsųjÄ® Ä—jikų R.BeresneviÄ„¨ių, pas kurÄ® Ä® Kauno sporto kombinato stadionų (tai vienintelis stadionas gal Europoje buvo, kurio bÄ—gimo tako ilgis buvo 500 m.) ateidavau ir ten gaudavome visi bendras užduotis. Bet, man vÄ—liau patiko individualios užduotys, kurias pats sau pradÄ—jau kurtis, nes kai buvau paimtas Ä® kariuomenÄ„™, tai ten bÄ—gimo specialistų surasti nebuvo Ä®manoma.

AiÅ�ku, apskaitai laikrodis yra bųtinas. Kai iÅ�bÄ—gdavau, visad pasižymÄ—davau žadintuvo rodyklyte, kada iÅ�bÄ—gu, kad žinoÄ„¨iau, kiek užtrukdavau treniruotÄ—je. vÄ—liau man tÄ—vukas tuo tikslu 16-ojo gimtadienio proga padovanojo savo senų "smetanskų”. AiÅ�ku, kai su juo kontrolinÄ—se atkarpose pradÄ—jau muÅ�ti "pasaulio rekordus", teko jÄ® pratestuoti kiekvienam bÄ—gimo greiÄ„¨iui ir Ä®vesti rankų Å�vytavimo paklaidos koeficientus, kurių dÄ—ka persiskaiÄ„¨iuodavau gautus rezultatus. Mat rankų Å�vytavimas veikÄ— Ä® mechaninio laikrodžio Å�vytuoklÄ—s mechanizmų ir jo parodymai genÄ—tinai skirdavosi. Tas laikrodines ligas pavyko iÅ�vengti, kai atsirado elektroniniai laikrodukai. Daug pinigų paklodavau laikrodžių remontams, nes prakaitas juos greitai suÄ—sdavo. Problemos iÅ�sisprendÄ— man tik senatvÄ—je treniruojantis, nes atsirado hermetiÅ�ki laikrodžiai, su kuriais gali drųsiai bÄ—gti ir lietui lyjant. AiÅ�ku, tikrų revoliucijų patyriau apskaitoje ir planavime, kai iÅ� Svajųno Ambrazo Ä®sigijau daugiaatmintinÄ® pulsometrų. Dabar patys moderniÅ�kiausi pulsometrai jau patys veda subtiliausias krųvių apskaitas ir kompiuteriuose pieÅ�ia krųvių kaitos grafikus, kuriems nusipieÅ�ti tekdavo skirti ankÅ�Ä„¨iau labai daug laiko, kad pažaisti krųvių pulsacijų Ä®vairiausiais dÄ—sniais. Krųvių kreivÄ—s - tai nuostabųs vaizdai, kaip lyg kokie paslaptingų kalnų skersinių pjųvių aukÅ�Ä„¨ių perkriÄ„¨ių diagramos su jų aukÅ�Ä„¨ių skirtumais ir Å�laitų polinkių kampais – t.y. duomenų kaitos rodikliais, kurių matematiÅ�kai ir nesugalvodavai susikurti formules, bet vizualinis vaizdas labai gyvindavo vaizduotÄ„™ ir tai labai padÄ—davo kurti sekanÄ„¨ių etapų treniruoÄ„¨ių tikslus.

Na, manau, Å�Ä® kart užteks, turiu bÄ—gti pas vaikus. VÄ—liau pratÄ„™siu apie scopy pradÄ—tų trenerio Ä®takos filosofijų, kada jis reikalingas ir kada žalingas.

[who cares...]

to VYTENIS: neisivaizduoju kaip tau neuzknisa rashyti... :shock: :?:
toki straipsi parashyt tai turbut puse dienos reik sedet... nu bent jau man... :roll:
_________________
(\_/)
(0.o)
(> <)
"""""""

[.Vytenis]

Jei vienu pirstu baksnotum, tai tikrai praziltum. :D
Idomu, kaip gali but zalingas treneris :?:

[SveĨias]

Gali.

[Vytenis]

[who cares...]

[SveĨias]

[SveĨias]

[Vytenis]

Mano nuomone kita dÄ—l .. who cares... ilgo skaitymo teksto. Jei nori ne tik perskaityti, bet dar ir apmastyti kų perskaitai ir dar visa tai sau prisitaikyti, kų paskaitai, tai tada tikrai daug laiko skirti reika. Taip pat ir kai reikia paraÅ�yti kų nors ypatingesnio, surenkant duomenis, o ne taip iÅ� "lempos” raÅ�ant, tai irgi reikia atsÄ—dÄ—ti. Gerai, kai pas mane labai daug kas jau seniausiai po rankų sudÄ—liota, tai todÄ—l problemų neturiu. Kitaip neraÅ�yÄ„¨iau tiek.

Beje, vakar per bÄ—gimo Lietuvos Ä„¨empionatų kalbÄ—jausi su ne vienu Å�ios temos skaitytoju, man davÄ— jie vertingų patarimų.

Na, o DÄ–L PULSOMETRO matau tikrai rimtų pastabų. DÄ—kui už malonių naujienų, kad mano buvusi auklÄ—tinÄ— turi jau geresnÄ® ir tobulesnÄ®. Tai man tikrai labai džiugi naujiena, kad jos meistriÅ�kumo kelyje nepagailÄ—ta lÄ—Å�ų naujoms sporto technologijoms Ä®sisavinti. Jei taip iÅ� tikrųjų yra, kad ji naudojasi ne trenerio (LKKA), bet savu nuosavu pulsometru, tai tikrai nuostabu. TodÄ—l teks dabar jau man praÅ�yti, kad ji supažindintų mane su jo nuostabiomis funkcijomis ir atskleistų man tų funkcijų dideles galimybes, kurių dar nemaÄ„¨iau, bet prieÅ� 30-40 metų apie tai svajojau ir tikÄ—jau, kad ateis tas laikas, kad žmonija jau Ä®valdys tokius nuostabius dalykus.

Pulsometras, tai ne koks jÄ—gų stimuliatorius. Jis tik stimuliuoja mųsų protų, jei yra noras ir smalsumas stebÄ—ti savo organizmų. Juo dÄ—ka galima matyti net organizmo perlaužimus, persitreniravimus ir net prasidedanÄ„¨ių ligų prieigas, kurių organizmas dar nepajunta ir susergama iÅ� kart po treniruoÄ„¨ių. Ligos iÅ�vakarÄ—se apie tai sužinojus ir atsisakius treniruotÄ„™, gal sirgimas bųt lengvesnis ir pasekmÄ—s susirgimų mažesnÄ—s.

Taigi vÄ—l grĮžkime prie savaitinio planavimo temos. Labai Ä®domu iÅ�girsti vytų sugrĮžusÄ® Ä® sportų.. Taigi kaip sekasi planuoti vieniems ar su treneriais kartu savo treniruoÄ„¨ių ciklus? Nemanau, kad treneris gali pakenkti sportininkui, kaip Ä„¨ia matau patvirtinimų. Jis pakenks tik tada, kai pats sportininkas bus kaltas kų nors nuo jo apie save nuslÄ—pdamas. Juk treneriai nÄ—ra kokie burtininkai ir sÄ—kmÄ— priklauso tik nuo tarpusavio bendravimo kokybÄ—s.

[scopy]

Kas papasakos, kaip teisingai kvÄ—puoti bÄ—gant? Mat aÅ� tegirdÄ—jau dar mokykloje fizruko vienintelÄ® paaiÅ�kinimų, kad reikia kvÄ—pÄ„¨ioti kas du ar tris žingsnius (ritmingai): viens du - Ä®kvepi, trys keturi - iÅ�kvepi. Ar tai viskas? Kai bÄ—gau maratone, girdÄ—jau žmones visiÅ�kai kitaip kvÄ—puojant, tik nespÄ—jau susigaudyti, kokiu principu jie kvÄ—pavo. Ir ar yra skirtumas iÅ� kurios kojos bÄ—gi? t.y. kurių kojų statant pradedi Ä®kvÄ—pinÄ—jimų?

Gal ir tupi klausimai, bet man Įdomu.

[Vytenis]

Na tikrai pirmų kartų tai girdžiu. :shock: Man kųno kultųros mokytojas politechnikume, kuris kiek ir, atseit, treniravo, nes iemÄ— manÄ„™ Ä® respublikines varžybas Vilniun su garsiuoju Adolfu Aleksiejųnu bÄ—gti - tai jis tepasakÄ—, kad gerai iÅ�kvÄ—pk, o oras pats Ä® plauÄ„¨ius Ä®siverž, kai plauÄ„¨iuose bus vakuumas.

Ir tai fiziologiÅ�kai, fiziÅ�kai ir chemiÅ�kai bei biochemiÅ�kai Å�ių logikų galima paaiÅ�kinti tik tuo, kad plauÄ„¨ių apatinÄ—se dalyse nesikauptų neiÅ�kvÄ—piamo anglies dvideginio sankaupos ir jos nenuodytų organizmo (kaip aÅ� suprantu, bet detaliai dar netyrÄ„™s tos problemos).

Taigi patariu jokiu bųdu neeikvoti bereikalingos energijos Ä®kvÄ—pimui, tegu plauÄ„¨ius kylojantys raumenys pailsi ir atsigauna iki kito iÅ�kvÄ—pimo. Svarbiausia, iÅ�kvÄ—pti kiek galima daugiau ir giliau, kad neliktų anglies dvideginio ir kad plauÄ„¨iai dirbtų visu tųrių, nuo kurio priklauso iÅ�tvermÄ—s lygis. Juk iÅ�tvermÄ„™ galima matematiÅ�kai apskaiÄ„¨iuoti, plauÄ„¨ių tųrÄ® padalinus iÅ� kųno masÄ—s.

Na, o dÄ—l kitokių kvÄ—pavimo ir kvÄ—pavimų pratimų iki joginių sistemų, tai Ä„¨ia jau atskira tema ir gal Ä® jas nekrypkime ir grĮžkime prie treniruoÄ„¨ių savaitinio planavimo problemų. ar bendravimų su treneriais problemų.

[scopy]

Joooo.... �itaip bėgant ir uždust galima, va i� kur tas ankdotas apie ežiukų, kuris kvėpuot užmir�o ir numirė.

Palnuokit sau toliau

Viso gero

[SveĨias]

Tikrai anekdotas, kad galima uzmirsti kvepuoti. :D Kai pritruks oro, tai vis tiekuzciciaupes busi ? :twisted: O kad akcentuoti iskvepima daugiau reikia, apie tai visuose brosiurelese raso.

[Vytenis]

DÄ—l Å�io mano minÄ—to bųdo akcentuojant iÅ�kvÄ—pimui ypaÄ„¨ bųtina, kai bÄ—gama anaerobinÄ—mis sųlygomis. Jomis, kai ypaÄ„¨ trųksta deguonies, tai kiekvienas papildomas mililitriukas O2 brangiomis sekundÄ—mis prisidÄ—s prie rezultato.

Kadangi kažkaip
vytas (sugrĮžau Ä® sportų kažin, ar ne vÄ—l jis iÅ�nyko? Tai be jo Ä„¨ia labai sunku patarti tai, ko jam labiausiai reikÄ—tų. Tai tada naudodamasis proga, noriu pabrėžti ir ilgiausiai kosmose iÅ�buvusio Sergejaus Strikaliovo mintÄ®, kad kosmonautu bųti nereikia ypatingų kažkokių atskirų savybių. Svarbiausia, reikia turÄ—ti visas vienodai iÅ�vystytas savybes – turi bųti tų savybių harmonija. Tai iÅ�girdau vakar, kų Ä„¨ia visų laikų teigiu "kvailiodamas” apie SPORTO MOKSLO Ä®takų meistriÅ�kumo ugdyme ir paskutinÄ„™ sporto mokslo madų – harmonijos savybių paieÅ�kų.

Turiu pasakyti, kad Å�is kosmonautas vieÅ�Ä—jo Lietuvoje mųsų oreivių kvietimu. Pamenu savo kolegų tokÄ® Leonų SimniÅ�kų, kuris "perestroikos” laikmetyje pirmasis Sovietų sųjungoje pasikÄ—lÄ— su balionu, kurÄ® buvo pasigaminÄ„™s iÅ� poelitileno plÄ—velÄ—s. Jis startavo netoli Ä�iÄ„¨inų puikiame kraÅ�tovaizdžio draustinio slÄ—nio laukymÄ—je, kur tenka dažnai mums rungtyniauti ir bÄ—gime tradiciniame kovo 11-osios bÄ—gime apie tų nuostabių vietų apibÄ—gti.

Galiu papildyti, kad pas mane treniravosi su mano dukromis to oreivio dukra Lina, kuri buvo tapusi ir moksleivių žaidynių žiežmariuose Ä„¨empione ir pasaulio lietuvių žaidynių baidarÄ—je prizininke. Ji sÄ—do Ä® baidarÄ„™ su slalomininku, buvusiu Lietuvos Ä„¨empionu tam, kad orientuotis su žemÄ—lapiu ir su juo bÄ—gioti krantais. Miniu tų Ä®vykÄ® todÄ—l, kad ji medalÄ® pelnÄ— bųdama prislÄ—gta, kai tik grĮžo iÅ� Vingio parko nusileidusi iÅ� padangių todÄ—l, kad jos akivaizdoje žuvo jos kolega ir buvo nutrauktos oreivių varžybos. Ta lemtis davÄ— didelÄ® postųmÄ® oreivių sporto vystymuisi ir jo bendravimui su viskuo, kas pažangiausia pasaulyje.