Osport.lt

[Vytenis]

AÅ� irgi supratau, kad persikrovÄ— iÅ� kart visus pusÄ—s metų straipsnius Ä®dÄ—jus. GAL REIKÄ–JO MAžESNIMIS DALIMIS DÄ–TI Tada daugiau puslapių bųtų. Mat bÄ—da, kad jei kitam formatui paruoÅ�ti juos - tai bųtų labai milžiniÅ�kas darbas visus tekstus perdarant. Tik ar kitas formatas bus patogiai prieinamas? MAN DAUG KAS SKUNDÄ–SI, KAD PRIE ATSKIRŲ STRAIPSNIŲ LABAI SUNKU PRIEITI, JIE LABAI ILGAI ATSIDARINÄ–JA. Gal ir monstrinius straipsnius reikia dalimis sudÄ—ti. TodÄ—l juos Ä® potemes suskirsÄiau. Juk monstrų iÅ� kart niekas ir neperskaitys.

[SveĨias]

Vyteni, gal butu galimybe foto is Palangos irasyti i kompakta ir mums padovanoti? Gintas.

[Vytenis]

Kaip tik tik pradÄ—jau dirbti - rųÅ�iuoti ir su foto Å�opu apdirbinÄ—ti. Reikia iÅ�rųÅ�iuoti ir paÄias aktualiausias parinkti. Kai siųsiu Liubai, tai ir visiems pavarysiu (pakartokite adresų Jųsų geriausių)

[SMG]

Vyteni, man galėtum ir be fotoshopo kopijų palikt arba abu variantus Įra�yt. (I�saugok orieginalų)
AÄiu.

[Vytenis]

Bet kaip originalų persiųsti? PriÅ�audžiau per 200 megabaitų ir su JWOC06 per 515 mb kortelÄ—je turiu. Tiek net kompiuteryje pas mane vietos nÄ—ra! O kad siųsti, tai kiekvienam failui reik sugaiÅ�ti po 30-45 sek. prikabinimui ir tai tik iki 5 megabaitų bendrų kiekÄ® galima siųsti. Be to, pastebiu, kad ir internete labai ilgai kiekviena nuotrauka atsidaro, nors fotografavau ne didele DPI. TodÄ—l, manau, kad verta per photosopų pravaryti net vien dÄ—l to, kad sumažinti failo apkrovų nuo 3-4 kartų iki net 10-15 kartų. Be to ir pavadinimai kiekvienai nuotraukai Å�iokių tokių prasmÄ
™ suduoda, o iÅ�kadravimas pagerina kompozicinÄ
™ situacijų. TodÄ—l atsedÄ—siu, bet jau nors ne juodraÅ�tÄ® galÄ—siu pasiųsti.

[SveĨias]

Geriausia tai irasyti i kompakta ir progai pasitaikius perduoti. Nereiks kankinti el pasto.

[Vytenis]

Tai kad proga gali but negreitai. Juk vasara ir neaisku, kur dviratis nuvež mane. O i kelionÄ
™ kompaktais apsikrauti?

[SveĨias]

ju reiketu gal net... dvieju

[Vytenis]

Kas norÄ—tų nuotraukų iÅ� MÅŖSŲ VAIKŲ VASAROS (iÅ� stovyklos Palangoje), paraÅ�ykite man savo el. adresus man Kompaktų su dviraÄiu nesivežiosiu, nes pranaÅ�auja lietų, o hermetinių indų neturiu, kad net kompaktus nuo drÄ—gmÄ—s saugoti. Kai griÅ�iu po atostogų, parsiusiu.

[VytenisAPIE lokės pedą]

LOKĖS PĖDA ATSKLEIDžIA

Man malonu skaityti jųsų Ä®spųdžius nuostabius iÅ� tos vietos, kur ir aÅ� patyriau pirmuosius jaunystÄ—s Ä®spųdžius. Mat Å�i LOKIO PÄ–DA yra prie nuostabiausio ir paslaptingiausio upelio LokÄ—. Prie Å�io upelio prieÅ�ais tuometinÄ® gamybinÄ® susivienijimų "Azotas” 1969 m. man teko organizuoti pirmųsias Jonavoje Å�ios Ä®monÄ—s tarpcechines turizmo technikos varžybas. O kitų metų pavasarÄ® srauniausiame LokÄ—s upelyje pradÄ—jome formuoti baidarių valdymo Ä®gųdžius tam, kad sustartuoti VilnelÄ—je (prie Belmonto) Lietuvos vandens turizmo technikos Äempionate. Netoli Å�io upelio (LokÄ—s ir Neries santakos) 1970 m. vasarų man teko surengti pirmųsias Jonavos rajono orientavimosi sporto pirmenybes. NepamirÅ�kite, kad orientavimosi sportas Lietuvoje iÅ�sivystÄ— iÅ� masinio turistinio sųjųdžio. Pro tų vietų, kur dabar LOKIO PÄ–DA (tada buvo malųno griuvÄ—siai) 1970 m. žiemų (sausio mÄ—n.) pratÄ
™sÄ—me pirmųjÄ® slidžių "SnaigÄ—s” žygio marÅ�rutų, kuris tapo vÄ—liau masiÅ�kiausiu renginiu net visoje Lietuvoje (pagal gyventojų ir žygio dalyvių skaiÄių Jonavos "SnaigÄ—s” tapo kelis kart masiÅ�kesnÄ—s nei Vilniaus ar Kauno.)

Tos "SnaigÄ—s” marÅ�rutas tuojau nuo to buvusio malųno griuvÄ—sių kilo apleistu keliuku link garsiojo LokenÄ—lių piliakalnio. Ta vieta vadinosi Sivalopo kalnu. Man vienas senuolis, gyvenÄ
™s visiÅ�kai netoliese (Å ventosios ir Neries Santakos dvaro palivarke, kurių dabar nei pÄ—dsako nebeliko) papasakojo, kad kai nebuvo dabartinio plento Jonava – UkmergÄ— (jÄ® nutiesÄ— iÅ� Peterburgo iki pat WarÅ�uv-os Rusijos imperatorÄ— – carienÄ— Jekaterina II-oji), tai pirkliai važiuodavo palei pat Å ventųjų. Bųtent tame kalne link LokenÄ—lių piliakalnio ir užpuldinÄ—davo karietas plÄ—Å�ikas Sivalopas. Tai bųdavo pati geriausia vieta puldinÄ—jimams, nes Ä® statų kalnų arkliai vos, vos karietas ir vežimus temdavÄ
™. Dabar Å�is kelias Ä® kalnų jau visiÅ�kai sunykÄ
™s, vos tik pÄ—dsakus jo galima aptikti.

Å alia LOKIO PÄ–DOS garsusis LokenÄ—lių piliakalnis (kaip ir Å�alia Gųdžionių ar visai netoli Jonavos Laukogalio) buvo, mano manymu tik kaip sargybiniai piliakalniai, ant kurių degindavÄ
™ laužus signalams perspÄ—ti apie Ä®siveržusÄ® prieÅ�ų. Kiek aukÅ�Äiau LokÄ—s upelio Ä®tekÄ—jimo yra nuostabi Neries ir Å ventosios upių santaka ir Äia pat prie josios Neryje labai srauni žirgo rÄ—va. (Joje treniruodavausi su pirmuoju Lietuvoje pasigamintu slalominiu vienvieÄiu kajaku.) Mano teigimu bųtent pro Å�ių rÄ—vų turÄ—jo eiti senovÄ—s lietuvių kelias Ä® AukÅ�taitijų ir Ä® Vilnių, kuris yra apraÅ�ytas kryžiuoÄių kronikose. Jose raÅ�oma, kad upÄ
™ NerÄ® galima bųdavo Ä®veikti kur tai palei Skarulių kaimo. Kadangi gilių NerÄ® Ä®veikti galima tik toje žirgo rÄ—voje, todÄ—l ir teigiu, kad tik pro tų vietų galÄ—jo eiti senieji lietuvių keliai. TodÄ—l, manau, kad ir kilo Å�ios rÄ—vos pavadinimas susietas su žirgu, nes tik gal raitomis patogiausiai bųdavo NerÄ® Ä®veikinÄ—ti net nesuÅ�lapus.

Man minÄ—tas senuolis padovanojo savo kieme iÅ�kastų ietigalÄ® ir labai gerai iÅ�silaikiusÄ® metalinÄ® kovos kirvÄ® (taip gerai iÅ�silaikiusio nemaÄiau net jokiame muziejuje.) Viena pusÄ— kirvio aprųkusi, o kita aiÅ�kiai su prikepusiais sudeginto kario kųno pelenų pÄ—dsakais. Taip bekųsdamas bulvÄ—ms rųsÄ®, Å�is senuolis buvo užklupÄ
™s ant sunykusio pilkapio, kurių pilna Santakoje prie Salininkų kaimo ir prie jų mÄ—gdavau statyti KP. Santakos girios žemÄ—lapyje buvo startavÄ
™s ir kandidatas Ä® sporto meistrus – studentas iÅ� Kauno vyresnysis Wilmos brolis, o pati Wilma, dar bųdama geriausia Sovietų Sųjungos moksleivÄ—, atrodo, startavo jau neĮžengiamuose dykvietÄ—se po "Azoto” Ä®monÄ—s sukeltos ekologinÄ—s katastrofos, nuo kurios iÅ�džiuvo nuostabiausios Santakos girios.

PrieÅ�ais LOKIO PÄ–DÄ
" kitoje Neries pusÄ—je Å�alia AB "Achemos” vÄ—pso nesenai sunaikinto Skarulių kaimo likuÄiai. Prisiekusiems kaunieÄiams noriu priminti, kad Kauno tvirtovÄ—s Å�iauriniai vartai vadinosi Skarulių vartais. Pro juos keliuku palei NerÄ® (dabar Jonavos gatve link KleboniÅ�kio) tiesÄ—si kelelis Ä® Skarulius, kuriuos valdÄ— didikai Skorulskiai. AiÅ�ku, Jonavos tada dar nebuvo nei kvapo XVI-XVII amž. Ir tai man pavyko nustatyti pagal senoviÅ�kų to meto žemÄ—lapÄ®, kuriame yra tik Skaruliai, žeimiai, Å Ä—ta, KarmÄ—lava, bet Jonavos nebųta tada nei kvapo. Tai man reikÄ—jo Ä®rodyti ir demaskuoti mano kolegų konservatorių sufabrikuotų Jonavos savivaldybÄ—s istorijų, kurių sufabrikavo pirmasis mųsų meras vÄ—liau tapÄ
™s kraÅ�to apsaugos viceministru. Jos iÅ�galvojo 1996 m. Jonavai, neva, 320 m.

Å ios falsifikacijos paneigimui mums, orientacininkams, besidomintiems ir savo slenksÄio istorija, padÄ—jo vietinio sentikio papasakota legenda apie Jonavos vardo kilmÄ
™. PrieÅ� papasakodamas apie jų, siųlau važiuojantiems Ä® LOKIO PÄ–DÄ
", bųtinai atkreipti dÄ—mesÄ® Ä® vienų keistų reiÅ�kinÄ® netoli Å veicarijos, kai iÅ� Kauno važiuojant plentas jau netoli Jonavos pradeda leistis Ä® Neries slÄ—nÄ®. Jei bųsite ten dÄ—mesingi, prieÅ� pat nusileidimų pamatysite labai smulkių, bet labai reikÅ�mingų detalÄ
™. žiųrÄ—kite automobiliu važiuojanÄiu Ä® priekÄ® ir pamatysite plento tolumoje iÅ�sikiÅ�anÄių senųjų gotikinio stiliaus Skarulių Å�v.Onos bažnyÄios siluetus. Å ie siluetai lyg kokie taikikliai paÄio plento kelio dangos viduryje. IÅ� to reiÅ�kinio teigiu hipotezÄ
™ kaip pagrindinÄ® Ä®rodymų, kad carienÄ— Jekaterina II-oji traktui Peterburgas – WarÅ�uva pasinaudojo senuoju lietuviÅ�kuoju keliu nutÄ®susiu nuo minÄ—tos Kauno tvirtovÄ—s.

Taigi sukųriau pasakÄ—lÄ
™, kad XVII amž. tuo keliu Kauno teisÄ—jas Jan Kossakowskij (sulietuvintai - Jonas Kasakauskas) irgi važiavo karieta pas didikus Skorulskius pasipirÅ�ti pas jų dukrų Onų. (Koks sutapimas, kad jų dukros vardas sutampa ir su bažnyÄios vardu!)

O sentikis dÄ—l Jonavos vardo papasakojo mums, kad Jonava – lenkiÅ�kai Janowo kilo nuo dvarininko Jono žmonos, kurių, iÅ�tekÄ—jusių už Jono vadindavo "Janowa” (Jan ir priesaga "owa”, kaip ir visos slaviÅ�kos bei lenkiÅ�kos žmonų pavardžių priesagos.) Patikrinus Å�ios legendos versijų su istoriniais Å�altiniais (ypaÄ su didikų Kosakovskių genealoginiu medžiu), paaiÅ�kÄ—jo triuÅ�kinanti staigmena. Toji "JonienÄ—” ir buvo Å�io Kauno teisÄ—jo Jono Kosakovskio žmona Ona. Jų vienturtis sųnus Dominykas žemiau minÄ—tos LokÄ—s prie kito intako VarnutÄ— stato "bųsimų Jonų miesto pirmųjÄ® namų”. Tai žodžiai Domininko antrojo sųnaus Juozapo Kosakovskio – Infliandijos vyskupo ir Jonavos bažnyÄios statytojo Juozapo Kosakovskio žodžiai jo knygoje ATSIMINIMAI, kurioje jis atsimena apie savo tÄ—vų, kurÄ® vaikystÄ—je gal mažai ir matÄ—. Puslapio dabar nenurodysiu, kur tie žodžiai paraÅ�yti, nes atÅ�viestų knygelÄ
™ ATSIMINIMAI, iÅ�leistų legaliai VarÅ�uvoje jam tuojau po mirties, ir oficialiai leistų spausdinti rusiÅ�kosios cenzųros, turiu kopijas Jonavoje, o Jums raÅ�au Kazlų Rųdoje. Tik galiu pasakyti, kad tos knygutÄ—s lenkų kalboje vienintelis egzempliorius Lietuvoje yra Mokslų akademijos skaitykloje (prieÅ�ais karaliaus Mindaugo tiltų Vilniuje). Mat už prorusiÅ�kų politikų slaptose derybose Å�is vyskupas kartu su Masalskiu VarÅ�uvos aikÅ�tÄ—je sukilimo vado KosciuÅ�kos buvo pakartas, o dabar jo palaikai su perkreiptu žandu guli jo paÄio statytos Jonavos bažnyÄios rųsyje. Å alia jo guli ir jo sųnÄ—nas – Napoleono iÅ�tikimiausias adjutantas, kuris lydÄ—jo savo karvedÄ® ne tik iki Maskvos, bet ir iki jo iÅ�trÄ—mimo Ä® ElbÄ—s salų ir kuris vÄ—liau atsisakÄ— tarnauti Rusijos carui, pareiÅ�kÄ
™s, kad tarnavus garsiajam karvedžiui, toliau gali tarnauti tik paÄiam aukÅ�Äiausiųjam. Taip gyvenimų pabaigÄ— Å�is iÅ�tikimiausias Napoleono tarnas prie Å irvintos upÄ—s Liukonių dvarelyje. Nuo tų Liukonių apie 30 km nuo Ä®tekÄ—jimo Ä® Å ventųjų, upelis Siesartis pradeda staigiai kristi ir kai aukÅ�tas vanduo, labai smagu leistis su baidare kaip tikra kalnų upe. Vienų kartų vyko Äia baidarių rali varžybos su nuostabiu orientavimusi, bÄ—giojant ir ieÅ�kant KP abiejuose Å irvintos Å�laituose.

IÅ� istorijos dar primenu, kad minÄ—tas vyskupas Juozapas Kosakovskis turÄ—jo vyresnÄ® brolÄ® Mykolų ir jaunesnÄ®jÄ® Simonų, kuris tapo garsiuoju karvedžiu. Vyresnysis Mykolas apsigyveno Å�alia VilkmergÄ—s (dabar UkmergÄ—s), pasistatydinÄ
™s praÅ�matniausius VaitkuÅ�kio rųmus. (Å alia jų likuÄių prabÄ—gate tradiciniame vasario 16-osios bÄ—gime "Pabaiskas – UkmergÄ—.) Taip Mykolas pradÄ—jo garsiųjų VaitkuÅ�kio Kosakovskių didikų dinastijos linijų. Jis praÅ�matniausius rųmus turÄ—jo ir VarÅ�uvoje, kuriuose baliuje Å�oko net pats Rusijos caras. Po Å�io baliaus VarÅ�uvų paskandino kraujyje, malÅ�indamas sukilimų. O Mykolo sųnus ar anųkas (jau primirÅ�au Å�iek tiek genealoginius ryÅ�ius) Juozapas Dominykas buvo Napoleono armijos lietuvių Å�aulių pulko vadas, o per 1831 m. sukilimų vadovavo VilkmergÄ—s vyriausybei. Tai paminÄ—jau todÄ—l, kad dalyvaudami bÄ—gime "Pabaiskas – UkmergÄ—” turÄ—tumÄ—te ir istorinÄ
™ - geografinÄ
™ orientacijų. Ä® tų pusÄ
™, kur visi mÄ—gstate bÄ—gti apÅ�ilimui, plentelis tiesiasi Ä® minÄ—tus Liukonis. O grĮžtant prie LOKIO PÄ–DOS apylinkių, upelis Lokys arba LokÄ— atiteka nuo Å ilų dvaro apylinkių esanÄio už kelių kilometrų, kuriuose gyveno minÄ—tas bųsimosios Jonavos pirmojo namo statytojas Domininkas ir Å�iuose Å iluose gimÄ— visi jo minÄ—ti sųnųs. Mat pirmųjÄ® namų Jonavoje statÄ— apie 1740 m., o mirÄ— netikÄ—tai jis tik 32 m. amžiaus apie 1743 m. TodÄ—l jo veiklų tÄ
™sÄ— jo žmona iÅ� Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikÅ�Äio Augusto III-Äiojo iÅ�rųpino 1750 m. rugpjųÄio 8 d. privilegija, leidžianti kurtis miesteliui. Tai nebuvo plaÄiai žinoma, nes ji yra Lietuvos Metrikoje (178 knygos 127-130 psl.), kuri pagrobta Rusijos ir dar dabar neatiduota Lietuvai, tųno Kremliaus saugyklose. Bųtent tai ir buvo pirmasis raÅ�ytinis dokumentas minintis Jonavos vardų. Å iuo dokumento pakako paneigti iÅ�galvotų savivaldybÄ—s pirmojo mero datų "Jonavai –320”. Kai jis tai paskelbÄ— iÅ�leidÄ
™s knygelÄ
™ apie Jonavos istorijų ir jų iÅ�dalinÄ
™s visoms mokykloms kaip mokomųjų priemonÄ
™, vienas 12-os klasÄ—s orientacininkas Gediminas SUNGAILA paraÅ�Ä— referatų "Ar Jonavų Å�vÄ
™s savo 250-metÄ®?”. Taip, kad Å�is moksleivio referatas sudÄ—jo visus taÅ�kus Jonavos istorijoje ir 2000 metais rugpjųÄio 8 d. buvo triukÅ�mingai atÅ�vÄ
™stas Jonavos 250-metis. Buvo suorganizuota ta proga nuostabi sporto Å�ventÄ— ir stadione tųkstanÄiai žiųrovų miesto stadione plojo startuojantiems ir finiÅ�uojantiems orientacininkams. Tik tokia kaina pavyko susodinti žiųrovus, kad jie stebÄ—tų orientavimosi varžybų dalyvių kovų.

[Vytenis apie TAKĄ-5d]

DAR KARTÄ
" PER LAIKO MAžÄ
" PRIZMELĘ

Labai gerai bųtų Ä® Å�ias svarbiausias Lietuvoje tradicines varžybas pažvelgti iÅ� laiko perspektyvos ir jau mÄ—nesiui praÄ—jus, kai emocijos aprimsta. YpaÄ jos aktualios, kai artÄ—ja naujos dar gilias tradicijas neturinÄios Visagino TRIDIENÄ–S KETURSTARTÄ–S varžybos. Gal dar neblogai bųtų peržvelgti ir KAPA ir kitas ir jas lyginti su Å�iomis. Skaitai apie Tako varžybų trųkumus ir galvoji, ar jau labai verta peikti organizatorius už vienų kitų trųkimÄ—lÄ®. Tiesa – nebuvo kempinge laiku skelbiami protokolai. Bet ir varžybų centras buvo toli nuo kempingo. Be to ir gal informacijos apie patÄ® JWOC06 stigo, o gal paprasÄiausiai nemokÄ—jau jos (ypaÄ dienotvarkÄ—s) susirasti. Kai maÄiau dvejus JWOC – Å�iemet nepastebÄ—jau naujienos – naujos rungties sprinto ir per jo Ä®traukimų nepastebÄ—jau kardinaliai pasikeitusių tradicinÄ
™ Äempionato dienotvarkÄ
™. TodÄ—l ne tik aÅ� pats pražiopsojau daug kų, bet ir vaikam ne viskų parodžiau. TodÄ—l dÄ—kui nuostabiam Tako komentatoriui, laiku mus Ä® vėžes pastaÄiusÄ®. Dar bųtų buvÄ
™ geriau, kad Tako komentatoriaus vieta laike JWOC bųtų buvusi gal kur nors Druskininkuose apie kempingų ar dar kur nors. Kai palikinÄ—davome stovyklų su jauduliu, kad nespÄ—sime pamatyti paskutinių finiÅ�uojanÄių – stovyklų palikinÄ—davome pilnų dalyvių net nesiruoÅ�ianÄių stebÄ—ti stipriausio pasaulio jaunimo. Vadinasi truko agitacinÄ—s reklamos, sužadinimo, sudominimo.

Nuostabu, kad jau ne vienas Tako ir nuo seno Dainavos klubai Å�Ä® grandiozinÄ® renginÄ® kartu rengia. Kai matai dar ir MarijampolÄ—s JevonÄ® prisidedant – pasitikÄ—jimas Å�iuo grandioziniu renginiu dar labiau auga. Tik reikia pamastyti, ar kitais metais nebus nyku be Å�alia buvusio JWOC ? DÄ—kime rankų prie Å�irdies – jei ne JWOC – ar nebųtų buvusios Å�ios varžybos žymiai blankesnÄ—s? AiÅ�ku, pats Äempionatas, mano supratimu, buvo didingesnis nei Estijoje ir ypaÄ Lenkijoj. Tiesa, pastaroji gelbÄ—jo pasaulio jaunimo OS-ų, kai Rusija netikÄ—tai pavedÄ— ir surengÄ— JWOC04 visiÅ�kai nesiruoÅ�Ä
™. TodÄ—l reik Ä®vertinti operatyvaus lenkų pasirengimo galimybes. TodÄ—l iÅ� Å�ios filosofijos prizmÄ—s siųlau pažvelgti, ko nepavyko padaryti, ar buvo visos iÅ�naudotos galimybÄ—s. AÄių ir už JWOC poilsio dienas, kuriuose dÄ—l ankstesnio starto pavyko vaikams parodyti bent Ä® Grųto parkų. Kitiems objektams dÄ—l nepaprastai Ä®domios abiejų renginių dienotvarkÄ—s nelabai užteko laiko – vaikai per karÅ�Äius liko net nepamaudyti pakankamai. ReikÄ—jo sprÄ
™sti dilemų - ar prarasti ir nepamatyti, ar maudymųsi atidÄ—ti Ä® namus.

Tik Å�tai noriu atkreipti dÄ—mesÄ® Ä® paÄių mažiausiųjų problemÄ—lÄ
™. Sutinku, kai mažylius atsiveža savus asmeninius sportininkai ir jiems pramogÄ—lÄ— padaroma Ä®veikiant "varlinuko” traselÄ
™. Tai nuostabiausias laipsniÅ�kumas Ä® sportų. Bet Å�tai, jei aÅ�tuonmetis atvyko ne su tÄ—veliais sportininkais kaip priedÄ—lis prie savo tÄ—vų, o atvirkÅ�Äiai – su atvykusiu startuoti vaikuÄiu atvyko jÄ® stebÄ—ti ir tÄ—veliai visiÅ�kai ne sportininkai. Ir dar net atostogas paÄ—mÄ
™, kad pasigrožėti savo jaunųja atžala startuojanÄia. Ir kaip neims tÄ—veliai atostogų, kai jie (mažo kaimelio gyventojai) internete pamato savo vaikuÄių pavardes registracijos protokole! Vadinasi labai jau rimtos ir net paÄios rimÄiausios varžybos. Vieni tÄ—veliai Druskininkuose stebi, kaip jų vaikuÄiai mÄ—gdžioja pasaulinio lygio sportininkus, o kiti tÄ—veliai namuose su kaimynais sukiÅ�Ä
™ akis Ä® internetų žiųri, kaip jų vaikeliams sekasi. Ir kų jie pamato? Pirmos ir antros dienos visiems be iÅ�imties dalyviukams dbtopo programa parodo rezultatuose žodÄ® "diskval” vien tik todÄ—l, kad vaikutis iÅ�drÄ®so startuoti. Kai pakÄ—liau triukÅ�mų, kad tyÄiotis iÅ� mažylių jų tÄ—vų akivaizdoje negražu, tai iÅ�vis VM8 grupÄ—s iÅ� rezultatų iÅ�nyko kaip nestartavusios ir jų nÄ—ra, nors vaikuÄiai mokÄ—jo Å�iokÄ® tokÄ® starto mokestÄ—lÄ® ir jie reklamavosi garbingiausiais starto protokolais. AiÅ�ku, Å�itaip raÅ�ydamas nekaltinu organizatorių, nes aÅ� pats kaltas, kad neÄ®siskaiÄiau Ä® nuostatų plonybes, kad patys mažiausieji yra už sportinio Ä®statymo ribų. Mat tokių mažų dar niekad neveždavau, o iÅ�kilminguose apdovanojimuose matydamas mažylius su suaugusiais, net nepastebÄ—jau, kad apdovanojimui bųdavo kvieÄiami tik 10-meÄiai. Sako, kad kitose tokiose pat varžybose tokie mažyliai ne dÄ—l ÄiupaÄiupso trasas Ä®veikinÄ—ja, o visi iki vieno kvieÄiami Ä® apdovanojimus, kaip jauniausi dalyviai. Juk kų mes skatiname mažiesiems – ar nuo mažens saldumynus valgyti, ar vis tik tauresnÄ® paskatų galima bųtų jiems sugalvoti?!

TodÄ—l Å�Ä® dÄ—l mažųjų pamastymų siųlau pratÄ
™sti iÅ� kito prizmÄ—s kampo. Man regisi, kad 8-meÄiai ,jau baigÄ
™ pirmųsias klases, nÄ—ra visiÅ�kai žiopliukai kaip jaunesni darželinukai ar net lopÅ�elinukai, kurie irgi vienodom sųlygom trasas Ä®veikinÄ—ja. AiÅ�ku, labai apgailestauju, kad savų 8-meÄių neužregistravau tarp 10-meÄių. Bet ir nesinorÄ—jo tų laipsniÅ�kumų pažeidinÄ—ti. TodÄ—l, manau, kad gal verta pamastyti apie metų pergrupavimų ir "varlinuke” nemokyklinio amžiaus vaikus atskirti jau nuo mokyklinukų, nes jie tikrai visais iÅ�sivystymo parametrais yra jau tobulesni. TodÄ—l siųlyÄiau grupÄ
™ paankstinti iki VM7, o kitas pradÄ—ti MV9, MV11 ir kitų tarpsnÄ® MV14, arba mokyklinukus pradÄ—ti nuo MV10, tame amžiaus tarpsnyje padarant 3 metų diapazonų. Siųlau tai pamastyti ir kažkų patobulinti, kad vaikų OS nebųtų tik orientacininkų uždaro klano vaikų užėmimu, bet bųtų prieinamas vaikų sportas ir ne orientacininkų vaikams. Be to vaikuÄiams buvo nepavydÄ—tinos sųlygos karÅ�tyje Ä®veikinÄ—ti trasų lauke saulÄ—s atokaitoje ir bÄ—gti tarp iÅ�džiuvusių ir durianÄių stagarų, kai visi kiti vyresni trasose pasinerdavo Ä® malonių miÅ�ko pavÄ—sio vÄ—sumų. Be to ir informacijų reikia tobulinti patiems mažiausiems ir teisÄ—jams kategoriÅ�kai nereikalauti, kad vaikuÄiai bÄ—gtų tik palei virvÄ
™. Jie tada pasimeta ir nežino ko klausyti, ar trenerio, siųlanÄio žiųrÄ—ti Ä® žemÄ—lapÄ® ir pagal jÄ® trumpinti kelių, ar teisÄ—jos reikalaujanÄios nesukÄiauti (atsipraÅ�au, vaikai taip suvokia teisÄ—jų nurodymų) ir bÄ—gti palei virvÄ
™. Tad tada kyla klausimas: "Kam tada iÅ�vis vaikuÄiui žemÄ—lapiukas, jei jam pasakoma bÄ—k palei juostų?” Gal vis tik ir paÄius mažiausiuosius reik nuteikinÄ—ti, kad jie trasoje ne tik bÄ—gtų, bet ir pradÄ—tų protauti.

[VytenisAPIEkategIRreiting]

REITINGŲ IR KATEGORIJŲ APSKAITOS PROBLEMA

Gaila, kad nÄ—ra kada pastudijuoti skaiÄiavimo metodikos. Ä®domu, kaip pasveriami sportininkų meistriÅ�kumo lygiai, kad nustatyti grupÄ
™? Ar nevertÄ—tų grĮžti prie atskyrių (kategorijų) skaiÄiavimo metodikos, kai visose sporto Å�akose buvo nustatomos varžybų kategorijos pagal stipriausiųjų ...-tuko vidurkius. o tų vidurkÄ® duodavo sportininkų kvalifikacija. Pav.: III-io atskyrio sportininkai duodavo 1-ų taÅ�kų, II-o 3 tÅ�k, I-o 10 tÅ�k., ksm (kandidatai Ä® sporto meistrus) 30 tÅ�k., o sporto meistrai 100 tÅ�k. SudÄ—jus ...-tuko balus, pagal lenteles bųdavo nustatomos varžybų grupÄ—s ir pagal tas grupes bųdavo nustatoma, kiek sportininkui galima % pralaimÄ—ti nugalÄ—tojui, kad pelnyti atitinkamų atskyrÄ®. Ar taip nebus tiksliau, kai VARžYBŲ GRUPÄ–S BUS NUSTATINÄ–JAMOS PASVÄ–RUS KIEKVIENO SPORTININKO "SVORÄ®" , t.y. jo meistriÅ�kumo lygÄ®?

Anonymous ra�o:

na, su atskyriais jau viskas sugalvota reikia tik copy&use (pangrinejus geriausius pavyzdzius) bet kas gi tuo uzsiims ir ar uzsiims, jei net reitingu pagal paprasciausia algoritma nesugeba suskaiciuoti o kodel?? nes nera atsakingu asmenu http://www.losf.lt/index.php?page=lt/komitetai OS vystymo komitetas tel. el.pa�tas: OS metodikos komitetas tel. el.pa�tas: Panasu, kad OS nevystomas ir jokia metodika nediegiama/neruosiama. tiesiog apie tai niekas negalvoja.

PASAKYKITE, KAM BUVO SUTEIKTI GARBINGI VARDAI

Vienas dalykas tik koordinuoti OS bÄ—gte komitetui, kitas dalykas kitiems komitetams (ypaÄ metodikos) tobulinti tų reitingavimo skaiÄiuotÄ
™. Ir iÅ�vis, kaip gali mųsų sportas vystytis ir tobulÄ—ti, jei nÄ—ra net nei metodikos, nei vystymo komitetų, kurie numatyti, bet jie tuÅ�ti ir visai nedirba? KodÄ—l jiems negalima net pasiųlymų pateikti?

O be to kodÄ—l vÄ—l nepradÄ—jus vieningai kategorijas (buvusius atskyrius) skaiÄiuoti ir oficialiai suteikinÄ—ti. Kada paskutinÄ® kartų buvo per varžybas Ä®teikti aukÅ�Äiausių kategorijų - pav. nacionalinÄ—s kategorijos Ä®vykdymo pažymÄ—jimai? Pamenu, kad sporto meistrų pažymÄ—jimai su ženkliukais sidabriniais visad bųdavo per Äempionatus Ä®teikinÄ—jami, o kartais ir per smulkesnes kandidatų Ä® sporto meistrus irgi panaÅ�ųs ženkliukai. Pirmus atskyrius suteikinÄ—davo miestai ir rajonai, o antrus ir treÄius bei jaunių atskyrius vietos kolektyvai. Visi sportuojantys bųdavo suskirstyti pagal meistriÅ�kumo lygius - kaip sakant, suklasifikuoti. TodÄ—l ir vadindavosi KLASIFIKACIJOS SUTEIKIMO procesas. pažiųrÄ—kite, rusai juo ir dabar dar vadovaujasi - prie kandidato Ä® Rusijos Å�alies rinktinÄ
™ yra kvalifikacijos grafa, kurioje nurodo, ar sporto meistras, ar tarptautinio sporto meistro ar tik kandidato Ä® sporto meistrus normatyvų teturi. Mano supratimu, dabar esant tokiai iÅ�plÄ—stai kompiuterinei sistemai - kvalifikacijos apskaita bendra bųtų labai paprastai iÅ�sprendžiama. Å i sistema -[size=18] kvalifikacinÄ—, ar klasifikacinÄ— labai pagerintų ir patobulintų reitingavimo skaiÄiuotÄ
™. Atsibuskime - kvalifikuoti sportininkus pradÄ—jo Lietuvoje iÅ� kart po antrojo pasaulinio karo (bÄ—gikas A.Vietrinas, beje, mano buvÄ
™s l.a. dÄ—stytojas, buvo pirmasis Lietuvoje sporto meistru tapÄ
™s). KodÄ—l nevykdoma Lietuvos kųno kultųros departamento prie ......? ministerijos sudaryta "vieninga" sportinių kategorijų suteikimo tvarka. Labai norÄ—Äiau žinoti, kad vis tik pagaliau buvusi mano auklÄ—tinÄ— Edita gaus (jai oficialiai Ä®teiks) nacionalinÄ—s kategorijos pažymÄ—jimų. Ar yra bent sukurtas nac. kategorijos ženklelis? Tų kategorijų ji Ä®vykdÄ— net 2003 metais. Didelius taÅ�kus, žinau, pasidalino dÄ—ka tų nac. kategorijų ne tik Jonavos sporto centras, bet ir Kauno sporto komitetas, kai tos nac.kategorijos buvo suteiktos dar ir Neringai ir Kristinai. Pagal kategorijas sportininkų gal ir atlyginimai sporto valdžiai skirstomi. Bet ar jos bent žino, kad joms buvo suteikti Å�ie garbingi vardai? vardai?

[Vytenis apie VASARĄ]

MÅŖSŲ VAIKŲ VASARA

PrasidÄ—jo paskutinis vasaros mÄ—nuo. Vasara - tai pats nuostabiausias laikas visoms svajonÄ—ms Ä®gyvendinti. Vasara kalamos ant priekalo svajonÄ—s – jos tampa realybe. Kaip nuostabu, kad sukurtos vasarai mųsų vaikams programos jų turiningam ir net labai sveikam poilsiui. Labai sveikas poilsis bųna tik toks, kai visas poilsis skirtas visapusiÅ�kai save tobulinti ir vystyti savo pomÄ—gÄ®. YpaÄ mųsų sporto Å�akos srityje pats palankiausias metas pasisemti paÄių reikalingiausių savybių.

Teko pamatyti nuostabiai surengtų jaunųjų orientacininkų stovyklų Palangoje. Pamenu, kažkada buvusių KunigiÅ�kių kaime Vaikų turistinÄ
™ – ekskursinÄ
™ bazÄ
™, prie kurios iÅ�dygo MarijampolÄ—s moksleivių kųrybos centro stacionari stovykla. Nuostabu, kad Å�ioje stovykloje prieglobstÄ® surado mųsų sporto programų rengÄ—jai. Kų teko pamatyti Å�ioje stovykloje – žodžiais neapsakysi tų patirtų malonų jausmų, kai teko pamatyt nuostabius vaikus, mokanÄius taip puikiai ilsÄ—tis ir tobulÄ—ti. Svarbiausia, labai malonu matyti auganÄių nuostabių jaunųjų mųsų sporto bųsimųjų kartų. AiÅ�kiai matosi, kad ateis gana greitai tikrai puikųs, o, svarbiausia, labai rimti ir kultųringi sportininkai.

SužavÄ—tas buvau vasaros programos priemonÄ—mis, kurios, mano supratimu, tikrai labai naudingos visapusiÅ�kai lavÄ—ti. Jau vien tik žemÄ—lapiai pajųrio kopų, smulkųs ir detalųs. Nuostabųs puÅ�ynai, kuriais gali bÄ—gti didžiausiu greiÄiu ir sekti Ä®dÄ—miai labai smulkias reljefo detalytes. Gali bÄ—gti ir užvertÄ
™s galvų, ir po to gerokai galvelÄ
™ palaužyti, kaip tiksliai prie KP priartÄ—ti. Du kart per dienų Ä®vairiausios treniruotÄ—s su žemÄ—lapiu. O dar ryte rytinÄ— mankÅ�ta. Visi sutartinai prie jųros lekia pasimÄ—gaudami ryto gaiva. Kiek daug sutinki rytais kurorte besimankÅ�tinanÄių. Pagalvoji, ar rytinÄ—s mankÅ�tos taps bųsimųjų sportininkų bųtiniausiu atributu savo dienos darbingumui užkelti?

Stovyklos pradžiai ir pabaigai naktinis orientavimasis. Parleki iÅ� miÅ�ko glųdumos, o prie jųros nuskendusios saulÄ—s jau labai silpni atÅ�vaistai danguje. Kiek emocijų ir džiaugsmo! Pažvelkite Ä® nuotraukas – naktinius portretus. Pabandžiau vasaros nuotaikas užfiksuoti. O kokios nuostabios gaudynÄ—s pliaže! žaisti vÄ—liavos pagrobimų smÄ—lyje basom kojom – nieko sveikesnio ir nesugalvosi. KomandinÄ— taktika, vikrumas, gretas mastymas ir žaibiÅ�ka reakcija – tai labai svarbios savybÄ—s bųsimajam orientacininkui. Pagalvoji, kad ir dar ne visos priemonÄ—s buvo panaudotos. Kai paųgÄ—s vaikai, labai patarÄiau kitoms vasaroms ir BFP treniruoÄių nepagailÄ—ti; net basomis daugiau per smÄ—lÄ® pabÄ—gÄ—ti - juk jÄ—gos iÅ�tvermei tai gal reikia irgi padirbÄ—ti. Pagalvokite, ar ne naudingas krosas kopomis aukÅ�tyn, žemyn dantis sukandus jÄ—gai, o atsipalaidavimui bÄ—gt palei pat vandenÄ®. Kad ir ilgi maratoniniai prabÄ—gimai per karÅ�tÄ® saulÄ—s atokaitoje kodÄ—l negalimi, bÄ—gant pajųriu iÅ� Palangos Ä® Å ventųjų ir atgal? Juk bendrųjų iÅ�tvermÄ
™ palavint pati geriausia proga, kai pertrauka nuo svarbiausių varžybų. Juk pabÄ—gioti kiek kitomis sųlygomis nei Ä®prasta – tai paÄio didžiausio deficito vaistai Å�iek tiek kitoms kojų raumenų ir sausgyslių struktųroms pastiprinti. Tai aktualu ir ne tik vaikams.

O po treniruoÄių sÄ—stis vakare prie Å�achmatų ar Å�aÅ�kių lentos – tai vis ne nuobodžiavimas iÅ� dyko. O kai jau vakarienÄ— suvirÅ�kinta, kvadrato aikÅ�telÄ
™ kodÄ—l neprisiminus ir didesniems, jau tuoj bųsiantiems ir ne vaikams. Gal tik lengvuÄio kamuolio smųgis vos vienuolikos metų mergytei aÅ�arÄ—lÄ
™ iÅ� skausmo iÅ�spaudžia. O gal ir prie skausmelio reik po truputi priprasti? Bųdavo laikai, kai reikÄ—davo ir prie didžiausio triukÅ�mo Palangoj priprasti, kai naktimis palei pliažų link poligonų NimerzatÄ—s (vokiÅ�kasis pavadinimas) sovietų reaktyviniai naikintuvai net naktimis skrosdavo padangÄ
™, tempdamiesi už lynų maiÅ�us, Ä® kuriuos Äia pat kurorto paÅ�onÄ—je zenitiniai pabųklai savo taiklumų miklindavo. O dabar tik didžiuliai laineriai KunigiÅ�kių stovyklos "namelių stogus su ratais vos ne kabindami”, leidžiasi Äia pat Ä® aerodromų. Gerai, kad nors naktinių reisų Ä® kurortų dar niekas nesugalvojo. TodÄ—l mažiesiems ir rankutÄ—mis pamojuoti besileidžiantiems keleiviams pats malonumas. Mosuoja vaikutis keleiviui, mosuoja prabÄ—ganÄiai vasarai.

Tai kokia ta vasara orientacininko?
Kokios vasaros problemos?
Ko reikia dar mųsų sporto vasarai, mųsų vaikų vasarai?
O kaip reikia, kad patys net vaikai Äia klaviatųrų paspaudÄ—liotų!
Kokia ta vasara – ir pieÅ�inių konkursas buvo. Tad ir raÅ�inių kodÄ—l neparaÅ�ius!
Ar i�sipildo svajonės visapusi�ko lavėjimo?
Kų dar Įdomaus ir naudingo vasarų nuveikti galima?

[Vytenis apie WOS]

WOC ciklas

Kaip malonu skaityti rinktinÄ—s narių komentarus! Mielieji, Jums smagu mums raÅ�yti, o mums skaityti Jųsų eilutes. Labai aÄių Wilmai už iÅ�samų vaizdo pateikimų. Na, o dÄ—l "mandražo” – tai aukÅ�Äiausio meistriÅ�kumo bųsena, kurių iÅ�taiso sporto psichologai. Ir jei tokių dar OS neturi, tai linkiu pabųti patiems sau sporto psichologams. Ä®taiga ir savitaiga bei bendravimas su mumis turÄ—tų mažinti "mandražų”, tiksliau – jaudulÄ®. Labai norÄ—tųsi patarti Indrei (atsipraÅ�au –Walkai), kad efektingiausias miegas organizme nuo 21 – 22 val. iki 1 val. TodÄ—l tikrai neverta eiti miegoti tada, kai jau prasideda paÄios neefektingiausios miegui vidurnakÄio valandos. Be to ir neverta gadinti savo biologinio laikrodžio jei ir nÄ—ra rytojaus dienų starto – jei laukia ne sportas, o parduotuvÄ—s. Vis tiek reikia ir tomis dienomis formuoti ritmų organizmo maksimaliems savÄ
™s iÅ�bandymams. Juk ne Ä® turistinÄ
™ – pramoginÄ
™ kelionÄ
™ iÅ�vykta. Jųs atsakingame žygyje ir Å�turmuojate savo aukÅ�Äiausius asmeninius bųsenos pasiekimus. Be to labai neteisinga, kad jei Danijoje 1 val. vÄ—liau viskas, tai tikrai Jųsų biologiniai laikrodžiai tikrai nepersukti pagal GrinviÄų. Jie persisuka tik ilgų adaptacijos treniruoÄių metu. PatyrinÄ—kite save, ar KP praleidimai, kurių namuose gal niekad nepraleidžiate - ar nebus tik tos adaptacijos stokos priežastis? Maksimalus Jųsų atsidavimas rytdienai lai lieka ne tik rytdienai, bet ir kitų metų patirÄiai Ä®gyti. Juolab, kad Å�iandien dvejos rungtynÄ—s ir vakare maksimalaus iÅ�sikrovimo finalas. Kaip atsistatys organizmas iki vidurnakÄio? Gerai, kad rytoj ilgos finalas ne ryte. (Nesekiau, kas bÄ—gs tik sprintų, o kas tik ilgų.) Net ir nestartavusiems, manau emocijų vakare per akis. Taigi, svarbu nusiraminti, pereiti greitai Ä® nusiraminimo trasų. Ir nors niekaip nerandu, kur tie sprinto finalo rezultatai, bet tai jau mųsų bÄ—dos. Mes galime už jus pasirgti ir per naktÄ® jų ieÅ�kodami. Taigi saldžių sapnų!

[Vytenis]