Osport.lt

[edis]

Plukes dar nezydes. Duok die, kad zibutes prazistu. Masinis plukiu zydejimas bus ne anksciau kaip uz keliu savaiciu. Marijampolieciai, vienok, labai myli savo miskus, jei raso:

[SMG]

Kaži Edi ar buvai miÅ�ke Å�ių savaitÄ
™? Bent jau PakaunÄ—j tai visos pelkÄ—s pakankamai sausos ir daug kur net traÅ�ka (ne ledas, o Å�akos). Tad nebijok

[edis]

Miske buvau ir pelkese buvau. Todel ir klausiu. Vilniaus apylinkese pelkemis pries kelias dienas buvo galima tarsi asfaltu begioti – ledas ir truputi vandens.
Nemanau kad reikia delioti tokius zenklelius, kai zmogus paklausia. zenklelis zymiai malonesnis, ypac pries sv. Velykas.

[SMG]

Tikrai, sveikinu Šv. Velykų proga ir linkiu visiems gerų startų "Varnabalėje"

[SveĨias]

SÅ«duva, kaip zinote, yra PV Lietuvos dalyje ir pavasaris Äia lenkia Vilniaus, Panevėžio, Å iaulių kraÅ�tų kokia savaite. Ledo nerasta, todÄ—l apie jÄ® nebuvo prasmÄ—s ir raÅ�yti.

G.ÅŖ.

[SveĨias]

To edi s-->
Zhibuchiu zhydejimo metas jau praeina... Bent jau Vilniuj ju apstu...

[cld]

jau yra tarpiniai ir rezultatai: http://www.dbtopas.lt/takas/varzybos.php?varz=2006011

[SveĨias]

aciu organizatoriams uz geras varzybas, buvo labai faina palakstyti, tik gaila kad tos pelkutes kaip kad kalbejo visai netraskejo...

[Di:)]

Bet juk ir nepaskendom Pelkes visur pelkes
Aciu uz geras varzybas!

[walka]

TraÅ�kÄ—jo traÅ�kÄ—jo! Radau aÅ� kokios pusantros traÅ�kanÄios pelkÄ—s

Norint rast traÅ�kanÄių pelkių, reikia bandyt per pelkes bÄ—gti =)

++trashkejo
_________________
bet tai ne bÄ—da...

[SveĨias]

O man tai ledas pelkėse tra�kėjo

[Vytenis]

VarnabÅ«diÅ�kasis fenomenas – NUOSTABIAUSIA PAMOKA JAUNIMUI.
Ar bus padarytos i�vados i� prarasto Lietuvai medalio?

Nuostabios varžybos, nuostabus miÅ�kas, nuostabus žemÄ—lapis su gan sunkokai suvokiamomis vietovÄ—s smulkmenomis, o dar nuostabesni ir Ä®spÅ«dingesni rezultatai. Jau senai sakau, kad auga labai rimtas Simo pasekÄ—jas, kuris iÅ�ties stebuklų padarÄ—, žymiai vyresniam ir jau pasaulyje žinomam tik vienų sekundÄ
™ pralaimÄ—jÄ
™s. Ar Äia stebuklas, ar Äia tik sezono pradžios grimasos? Pažvelgus Ä® grafikus aiÅ�kiai matosi Simo grafiko neracionalumas, pradžioje užvarius, po to pradÄ—jus staigiai greiÄiui laipsniÅ�kai kristi ir dar 12, 14 KP mikrosÄ—dimais ir didesne gaiÅ�atimi trumpame bÄ—gime Ä® 17 KP pralaimÄ—jus Jonui Vytautui 19 sek. ir sumažinus skirtumų tik iki 4 sek. Ä® 18 KP Simas skirtumų padidina iki 7 sek., o Ä® paskutinÄ® KP vÄ—l praranda prieÅ� Jonų Vytautų 6 sek. ir Ä® finiÅ�ų bÄ—gdamas tų vienos sekundÄ—s skirtumų Simas taip ir iÅ�laiko. IÅ� grafiko Simo kreivÄ—s staigokas kritimas gale, kur tik traukt kiek galima reikÄ—jo, Ä®spÅ«dis lyg ir kas nutiko, ar koja bÅ«t suskaudus. O Jono Vytauto dÄ—sningai labai lygaus grafiko kreivÄ— parodanti užtikrintų bÄ—gimų nuo Modesto ir ypaÄ Donato bei Henriko demonstruoja labai stabilių bÅ«senų visame trasos ruože. Stebina tai, kad Å�io jauniausio elitininko kreivÄ— pati gražiausia, be jokių nulūžimų Ä® pabaigų trasos rodanti greiÄio net padidÄ—jimų. Tai norÄ—tųsi patarti ir toliau taip ramiai ir užtikrintai be jokių klaidų save per vasaros pradžių formuoti tokių paÄių racionaliausių orientavimosi braižų.

Taigi besiruoÅ�iantiems Ä® Europos Äempionatų, atrodo, reik patyrusiems pasimokyti iÅ�
Å io jauniausio dalyvio. Na o jauniesiems Robertui ir ypaÄ Juliui tai labai. RyÅ�kios ir klaidos Andrejaus J. 7 ir 11 KP, kurių dÄ—ka, jei jų nebÅ«tų, ir prie Edgarų V. bÅ«t laimÄ—jÄ
™s. Na o apie Juliaus M. 9 KP 4,5 min. ir 11 KP 1 min. klaidas iÅ�siskirianÄias ryÅ�kiausiai ir numetusÄ® jÄ® net per 7 vietas žemyn, jau kalbÄ—ti net nereikia. Ir pas Vytautų B. iÅ�siskiria vos ne 5 min. klaida 6 ir 7 KP bendrai paÄ—mus, o pabaigoje trasos ir rezultatas tarpnių kažko nutrÅ«kÄ
™s – finale diskval. Ir Giedriaus V. ryÅ�koka klaidelÄ— 3 KP ir antroje distancijoje ryÅ�kokas bendras greiÄio smukimas. Ir jei AuÅ�ros M. grafikas gražiai lygus, tai jos konkurentÄ— Gabijos R. AuÅ�rai 3 KP prarado 1:31,0 ir sekanÄiame KP dar 23 sek. atsiliko. Tai toks mano, pergyvenanÄio dÄ—l pasirengimo JWOC-06 sporto aistruolio Ä®spÅ«dis.

Bet dar didesniu susidomÄ—jimu TEORINIU PSICHOLOGINIU klausimu dÄ—mesÄ® patraukia pajÄ—giausių mÅ«sų moterų M21 grupÄ—. Ä®domi kova iki trasos vidurio užsimezgÄ— tarp Sandros, IndrÄ—s ir Dianos. Bet, toks Ä®spÅ«dis, kad fizinio pranaÅ�umo dÄ—ka Sandra kitoje distancijos pusÄ—je greiÄio nesumažino ir nuo jų "persekiojusių” jos artimiausių varžovių skirtumų genÄ—tinai padidino. O ypaÄ, kad nulūžo, matosi ryÅ�kiai Diana, kuri dar ir tik gale prieÅ� pat finiÅ�ų prisivijusiai jaunajai Kristinai vos nepralaimÄ—jo. Jaunosios didžiausias veržlumas finiÅ�e (net 2 sek. geresnis nei paÄių geriausiųjų ir pademonstravusi tikrai vyriÅ�kų finiÅ�o spurto greitÄ®) parodo, kad Kristina distancijoje tikrai neiÅ�sikrovÄ—, arba yra gerai padirbÄ—jusi greiÄio iÅ�tvermei. Jau senai senai stebiu Kristinų, kai pirmų kart Prienuose po Tako handikapo jų dar vaikÄ
™ apsiverkusių pamaÄiau. Tada ir supratau, kad KristinutÄ— dar tada mažutÄ— lips tikrai aukÅ�tyn. Taigi, ar jau Ä® ne suaugusių rinktinÄ
™ ji greitai taikys? Tai tik toks teisingiausio sportavimo turi bÅ«t principas, kai dar nebuvo ryÅ�ki lyderÄ— savo jaunimo amžiaus grupÄ—je, o Å�tai dabar pavasarÄ® Å�Ä® viltingų jau matome ir josios rezultatų Å�uolÄ® dÄ—sningų. Nuostabu, kad ir dbtopo grafikas Kristinos nesulaužytas matosi, nei kaip vaikinų. Ir, aplamai, moterų linijos kur kas gražesnÄ—s nei vyrų. Gal tik vienai Jolantai ties 9 KP "pasisekÄ—” tik 1:10,0 klaidelÄ
™ padaryti, bet po josios atsigavusi, ne tik sugrĮžo Ä® savo kreivÄ—s kampo vidurkÄ®, bet dar ir virÅ�ijo jÄ® perÄ—jusi Ä® ilgųjÄ® finiÅ�o spurtų. YpaÄ stebina jaunoji Rasa; savo grafiko linijos ypatingu tiesumu. Jei taip ramiai ir toliau bÄ—gs, "Druskininkams – 2006” tai bÅ«tent tai ir bÅ«tina, kad vaikinai pasimokytų Rasos VarnabudinÄ—s tiesumos. Nelabai kų prastesnis ir josios bendramokslÄ—s SkaistÄ—s grafikas. Manau, kad Å�iosios teisingiausiame psichologinio rengimosi kelyje.

PraÅ�yÄiau atkreipti dÄ—mesÄ® Ä® aukÅ�Äiau Äia paraÅ�ytų žodÄ® "persekiojusių”, kurÄ® paÄ—miau Ä® kabutes. Manau, kad apraÅ�ant Å�ios grupÄ—s lyderių tarpusavio kovų, nei Sandra, nei IndrÄ— ir nei Diana net nežinojo, kad trasoje jos vienų kitų "persekiojo”, kų mes dabar grafikuose matome ir svaigstame norÄ—dami matyti jas lyg stadione po bendro starto besikaunanÄias. AÅ� visų dÄ—mesÄ® noriu atkreipti Ä® labai svarbių psichologinÄ
™ ypatybÄ
™, kuri labai pavedÄ— ypaÄ mÅ«sų merginas bendro starto maratono rungtyje. Å tai dÄ—l ko Äia raÅ�au ir noriu grÅ«dinti ypaÄ nervus, jei jų negrÅ«dinsi – "diskvalai” vÄ—l bus garantuoti. Kas matosi dabar Äia pas moteris, tai fenomenas Ä®domiausias, reikalaujantis gilaus apmastymo. Tai pati nuostabiausia laboratorija ir pavyzdys jaunimui dÄ—l bÅ«senos pokyÄių trasoje ir kaip reikia MOKYTIS VALDYTI BÅŖSENOS POKYÄ�IUS.

Taigi žvelgiant Ä® grafikus visų moterų, labai ryÅ�kiai iÅ�siskiria iÅ� visų du grafikai - dvynukai. Jie savo forma taip panaÅ�Å«s ir abu labai iÅ�siskiria nuo visų varžovių, kad labai krenta Ä® akis su klaustuku, "kas gi atsitiko?". Tai grafikai byloja, kad dvynÄ—s – tai Edita ir JÅ«ratÄ— padarÄ— kažkokių baisiausių klaidų ir toji klaida tame paÄiame 6 KP ir ta klaida, kaip nekeisÄiausia - vienodo dydžio. Tai labai nebÅ«dinga elitiniame sporto lygyje tokia baisias klaidas daryti. Juo labiau, kad tos baisios klaidos yra visiÅ�kai vienodos ir po tos klaidos aiÅ�kiai matosi trasos gana ilgame ruože charakteris kreivÄ—s visiÅ�kai abiejų identiÅ�kas. Ir jie, bÅ«tent gali tapti labai gera pamoka jaunimui, besiruoÅ�ianÄiam pasaulio Äempionatui. Juolab, kad viena iÅ� jų yra labai rimta pretendentÄ— Ä® rinktinÄ—, o kita visų laikų buvusi jaunimo rinktinÄ—je ir pernai joje, atstovaudama Lietuvų buvo absoliuÄiai pajÄ—giausia parodžiusi geriausių rezultatų iÅ� Lietuvos delegacijos. TodÄ—l, manau, kad jaunimui tikrai dabar verta pamastyti – tas VarnabÅ«diÅ�kasis fenomenas tikrai yra labai Ä®domus. Ir tai, mat, nutik Ä®nirtingiausioms varžovÄ—ms, kai jos tarpusavyje kaudavosi trasose kojų Ä® kojų. Jų pajÄ—gumas, pamenu, prieÅ� 3-4 metus buvo labai panaÅ�us. Atmintinas "Bubių pavasario-04” bÄ—gimas, kai tik finiÅ�e krÅ«tine Edita laimÄ—jo prieÅ� JÅ«rate ir jos abi stovÄ—jo ant apdovanojimų pakylos. VÄ—lÄ—liau, man pirmųjų asmeniÅ�kai treniruojant, Edita po to bÄ—gimo gerokai kilsterÄ—jo savo fizinÄ® stovÄ® ir buvo tapusi net geriausia bÄ—gike Å�alyje. Tai kas Å�ioms merginoms nutiko? Pamatavus tų grafikų tarpų, paaiÅ�kÄ—jo, kad jos, bÅ«tent, ties ta klaida ir susitiko ir trasos žymių dalÄ® pabÄ—go kartu. KeisÄiausia, kad susitiko ne vienų minutÄ
™ vienų paskui kitų bestartuodamos. Tarp jųjų buvo net 4 min. intervalas. TodÄ—l man labai keista, kaip JÅ«ratÄ— net trasos pradžioje sugebÄ—jo taip greitai prisitempti buvusių už jų gana žymiai pajÄ—gesnÄ
™ varžovÄ
™. Juolab, kad iÅ� grafiko aiÅ�kiausiai matyti, kad Edita nebuvo padariusi iki 6 KP jokios lemtingos klaidos. Linija abiejų merginų tiesiausios, tik JÅ«ratÄ—s grafiko kampas kitoks, bylojantis kad ji trasoje vystÄ— žymiai didesnÄ® bÄ—gimo greitÄ®. Tai pagirtinas fizinio pranaÅ�umo iÅ�vystymas JWOC06 iÅ�vakarÄ—se. TodÄ—l labai jai reikia Å�Ä® psichologinÄ® fenomenų geriau iÅ�sistudijuoti, padaryti atitinkamas iÅ� jojo iÅ�vadas:

O kad pasidaryti iÅ�vadas, pabandykime pastudijuoti visų psichologinÄ
™ judviejų aplinkybÄ
™ – grafikų viena labai sunkiai pastebima detalÄ— tai aiÅ�kiausiai atskleidžia. TODÄ–L SIÅŖLAU VISIEMS ATIDžIAU STUDIJUOTI DBTOPO GRAFIKUS – NAUDOTIS Å IUO NUOSTABIAUSIU IÅ RADIMU LIETUVOS SPORTO ISTORIJOJE. O toji Ä®stabiausioji detalÄ— yra Editos gana ryÅ�kus pagreitÄ—jimas tarp 5-6 KP. BÅ«tent tokie pagreitÄ—jimai ir yra didžiausias raktas sekanÄio etapui daryti pražūtingas klaidas. Kiek mes su Edita Å�imtų valandų esame atsÄ—dÄ—jÄ
™ teoriniuose psichologiniuose svarstymuose, kad nedaryti tokių klaidų! Tam iÅ� SvajÅ«no ir pirkau jo asmeninÄ® Polarų, su kuriuo Edita visas atsakingas varžybas startuodavo, o po to atskleidÄ
™ fiziologines bÅ«senas – tai toliau analizuodavom jau nuo fiziologijos ir priklausanÄias psichologines aplinkybes nulemianÄias didelÄ—lių techninių klaidų priežastis. Visa tai atsiskleisdavo, kai iÅ� pulsometro parodymų pamatydavome gerokų trasoje pulso Å�oktelÄ—jimų ir virÅ�ijamų antrų aerobinio-anaerobinio slenksÄio zonų. Tam slenksÄiui nustatyti dar mažų Editų vežiau pas Pranų (dabartinÄ® josios trenerÄ®), kad nustatyti josios asmenines slenksÄio ribas. Jis kaip tik tada buvo Å�ioje temoje disertacijų apsigynÄ
™s moksliniam laipsniui gauti. Taigi investuotos lÄ—Å�os Ä® technikų atsipirko su kaupu. Po tokių analizių Edita nustojo daryti baisokas klaideles ir net septyniolikametÄ— pratÄ—jo pirmu numeriu pretenduoti Ä® jaunimo rinktinÄ
™. Jos ir buvo stiprybÄ— ne tik kojose, bet ilgos ir varginanÄios teorinÄ—s analizÄ—s davÄ— teigiamų rezultatų. AsmeniÅ�kai tik norÄ—Äiau savo buvusios auklÄ—tinÄ—s atsipraÅ�yti, kad gal man nelabai riÅ�liai sekdavosi pokalbius vesti. Po kiekvienų varžybų teorinių pokalbių iÅ�vakarÄ—se man tekdavo visų naktelÄ
™ pasÄ—dÄ—ti juodžiausiam darbui atlikti. Gaila, bet be OCAD-o ir EXEL-io gudresnÄ—s technikos savo kompiuteryje neturÄ—jau. Tokios dbtopinÄ—s programos lyg ir nebuvo ir kai ji atsirado –labai man sunkiai sekÄ—si, kol jų Ä®valdžiau – ir dabar ne viskų su jų galima padaryti mano susikurtajam vidutinių greiÄių trasoje pokyÄių analitiniam metodui. Kol trasas ir josios bÄ—gimo linijas iÅ�matuodavau net vieno metro tikslumu ir iÅ�skaiÄiuodavau savo auklÄ—tinÄ—s kiekvienų žingsnelÄ® viskų tarp paslaptingų skaiÄių ir pulso duomenų svyravimų iÅ�analizuodamas – ne viskų gal riÅ�liai pervargÄ
™s ir perduodavau, kai Edita ateidavo pas mane prie kompiuterio. Ä�ia gal ir buvo mano didžiausia pedagoginÄ— klaida, kad Edita spjovÄ— Ä® pradÄ—tų bet dar nebaigtų darbų. Kad jis nebaigtas –akivaizdu, kad vÄ—lei tokios klaidos dar baisesnÄ—s atsirado, kurių "vaikystÄ—je” neturÄ—jo.

Taigi iÅ� grafiko matyti, kad prie 4 KP JÅ«ratÄ— vÄ—liau Editos atsižymi tik 9 sek.skirtumu. aiÅ�ku, kad Edita turÄ—jo jų pamatyti ir ne tik nustebti, kad ji taip greitai pasigavo, atrodo lyg ir labai nesÄ—dusių, bet, tikriausiai, ir susijaudino. Ä�ia ir yra lemtinga abiejų psichologinÄ— klaida, kai viena apsidžiaugia, kitų pagauna neigiama emocija. Tada abidvi pradeda savÄ
™s nekontroliuoti. Pakeliui Ä® 6 KP gero matomumo miÅ�kas ir Edita pasileidžia jau sau neÄ®prastu, bet labai paÅ�Ä—lusiu greiÄiu. Tai ir byloja, kad Å�ioje ne itin geriausių bÄ—gimo sųlygų atkarpoje Edita pademonstruoja didžiausių atkarpos 6:01,5/km greitÄ® prilygstantÄ® Äia tik Kristinai. Jei Kristina Å�iose varžybose sugebÄ—jo, kaip praeityje Edita, bÅ«ti greiÄiausia dar 3-juose atkarpose – tai aiÅ�ku, kad Editai toks pagreitÄ—jimas turÄ—jo bÅ«ti virÅ� aerobinio – anaerobinio slenksÄio ir Ä® kraujų sau prisivarius laktatų, kontroliuoti ir suvokti žemÄ—lapyje situacijų yra labai sunku.

Tai turÄ—jo suvokti JÅ«ratÄ—, kuri, atrodo, Ä® pastarųjÄ® 5KP prabÄ—go 0,26 km atkarpų Å�iek tiek Å�velniau, ir už Edita 11 sek. lÄ—Äiau. Na, kad po tokio staigaus Editos pagreitÄ—jimo ji suklysta, tai nieko nuostabaus –taip ir turÄ—jo Ä®vykti. Tų mes kaldavome ir kaldavome per teorinius aptarimus. Kaldavome ir psichologijų tarpusavio kovos, kai tenka susitikti varžovÄ
™, kaip trasoje nusiraminti ir mažiau kreipti dÄ—mesÄ®, nesiblaÅ�kyti ypaÄ tada, kai trasoje Ä®vyksta nelaukti ir netikÄ—ti pasikeitimai:

1, TodÄ—l jau reikia laikytis tokios taisyklÄ—s, kad kai pasiveji silpnesnÄ®, jokiu bÅ«dų negalima už jo kabintis ir, dviratininku terminu, jam "sÄ—stis ant rato”. Juk jei pasivijai, tai jis yra silpnesnis ir juo pasitikÄ—ti – tai didžiausia nesųmonÄ—. Juo labiau, kad jis dar ir susijaudina ir tų susijaudinimų iÅ�reiÅ�kÄ— ryÅ�kiu noru pabÄ—gti.

2. Na ir dar viena taisyklÄ—, kad nepatartina bandyti juo staigiai atsikratyti, kai silpnesnis ar pavytasis užkimba už pasivijusiojo. Su juo reikia elgtis atsargiai, o geriausiai – iÅ�vis Ä® pavytųjÄ® nekreipti jokio dÄ—mesio. Juk jei jau pasivijai, tai jis jau tau joks varžovas ir jokių paÅ�alinių minÄių trasoje, kokios bus pasekmÄ—s finiÅ�avus –neturi bÅ«ti. TodÄ—l jokiu bÅ«du negalima jaudintis, kad jis užkibo.

3. Ir dar viena labai svarbi taisyklÄ— jau pavytajam, kad kabintis už stipresniojo irgi negerai ir nekorektiÅ�ka todÄ—l, kad jis gali pradÄ—ti jaudintis ir tikrai padarys sau klaidų, jei jis psichologiÅ�kai nÄ—ra tokioms situacijoms ruoÅ�tas. Taigi sugadinsi ne tik jam rezultatų, bet ir sau už jo Ä®kyriai užkibÄ
™s.

4. O taip pat labai svarbi taisyklÄ— ypaÄ merginoms, geroms draugÄ—ms susitikus – net nepradÄ—ti bendrauti. Juk tada pabunda tada moteriÅ�ki instinktai užsinorÄ—ti "lia-lia”- t.y. taip kaip turguje susitikusios moÄiutÄ—s… AiÅ�ku, Å�i moteriÅ�ka silpnybÄ— bÅ«dinga ir mums, vyrams. Tada pasidaro abiem neaiÅ�ku, katras orientuojasi, o katras tik iÅ� paskos kiÅ«tina. Dažniausiai tokiose situacijose nei vienas nei kitas iÅ�vis nesiorientuoja, nes vienas galvoje, kad kitas, o kitas galvoja, kad tas orientuojasi. O dar smagiau bÅ«na, kai susitinka po gero sÄ—dimo jau dar vienas ar net keli. Tai tada jau nevaldoma banda gyvulių be jokio ryÅ�kaus patino.

AiÅ�ku, iÅ� grafiko neaiÅ�ku, katra labiausiai buvo pažeista taisyklÄ—. Taigi kad Ä®vyko nesÄ—kmÄ— tai nieko nuostabaus. Bet kad toji nesÄ—kmÄ— jau labai ryÅ�ki ir net tragiÅ�kai iÅ�siskirianti iÅ� visų kitų dalyvių spektro – tai jau pamoka gera. Ä�ia su JÅ«ratÄ— praranda vos ne 4 min., o Edita net ir virÅ� 4 min.! Ir tai jau elitiniame lygyje ne naujokÄ—s. Ir dar nesudÄ—tingoje situacijoje, kai tikrai nebuvo kur "sÄ—dÄ—ti”, nes už KP buvo labai ryÅ�kus orientyras – tai laukas. Gal jis pavasari nelabai iÅ�siskiria, bet tikrai Ä® jÄ® atsimuÅ�us, galima buvo labai lengvai atsistatyti. Tai perÅ�asi iÅ�vada, kad buvo pažeistos visos iÅ� kart taisyklÄ—s, kad tokios patyrusios tokių baisÄ
™ nesÄ—kmÄ
™ patyrÄ—. Juk Editų 6 KP buvo vos ne visos žymiai už jų silpnesnÄ—s aplenkusios (tik 6-ios kurios nelenkÄ— – jos iÅ�vis Editai neturÄ—jo bÅ«t varžovÄ—mis) ir josios vieta buvo net 20-ta. Taigi 6 ir 7 KP JÅ«ratÄ— ankÅ�Äiau Editos atsižymi tik 2 sek. anksÄiau. Tai akivaizdu kaip 2X2, kad jos abi bendravo ar "bendravo”. Tas bendravimas tÄ
™sÄ—si net iki 11 KP . Tik juose 4, 5, 7 ir 12 sek. ankÅ�Äiau jau atsižymi Edita, kaip matome vis toldama ir toldama kuo toliau. O jau po 11 KP ir po ilgo prabÄ—gimo Edita turÄ—jo lyg ir iÅ�nykti iÅ� JÅ«ratÄ—s Editos nugaros regÄ—jimo lauko, nes 12 KP jau buvo 1:25,0 skirtumas, kuris toliau tapo 1:40,0 ir 1:45,0 ir finiÅ�e 1:48,0 tapo. Kaip matome, Edita trasos pabaigoje ir finiÅ�e visada bÅ«na iÅ�tikima savo veržlumui. Tai jos susiformavÄ
™s toks braižas.

Lygiai toks pat Editos braižas buvo ir Å veicarijoje ilgosios trasos rungtyje. Kaip sakant, pabunda tik trasos pabaigoje. Jos iÅ�vystyti pabaigoje buvo tokie didžiuliai greiÄiai, kurie akivaizdžiausiai Ä®rodo, kad Edita turÄ—jo dideles potencines galimybes bÅ«ti ne tik stipriausiųjų deÅ�imtuke, bet Ä®sitikinÄ
™s, kad net Å�eÅ�etuke ar prie medalio kažkokio arti. Paimkite splitus Å veicarijos ir matematiÅ�kai paskaiÄiuokite, kaip apmaudžiai prarastas Lietuvai buvo medalis. Analizuojant Å�ių "pabudimo” savybÄ
™, aiÅ�kiai matosi, kad Editai ne 18-tos vietos pasaulyje reikÄ—jo. Labai apgailestauju, kad žinojau josios Å�ių paslaptÄ® fiziologinÄ
™ ir man buvo aiÅ�ku, kų reikia daryti, kad Å�ių fiziologijų patvarkyti, kad darbas visoje trasoje bÅ«tų žymiai lygesnis ir ekonomiÅ�kesnis, tokÄ®, kokÄ® mes regiame pas Rasų ir SkaistÄ
™. Ir kai pamaÄiau, kad buvo viskas daroma atvirkÅ�Äiai, pažeidžiant elementariausių sportinÄ
™ higienų, net nedarant treniruoÄių stovyklos rinktinei prieÅ� pat iÅ�vykų – tai net stebiuosi, iÅ� kur net tokia aukÅ�ta 18-ta Editos vieta nuskilo. IÅ� kur pas jų tokios aukÅ�tos potencinÄ—s galimybÄ—s atsirado sutelkti savyje aukÅ�Äiausių piko formų tik tada kada reikia. Ir tokia aÅ�tri ta forma buvo? Juk visus metus ji buvo nuosmukyje ir Ä® Å veicarijos kalnus Å�oko iÅ� gilios duobÄ—s. TodÄ—l keliu retorinÄ® klausimų, jei Edita bÅ«tų ne nuo duobÄ—s, bet nuo kalniuko atsispyrus? Ar tas Å�uolis nebÅ«tų aukÅ�tesnis? AiÅ�ku, jai padÄ—jo ir tai, kad ji gal vienintelÄ— iÅ� jaunimo rinktinÄ—s pernai buvo Ä�ekijos kalnuose, jai kalnai jau tikrai techniÅ�kai neturÄ—jo bÅ«t naujiena. Bet ar Lietuvoje viskas buvo daroma kalnų labui – jÄ—gos iÅ�tvermÄ—s labui? KodÄ—l pastaroji nebuvo akcentuota? KodÄ—l Editos nebuvo su Jolanta ir savo sena varžove stiplÄezistÄ
™ žinomų Lietuvoje LiubovÄ
™ Navosad Lietuvos kalnų Äempionate? Man tikrai buvo nesmagu žiÅ«rÄ—ti, kai Edita tikrai galÄ—jo vardan Å veicarijos kalnų, nors sostinÄ—s SapieginÄ—s (jei neklystų, ten vyko kalnų bÄ—gimo Äempionatas) kalnus iÅ�bandyti. Juk jai jokių varžybų nebuvo tų savaitÄ
™ ir nesuprantu, kodÄ—l buvo federacijoje ignoruota jaunimui paÄios svarbiausios savybÄ—s formavimo bÅ«tinybÄ—.

Labai bÅ«tų gerai, kad ir daugiau Edita jau pati atskleistų, kokios gi buvo padarytos grubiausios klaidos. Juk tik iÅ� klaidų mokomÄ—s. Jau vien tik ta pirmoje trasos dalyje miegojimo savybÄ— byloja, kad tos klaidos turi bÅ«ti tikrai. O dar ir techninÄ—s atsiradusios, kurių ankÅ�Äiau nebÅ«ta. Ä�ia apie savo buvusių auklÄ—tinÄ
™ tiek daug neraÅ�yÄiau, jei ji dabar nebÅ«tų mÅ«sų sporto Å�akos bÅ«simoji specialistÄ—. Jau antrame kurse, kai pagrindai visi teoriniai jau suduoti – pats laikas pradÄ—ti ir paÄiai jau kažkų paraÅ�yti. Man teko pasiginÄyti su kai kuo, kad tokioms "editoms”, neva, dar per anksti pradÄ—ti apie savo treniruotes metodiÅ�kai mųstyti, - neva, sportininkÄ—s turi bÅ«ti tik aklos savo trenerių vykdytojos. AÅ� bent buvau kitokios nuomonÄ—s po Hanne-s Staff ir Bjorn-o Valstad-o paskaitų ciklo Lietuvoje buvo aiÅ�ku, kad sportininkas turi tapti ne vykdytojas, bet mastanti asmenybÄ— ir giliai suprantanti, kų ji su savimi sau daro. Kitaip nebus jokių motyvacijų siekti aukÅ�tų rezultatų. Tai buvo revoliucija pedagoginÄ—s minties mÅ«sų galvose po Å�ių norvegų minÄių, kad ir mųstyti jau reikia net sporto pedagogikoje visai ne taip, kaip mokÄ— mus "komunizmo statybos” nutrinta sovietinÄ— Makarenkos pedagogika. TodÄ—l stengiausi teoriÅ�kai visų savo, kaip trenerio filosofijų perteikti Editai ir pagrÄ®sti, kad auklÄ—tinÄ— iÅ�sivaizduotų ir žinotų visus savo emocinius tikslus. O dabar, kai iÅ�bandÄ— dar kito trenerio, juolab savo specialybÄ—s dÄ—stytojo mokslų sukauptų – JWOC2006 iÅ�vakarÄ—se, manau, kad jaunimui Edita tikrai iÅ� savo paslapÄių skrynutÄ—s Lietuvos labui jau galÄ—tų daug kų atskleisti. Tokia didžiulÄ— josios tiek praktinÄ—, tiek teorinÄ— patirtis. Tai lai nenueina ji vÄ—jais, paskleiskim vardan mÅ«sų jaunimo startuosianÄio Äia namuose. Juk irgi yra patarlÄ—, kad ir iÅ� svetimų klaidų reikia mokytis. Bet juk mes tai ne svetimi – esame visi savi. Tai tuo labiau turime mokytis vieni iÅ� kitų. Jokie mums skandinavai subtilių savų klaidų neatskleidinÄ—s. Mes patys turime jas savyje atsiskleisti. Kitaip net netobulÄ—sime.

[Di:)]

Vytenis raso:
Ä®domi kova iki trasos vidurio užsimezgÄ— tarp Sandros, IndrÄ—s ir Dianos. Bet, toks Ä®spÅ«dis, kad fizinio pranaÅ�umo dÄ—ka Sandra kitoje distancijos pusÄ—je greiÄio nesumažino ir nuo jų "persekiojusių” jos artimiausių varžovių skirtumų genÄ—tinai padidino. O ypaÄ, kad nulūžo, matosi ryÅ�kiai Diana, kuri dar ir tik gale prieÅ� pat finiÅ�ų prisivijusiai jaunajai Kristinai vos nepralaimÄ—jo.

Na, luzus, as tikrai nesijauciau , nors visa trasa kazkaip 'minkstai' begosi.
Tai tik dar karta irodo, kad tarpiniai laikai parodo tik rezultata, bet priezasties del ko yra taip, be tiesioginio pokalbio su sportininku, nesuzinosi.

[SveĨias]

nematavai Editos kelia i tulika?
juogdaris

[VėlVytenis]

DÄ—kui už labai taiklių ir reikalingų pastabų, kad tikras priežastis tik patys sportininkai gali žinoti ir ypaÄ OS-e. Teisingai pasakÄ— Di:), kad nesijautÄ— nulūžusi. JauÄiasi nulūžimai paprastai tik tada, kai jau ne bÄ—gi, bet jau pÄ—Å�Äias eini. Bent kai aÅ� sportavau lengvojoje atletikoje, tai priežųstis savo ieÅ�kodavau, bÅ«tent, savo distancijos Ä®veikimo grafikuose. (Per varžybas ilgų ir vidut. nuotoliuose praÅ�ydavau, kad kas registruotų mano Ä®veikiamų ratų laikus, o maratone stengdavausi Ä®siminti ar pasiraÅ�yti ant kietos kortelÄ—s trumpu pieÅ�tuku.) Ir jei antrųjų pusÄ
™ nubÄ—gdavau lÄ—Äiau, man atrodydavo viasad, kad greiÄiau. SAVJAUTA YRA APGAULINGA. Savo "nulūžimo" lygÄ® sprÄ
™sdavau pagal distancijos pabaigos ir ypaÄ pagal finiÅ�o greitÄ®.

Gal Äia neteisingai pavartojau žodÄ® "nulūžimų", gal ji reikÄ—jo dÄ—ti Ä® kabutes, ar kokÄ® kitų sugalvoti terminų reikia Ä®vargimo bÅ«senai nustatyti, kuri tikrai dar, normaliai, ir jaustis neturÄ—tų, kų ir pastebÄ—jo Di:)