Osport.lt

[SveĨias]

žiųrint Ä® splitus, net nesimato, kad Kristina buvo netechniÅ�ka vidutinÄ—s finale. Jos artimiausios varžovÄ—s klaidas darÄ— žymiai didesnes. O visose sporto Å�akose pabÄ—gti nuo varžovų yra žymiai sunkiau nei juos vytis. Tai elementarus sporto psichologijos dÄ—snis - adrenalino gauni daug kartų daugiau, kai visų laikų matai priekyje savo varžovų, nei kai jis už nugaros ir net nejauti, kada jis sugalvos lenkti. O tada ir jaudulys ima ir vietoje adrenalino – noradrenalinų iÅ�skiria.

Pirmame etape Kristina aplenkÄ— rusÄ
™ Terekhovų Ekaterinų tik 4 sek., Å�vedÄ
™ Lindstrom Linnea 27 sek., suomÄ
™ Alm Maja 36 sek., prancųzÄ
™ D Harreville Melanie 38 sek., mųsiÅ�kÄ
™ JųratÄ
™ 1 min. 28 sek., norvegÄ
™ Flate - Kval Guro 1 min. 56 sek.. Jei pažiųrÄ—sime vidutinÄ—s trasos finalus, Kristina Å�ias sportininkes lenkÄ— atitinkamai 50 sek., 2 min. 57 sek., 2 min. 57 sek., 20 sek., 8 min. 41 sek., o norvegiukÄ— Ä® finalų nebuvo patekusi. Tai kaip matome, pirmame etape už Kristinos iÅ� kart atbÄ—go tikrai silpnesnÄ—s nei Kristina ir jos estafetÄ—je (iÅ�skyrus D Harreville Melanie) Kristinai pralaimÄ—jo estafetÄ—je žymiai mažiau nei vidutinÄ—je trasoje. Taigi

[SveĨias]

puiki analize ir itikinami argumentai !!!
bet gal suzinosim ir kita medalio puse (tki treneriu pasirinkima merginu atveju) ?

[SveĨias]

Nustokite svaigti ir treneriu komentaru tiketis.
Ausrai Sidaravicienei giliai nusispjauti i jusu norus. Ir ji jokiu paaiskinimu tikrai neduos.

[SveĨias]

Tikrai pozytyvus poziuris i savo darba

[Vytenis]

SUKURKIME TIKRÄ
" NACIONALINĘ ORIENTAVIMOSI TAKTIKOS IR STRATEGIJOS BRAIžO TEORIJÄ
"
Ar tikrai nenorėjome siekti medalių?

Kitų medalio pusÄ
™ sužinoti tuojau pat gal nereikalaukime. Gal treneriams reikia ir pailsÄ—ti ir apmastyti, o ne ant karÅ�tųjų, taip kaip mes Äia emocijų pagauti. Juk istorinÄ® Äempionatų gal svarstykime gana ilgai ir daug apie jÄ® raÅ�ykime. Teikime daug nuomonių. Tik, aiÅ�ku, bandykime tas nuomones grÄ®sti konkreÄiais skaiÄiais, skaiÄiavimais, lyginimais ir teorinÄ—mis prielaidomis taip kaip Å�tai Äia aukÅ�Äiau. Tada tikrai sukursime tikrų nacionalinÄ
™ orientavimosi taktikos ir strategijos braižo teorijų. Ar neÄ®sivaizduojate, kiek po pasaulinių Äempionatų ir olimpiadų Ä®vairių sporto Å�akų praktiniuose ir teoriniuose leidiniuose priraÅ�oma Ä®vairiausių analitinių straipsnių!

Man žvelgiant Ä® pateiktus skaiÄius, jau matosi trenerių sprendimo pasirinkimo atsakymas. Jau vien tik žinant Kristinos gero fizinio pasirengimo braižų ir Rasos techniÅ�kumų (jos splitų grafikai, atrodo, yra lygiausi), tikrai atrodo, kad pasirinkimas buvo lyg ir teisingas. AÅ� anksÄiau net ir neiÅ�sivaizduoÄiau kitaip Å�ios trijulÄ—s paskirstymo, kaip ji buvo klasiÅ�kai surÄ—dyta – fiziÅ�kai pajÄ—giausių pradžioje, o techniÅ�kiausių paskutiniu etapu. Ir Å�i klasika, bijau, kad tik nebųtų tapusi nepajudinama dogma net paÄioms orientacininkÄ—ms. Kai vyksta visur varžybos ir plÄ—Å�omasi pastoviai dÄ—l prizų, ar tik Å�ios sportininkÄ—s nebus iÅ�mokusios bÄ—gti tik Å�iuos savo asmeninius klasikinius etapus ir kitus gal nemoka visai bÄ—gti? Tai tada kų daryti treneriams, jei nei Rasa nemoka bÄ—gti pirmu ir antru etapu, o Kristina gal bÄ—gusi visų gyvenimų tik pirmus etapus? Gal ir AuÅ�ra bÄ—ganti tik antrus etapus? (Atleiskite –Äia tik aÅ� prielaidas postringauju). Tai tada nejau rinktinÄ—s treneriams laužyti Ä® kraujų Ä®augintus komandos narių stereotipus? Juolab, kad rinktinių treneriai nÄ—ra asmeniniai sportininkų ir sportininkių treneriais. TodÄ—l praÅ�au analizuojant iÅ� kart nepradÄ—ti kaltinti rinktinÄ—s trenerių, nes gal jų klaidingi sprendimai buvo pasirenkant mažiausių blogybÄ
™ ar mažiausių klaidų pagal kažkokias esamas sųlygas. TodÄ—l ir vystykime Äia teorijų, kaip ateityje iÅ�vengti tas blogybes.

Prisiminkime istorijų. Juk net nuo mažens mes visi matome Kristinos ryžtų, valių, iÅ�tvermÄ
™ ir, aiÅ�ku, kartais "praÅ�vilpimus”. O kokia didžiulÄ— Rasos patirtis! Juk Rasa praÄ—jusiais metais Å veicarijoje buvo vidutinÄ—s trasos rungtyje geriausia, o ilgojoje po Editos iÅ� mųsų Å�eÅ�eto antra. Ir dabar pastarajai peraugusiai – Rasa teoriÅ�kai turÄ—jo tapti absoliuÄia lydere rinktinÄ—je. Juk Kristina praÄ—jusiais metais net Ä® finalų nebuvo patekusi, o AuÅ�ra iÅ�vis pirmų kart jaunimo rinktinÄ—je. Juk estafetei vidutinÄ—s trasos savybÄ—s sugebÄ—jimų yra artimiausios. Prisiminkime laikus, kai dar vidutinių trasų rungÄių net nebuvo ir vidutinÄ—s trasos nuotolius orientacininkai bandydavo tik estafeÄių rungtyse. Taigi Ä® treÄių etapų paprastai siunÄiami didžiausių patirtÄ® turintys. Pamenu KPI komandų, kurioje bÄ—gdavo, atrodo, Antanas(?) Brųzga, Saulius Kireilis ir Ä® treÄių etapų siusdavo iÅ�tvermÄ—s visiÅ�kai neturÄ—jusÄ®, bet labai gerai tik estafetes bÄ—gusÄ® jonavietÄ®, (dabar dingusÄ® be žinios) Sergejų Charitonovų. Ten jau ne bųryje, bet savarankiÅ�kai reik dažniausiai orientuotis. Juk bųryje labiausiai pasinaudoti "atsisÄ—dimo ant rato” galimybÄ
™ turi geriausiai fiziÅ�kai pasirengÄ
™s ar pasirengusi. Tad Kristinai, aiÅ�ku, daug savų pastangų neatsilikti nuo bendro starto bųrio tikrai nereikÄ—jo. Juk Ä® pirmų etapų gali bųt pasiustos ir begalvÄ—s varžovÄ—s. Jos ir paklaidžioti gerokai bųryje gali. Tad gal ir buvo vadovautasi logika, kad, svarbu neatsilikti nuo to bųrio. Nes kitaip praloÅ�imas garantuotas, kai "ant rato neatsisÄ—s” antras etapas.

Bet pamastykime, ar teisinga Äia galÄ—jo bųt logika Å�iuolaikinÄ—ms genÄ—tinai pasikeitusioms sųlygoms? Ar reikÄ—jo aklai vadovautis tik asmeninÄ—mis buvusiomis praeityje sportininkių savybÄ—mis? Ar gerai, kai sportininkas ar sportininkÄ—, patekusi Ä® rinktinÄ
™, nÄ—ra universali visų etapų estafetininkÄ—. Nejau negalima su psichologu (net nebųtinai sporto) padirbÄ—ti Ä®tikinant, kad koks skirtumas kokÄ® etapų bÄ—gti – svarbu trasoje orientuotis. Juk negali bųti taip, kad dalyvÄ— moka tik pirmus etapus bÄ—gti ir kitų bÄ—gti visiÅ�kai negali. (TokÄ® iÅ�girdau Druskininkuose argumentų iÅ� gana kompetentingos asmenybÄ—s.) Tai nejau Kristina visiÅ�ka begalvÄ—, kad tik bųryje moka orientuotis ir visose individualiose rungtyse tik praseka? AiÅ�ku – Äia tokioje logikoje tikra nesųmonÄ— ir labai gaila, kad mÄ—tomi tokie "argumentai”. AÅ� jÄ® iÅ�girdau, atrodo, dar kai Kristina stovÄ—jo starte. Supraskite – mane stebino ir labai pradÄ—jau klausinÄ—ti tokios komandinÄ—s "taktikos” pagrÄ®stumo.

IÅ�sivaizduokite, manÄ
™, kaip ir bet kokÄ® OS aistruolÄ®, kuris pergyvena už JWOC06 geriausių komandų. Juk josios starto buvo laukta net 3 metus. Pamenu JWOC03 estafetÄ
™ Estijoje, Tada startavo SkaistÄ— ir JųratÄ—, o Rasa bÄ—giojo tarp žiųrovų. Prisiminkime tada mųsų Lietuvos merginų triumfų. Ant pakylos buvo iÅ�kviestos Evelina, IndrÄ— ir jaunoji tada vos ne vaikÄ— JųratÄ—. Bųtent jų aÅ� tada ir iÅ�sivaizdavau, kad tik JųratÄ— turÄ—s bųt ‘pirmųja smuikininke” kovoje Druskininkuose dÄ—l medalio. KodÄ—l JųratÄ— taip ir netapo "pirmųja smuikininke” – tai visų mųsų Lietuvos jaunųjų moterų neteisingo sporto problema, apie kurių plÄ—stis reiktų jau ne Å�ioje temoje. Kaip ne keista, Ä® pirmų komandų ir 3 metų patirtÄ® turinti nepateko SkaistÄ—. Tai ar nepraranda Lietuvos sporto potencialas, kai neiÅ�naudojama patirtis, kai sparÄiau tobulÄ—ja turinÄios mažesnÄ
™ patirtÄ®?

Bet vis tik džiaukimÄ—s, kad yra pas mus labai "ilgas atsarginių suolelis”. VÄ—l noriu priminti Estijų, kai Ä® jų daug kas jau tada važiavo mokytis ir ruoÅ�tis "Druskininkai-06” Ä®vykiui. Prisiminkime, kaip jaunosios estukÄ—s (Annika RIHMA, Piret KLADE ir Eveli SAUE)
Nudžiugino tada savo Å�alies gerbÄ—jus. Jos tik 26 sek. finiÅ�avo anksÄiau nei mųsų merginos ir ant pakylos apdovanojimų atsistojo su penktos vietos iÅ�kovojimu. Man tada teko bendrauti su Å�ių sportininkių treneriais ir pamenu jų pasakojimus, kaip kryptingai buvo Å�ios ruoÅ�iamos, kad nudžiugintų savo Å�alÄ®, nes Äempionatas vyko jų žemÄ—je. Tada labai gailÄ—jausi, kad jau mano Edita bus peraugusi ir kad jai neteks prisidÄ—ti prie savo žemÄ—s nudžiuginimo. Bet iÅ�sivaizdavau, kad manoji galÄ—s prisidÄ—ti bent savo patirtimi, perduodama metais jaunesnÄ—ms draugÄ—ms. Pamenu, kad tada mųsiÅ�kių dar ir antroji komandÄ—lÄ— (SkaistÄ—, Kristina-ne dabartinÄ—, bet MaseviÄiųtÄ— ir Edita) kuri buvo 22-a ir ji buvo aplenkusi 2-ųjų estukių komandų (Liis JOHANSON, Kadri UIBOUPIN ir Kati ROONI) , kurios finiÅ�avo 24 –os iÅ� 39 komandų. Kaip matome, pastaroji (Kati ROONI) startavo Druskininkuos tik jungtinÄ—s Latvijos –Estijos komandoje, nes finale ji tarp savų startavo prasÄiausiai - tik 46-ta.

Taigi turÄ—jome ir privalÄ—jome mes iÅ� savo kaimynių perimti patirtÄ®, kaip savo žemieÄius nudžiuginti. Juolab, kad ir mųsiÅ�kÄ—s tada ant pakylos po esÄių stovÄ—jo ir Rasa tada jau stebÄ—jo. Juk toks nuostabus mųsų merginų buvo triumfas vidutinÄ—je trasoje. visos panelÄ—s kaip niekad finale kovoje visai neblogai! Tai tikras mųsų merginų triumfas, nes 6-ios (visos) dalyvÄ—s Ä® finalų pateko be Lietuvos tik Suomijos orientacininkÄ—s. Ä�ia iÅ� kart atsiskleidÄ— mųsų lietuviÅ�ko pasirengimo braižas akcentuojantis tik Ä® vidutinÄ® nuotolÄ®. Ar Äia gerai, forsuoti tik Ä® vidutinÄ®, ignoruojant bendrų iÅ�tvermÄ
™ ir ilgų trasų, svarstykime vÄ—liau. Bet gerai, kad nors tas ignoravimas pasiteisino vidutinÄ—je trasoje. Ir gal tai galima teisinti, nes juk Äempionate teko bÄ—gti net tris trasas vidutinio nuotolio. Juk kvalifikacines ir estafetÄ—s irgi vidutinis nuotolis. Turint omenyje, kad dar ir sprintas naujai Ä®trauktas, tai gal tas lietuviÅ�kas pragmatiÅ�kumas, ignoruojant pasirengimų ilgai trasai pasiteisino, manau, tik gal dalinai. O kad ignoruotas pasirengimas ilgai trasai akivaizdu, tai pažiųrÄ—kite, kiek rinktinÄ—s nariai sugaiÅ�o Lietuvos Äempionato ilgoje trasoje ir kiek jie Ä®veikinÄ—jo JWOC06 ilgųjų trasų. Tai ir bus atsakymas, kad kokia buvo politika lietuviÅ�ko pasirengimo. ar gerai, kad tikrų ilgų trasų mųsų lietuvaiÄiai bÄ—go tik pavasarÄ® per nepilno maratono Äempionatų labai anksti pavasarÄ®, ir daugiau iki JWOC06 tikros ilgos trasos mųsiÅ�kiai neturÄ—jo. O kų jau kalbÄ—ti apie puikius bendrosios iÅ�tvermÄ—s pagrindus, kai mųsiÅ�kiai net neiÅ�bandÄ— vos ilgesnÄ
™ nei ilgų trasų, - tai maratono. Kur ta klasikinÄ— Lidjardo pasirengimo sistema? Ar nebųtų mųsiÅ�kiai vidutinÄ
™ dar eriau subÄ—gÄ
™, kai bųtų ir bendrosios iÅ�tvermÄ—s pagrindai sukloti? Ä�ia tų klausimų palikime moksliniams tyrimams, kurių taip bijojo kai kurie treneriai. Tik jau labai keista, ir sakyÄiau – net "debiliÅ�ka” buvo baimÄ— sužinoti apie savo auklÄ—tinių labai nežymius galimus nukrypimus ir nenorų žinoti kų galima pataisyti siekiant medalio. Juk iki medalių mųsiÅ�kiams tik rankutÄ
™ nežymiai reikÄ—jo paduoti.

Na, bet kaip yra, taip yra, bet estafetÄ—se laukiami medaliai buvo, manau, tik merginų. PažiųrÄ—kime Ä® finalų statistikų vidutinÄ—s trasos. Kada Lietuvos merginų visas Å�eÅ�etas buvo finaluose ir kada tas Å�eÅ�etas buvo net antras per Lietuvos sporto istorijų? Penkias finalistes teiÅ�galÄ—jo tik dar Norvegija, Danija, Å vedija ir Ä�ekija. Su keturiom finalistÄ—m prisidÄ—jo dar Prancųzija, Rusija ir Estija. Taigi kaip reikÄ—jo akumuliuoti psichologiÅ�kai mųsų labai aukÅ�tų merginų potencialų? Manau, kad pirmiausiai reikÄ—jo atkreipti dÄ—mesÄ® Ä® tai, kad vidutinÄ—je trasoje Kristina buvo 8-ta, AuÅ�ra 22-ta ir Rasa 32, taigi reikÄ—jo atsikratyti tuo mitu, kad Kristina yra "begalvÄ—” ir reikÄ—jo atsipeikÄ—ti, kad ji tik su savo geru fiziniu pasirengimu tapo geriausia Lietuvoje. Vadinasi, nereikÄ—jo iki galo ignoruoti bendrojo fizinio pasirengimo aspekto ir jo svarbos.

. Kadangi Lietuvoje labiausiai patyrusios merginos dÄ—l sporto mokslo ignoravimo tobulÄ—ja prasÄiausiai ir gal ne tik tobulÄ—ja, bet ir dar net paskutiniame amžiaus tarpsnyje kaip niekur civilizuotame pasaulyje pradeda degraduoti (apie tai teks atskirai plaÄiau panagrinÄ—ti), tai bųtinai ir reikÄ—jo Ä®vertinti. TodÄ—l labai svarbu buvo Įžvelgti ne tik Ä® visas nuostabias 6-ias, bet ir realiai, kokių padÄ—tÄ® mųsų stipriausioji trijulÄ— turÄ—jo. Teikiu Å�alių eiliÅ�kumo sųraÅ�ų, kurios merginų finale atrodÄ— geriausiai sudÄ—jus 3 geriausias vietas ir prie kiekvienos Å�alies pridedu užimtų vietų skaiÄius.

..........sum.
..........3 ger 1-as 2-as 3-ias 4-as 5-as 6-tas
Å ved,….. 16... 4... 5... 7... 10.. 24..
Suom…. 22... 2.... 9.... 11... 17.. 50.. 52...
Norv…... 35... 1...... 6..... 28... 36.. 53..
Pranc….. 43... 11.... 14... 18... 42..
Dan…….. 44... 3.... 20... 21... 24.. 30..
Rus…….. 55... 13... 19... 23... 29..
Liet……… 62... 8... 22... 32... 48... 49... 56...
Diž.Brit…. 85... 38... 47...
Lenk….. 86... 35... 51...
Ä�ekija… 91.. 16.... 34.. 41.. 45.. 57
Austral.. 93.. 38... 55..
Latv……. 94... 40.. 54..
Est…….. 97.. 27... 33... 37.. 58..
Å veicar…. 104.. 15... 30.. 59..
Vokiet….. 104.. 44... 60...
Ukr……. .......… 26 43

Tai kaip matome, mųsų lietuvaiÄių geriausiajai trijulei teorinis pajÄ—gumas Å�vietÄ—si tik 7-tas. PrieÅ� lietuvaites 6-toje pozicijoje buvo rusaitÄ—s, kurių pavyzdžiu ir reikÄ—jo kažkų daryti iÅ� savo komandinių taktikos rezervų, kų galima buvo panaudoti jau žinomus taktinÄ—s kovos "dviraÄius”. Mat žiųrint Ä® tokių iÅ�klotinÄ
™ gal ir galima buvo kų nors iÅ�mastyti. Bet tam reikia vadovauti pagrindiniais jau žinomais sporto mokslo principais paremtais iÅ� Ä®vairiausių individualių sporto Å�akų ir jų estafetinių rungÄių kovų praktikos. Nejau negalima mokytis, kad ir iÅ� "tur de Franc” dviraÄių lenktynių, olimpiadose slidinÄ—jimo rungÄių, plaukimo estafeÄių, o ypaÄ iÅ� stajerių bÄ—gimo praktikos.

Manau, kad Äia vietoje trenerÄ—s, labiausiai diskutuoti turÄ—tų bųsimoji sporto technologijų specialistÄ— Kristina. Juk jau iÅ�laikiusi sporto psichologijos egzaminų ir besidominti ne tik bÄ—gimu miÅ�ke galÄ—jo kolektyviai gal nuomonÄ
™ pareikÅ�ti apie vidinių rezervų panaudojimų. KodÄ—l gi kad ir Rasai jau gal fiziÅ�kai pasilpusiai nebųtų naudinga bųryje pasiorientuoti ir kodÄ—l jai dantimis Ä®sikabinus neiÅ�semti galima buvo josios fizinius rezervus tarp savo pajÄ—gumo zonos orientacininkių. Gal organizmas po bendro starto Rasai bųtų adrenalino iÅ�metÄ
™s daug daugiau nei Kristinai ir ji gal bųtų labiau pasilaikiusi perkopusi tų kritinÄ
™ ribų aukÅ�Äiau "per negaliu”, tol kol bųryje besiorientuojant galimos ir ne mažos ažiotažinÄ—s klaidos. O joms iÅ�vengti Rasos techniÅ�kumas tikrai padÄ—tų. Tik gal nereiktų daryti tokios klaidos, kaip Å�iemet Jonas Vytautas Estijoje per EOWC-06, kai vedÄ— visus be jokio reikalo pradžioje ir sau gal laktato per daug privarÄ—. Gal tikrai Rasai, besekanÄiai savo varžoves bųt emocijos žymiai didesnÄ—s, kad savo vidinio rezervo lubas užkelti. Ne tragedija bųtų, kad Rasa finiÅ�o tiesiojoje visiÅ�kai nepabÄ—gtų ir vos ne vos atsivilktų. Joje iÅ�sikrovusi paskutiniuose metruose per daug tikrai nepraloÅ�tų. Bet svarbiausia – ji save bųt iÅ�naudojusi iki max. o tada ir AuÅ�rai ir Kristinai tų patÄ® tektų perimti vejantis ir vejantis varžoves, kurios gero matomumo parke tikrai labai toli bųtų matomos. Pamenu, kaip KaÄerginÄ—je mano dukra Džiuginta visų kelių jautÄ— iÅ� LÄ—vens Ingos VilkelytÄ—s "alsavimų” už nugaros per kokÄ® 0,3 m atstumų. Juk ji startavo 1 min. vÄ—liau ir kiek beatsisukdavo, tiek visų laikų matydavo per kokių 50 sek. atstumų savo nuolatinÄ
™ varžovÄ
™. AiÅ�ku, Inga mano dukros nugarų matÄ— daug kartų daugiau ir todÄ—l jai buvo lengviau kelias sekundes atloÅ�ti. Taigi reik tik vaikiÅ�kas varžybas prisiminti ir tai paskutinÄ—je jaunimo amžiaus stadijoje pasinaudoti

[Devis]

Tiksliausiai iÅ�analizuotų savo bÄ—gimų turbųt pati Kristina (ko labai tikimÄ—s). PasižiųrÄ—jus Ä® esamus duomenis (split laikus, trasų) galima spÄ—ti, kad Kristina labai gerai pradÄ—jo trasų, bet pradedant 2 ir baigiant 7 KP nelabai "drųsiai" jautÄ—si. Å ioje atkarpoje jos greitis sukosi apie 28-30 vietų. Kas jai ten buvo neaiÅ�ku - gal sunkiau sekÄ—si orientuotis, gal vykdÄ— trenerių nurodymus, o gal paprasÄiausiai pavargo, bet po 7 KP greitis vÄ—l iÅ�augo ir prilygo lyderÄ—ms. Deja 10 KP - KLAIDA (reikia Kristinos komentarų). Po to vÄ—l viskas gerai. Maždaug 2/5 trasos Kristina pralÄ—kÄ— kaip lyderÄ— ir jei bųtų iÅ�laikiusi greitÄ®, bei iÅ�vengusi klaidų - bųtų ÄempionÄ—. Potencialas yra.

[SveĨias]

Ka cia kurt visokias teorijas - viskas kaip ant delno paziurejus musu merginu begima. Tokiame miske reik varyt, orientavimasis paprastesnis, o Rasa ir Skaiste bega tikrai sunkiau nei Jurate (sutinku, kad jos techniskesnes). Kas leme, kad Rasa buvo palikta pirmoj komandoj, ar tai, kad treneriai bijojo rizikuoti, vengdami galimos didesnes klaidos (buvo padaryta dar didesne), ar nuleme tai, kad jos tetis vienas federacijos remeju –atsakys laikas.
P.S. nesiruosiu nieko smerkti ar piktintis, klaidu padaro visi - tiek sportininkai, tiek treneriai, tiek vadovai

[Delfinas]

Del Jonuko Estijoj
Nu, nebuvai, Vyteni, toj Estijoj, ir nematei, kaips ten viskas vyko... Elemtariai vaikinukas po skaidymo islindo is misko pirmas. Po jo dar keli. Per laukus atbeges pirmas ir atsizymejo parodomajame. Gal reikejo Jonui palaukt visu, kad nebut pirmam tam parodamajam? O po parodomojo punkto trasa nevede i kalnus, kur Jona visi fiziskai stripresni "arkliai" paprasciausiai apibego... Uztenka ta Jono pirmavimo tema simta kartu "knebinet".
_________________
Ie�kau žavios delfinės bendram pasiplaukiojimui. Galiu ir padraugaut.

[SveĨias]

Na ir unikalųs Vytenio kadrai http://sakas.lt/?page=galerija&id=47
TurÄ—kite kantrybÄ—s - tikrai nepagailÄ—site. Kiek momentelių iÅ� nuovargio romantikos ir pergalÄs džiaugsmo O kaip nuostabiai bÄ—gimo technika iÅ�reikÅ�ta atskirose Kristinos bÄ—gimo fazÄ—se YpaÄ gilių mintÄ® pamatysite "varnos snape sųris". Mat žinomoje reklamoje dantyse mobiliakas, o tarp jo Rasa Å�ylanti ir Kristina finiÅ�uojanti

[cld]

Jau sudejau estafeciu nuotraukas, dar bus sprintas ir vidutines apdovanojimai.... gero ziurejimo
http://mantas.fotopic.net/

[VytenisDĖL KristinosTEcHN]

DÄ—kui už Kristinos bÄ—gimo technikos pastebÄ—jimų. Mano ir buvo tikslas pademonstruoti jos galingų atsispyrimų. NepamirÅ�kite, kad ji nufotografuota finiÅ�uojanti Ä® statų kalnų ir pilnai iÅ�tiesta atsispiriamoji koja byloja apie puikų fizinÄ® jos pasirengimų. Džiaugiuos, kad Kristina gal žiemų padirbÄ—davo tai, ko reikÄ—jo ir Editai mirk plyÅ�k, kai Kaune pradÄ—jo gyventi. Oi kaip reikÄ—jo mano buvusiai EditÄ—lei greiÄio ir greiÄio paskutinÄ—je brendimo stadijoje suduoti! Tai Ä®vairių sporto Å�akų visus trenerius jau senokai mokÄ— kvalifikacijos kÄ—limo sporto fiziologijos paskaitose Editos ir Kristinos rektorius Albertas Skurvydas. Apie tai buvo pabrėžÄ
™s man ir Editos lengvosios atletikos dÄ—stytojas Alfonsas Buliuolis, kuris, pamatÄ
™s atsiskaitinÄ—janÄios savo studentÄ—s savybes, man kaip treneriui užakcentavo greiÄio sudavimo svarbų jos tolimesnÄ—je sportinÄ—je karjeroje. Nežinau, ar tai Pranas Editai padarÄ—, bet kažkaip Kristina Editų staiga pranoko. Oi kaip bųtų Edita patobulÄ—jusi ir net Ä® savo meistriÅ�kumo sprogimų iÅ�Ä—jusi, jei slidinÄ—jimų su l.a. maniežu, plaukimu baseine bei poilsiui važiavimų dviraÄiu bųtų paderinusi!!! Juk Editų tam ir mokiau krauliu plaukti ilgiausius nuotolius ir tam dviratÄ® sportinÄ® buvau nupirkÄ
™s. Tik tų derinÄ® reikÄ—jo kineziologiÅ�kai mokslininkams LKKA su moderniÅ�kiausiais pasaulio prietaisais pakontroliuoti. Bet iÅ� kur Editos Pranui to derinio pradÄ—tų statybų žinoti, kai ji su visomis auklÄ—tinÄ—s testų analizÄ—mis dÄ—l josios paÄios nenoro pas mane kompiuteryje kaip vertingiausia info. neperleista naujajam treneriui ir be jokios naudos nepanaudota liko. TodÄ—l nesistebÄ—kime, kad Druskininkuose Kristina pagerina Editos Å�veicariÅ�kų praÄ—jusių metų JWOC pasiekimų. Å ių malonių geriausiųjų nacionalinių pasiekimų kaitų bei jų gerÄ—jimo priežastis dar labiau ir giliau analizuokime, jei norime ir toliau tobulÄ—ti.

Dėkui Deiviui para�iusiam:
"Maždaug 2/5 trasos Kristina pralÄ—kÄ— kaip lyderÄ— ir jei bųtų iÅ�laikiusi greitÄ®, bei iÅ�vengusi klaidų - bųtų ÄempionÄ—. Potencialas yra.”
Tai svarbiausia dabar tų potencialų iÅ�aiÅ�kinti. Manau, kad ir ne tik techninÄ®, bet ir fiziologinÄ® bei psichologinÄ® potencialų reik iÅ�siaiÅ�kinti, kuris tik prietaisais iÅ�matuojamas ir jais pasiduoda suvokimas. Jei mano Ä®sitikinimu tų potencialų Äempione tapti turÄ—jo praeitais metais net Edita, tai Å�iemet Kristina prie Å�io tikslo priÄ—jo iÅ�vis tik per nago juodumų. Tik gaila, kad mes, treneriai nesugebÄ—jome padÄ—ti to potencialo Ä®veikti, o svarbiausia, nesugebÄ—jome Ä®tikinti, kad iki to aukÅ�Äiausio tikslo planetoje nuostabiausioms mųsų gražuolÄ—ms teliko tik tas nago juodumas, kurÄ® paprasÄiausiai reikÄ—jo tik su žirklutÄ—mis nukirpti.

DÄ—kui už svarbių pastabų ir "Delfinui” ieÅ�kanÄiam žavios delfinÄ—s:quote="Delfinas"]Del Jonuko Estijoj
Nu, nebuvai, Vyteni, toj Estijoj, ir nematei, kaips ten viskas vyko... Elemtariai vaikinukas po skaidymo islindo is misko pirmas… O po parodomojo punkto trasa nevede i kalnus, kur Jona visi fiziskai stripresni "arkliai" paprasciausiai apibego... Uztenka ta Jono pirmavimo tema simta kartu "knebinet".[/quote] Po Å�ios pastabos labai bųtų gerai, kad dar ir pats "Delfinas” kaip buvÄ
™s ir matÄ
™s paknibinÄ—tų, ar dÄ—l nevienodų skaidymo sųlygų Jonukas iÅ�sirovÄ— ne palei savo jÄ—gas per anksti, ar dÄ—l tempo pojųÄio stygiaus? Ä�ia tik postringausim, jei nežinosim Jonuko pulsometro parodymų toje atkarpoje (jei iÅ�vis jis su juo bÄ—gioja ). Atleiskite, kad nematÄ
™s knibinÄ—ju, nes per savo amžių tiek ir tiek vaikigalių trasos ar distancijos pradžioje belyderiaujanÄių esu prisižiųrÄ—jÄ
™s, kurie visad lųždavÄ
™ ir vos ne vos finiÅ�ų pasiekdavÄ
™, ar iÅ�vis varžybas nebaigdavÄ
™. Tai atsakyk, mielasis "Delfine”, kodÄ—l Tavo žodžiais "fiziÅ�kai stipresni "arkliai” paprasÄiausiai apibÄ—go” kalnuose? Juk tik vos vos lÄ—Äiau pradÄ—k bÄ—gti ir anaerobinÄ®-aerobinÄ® slenksÄio ribų nevirÅ�ysi ir be laktato organizme prieÅ� "arklius” kalnuose mažiau prakiÅ�i.

[Ričardas]

Dėl medalių. Nieko nekaltinu, tik pamastymui:
KodÄ—l MikÅ�ytÄ— ir Gvidys nebuvo nuvežti Ä® Europos jaunių Äempionatų? Asmeniniai medaliai, manau, tikrai Å�vietÄ—si, estafeÄių komandos buvo susilpnintos, su Å�iais mųsų jaunių lyderiais, manau, ir estafetÄ—se galÄ—jo bųti medaliai. O grĮžÄ
™ iÅ� Å�io Äempionato galÄ—jo startuoti jaunimo vidutinÄ—je trasoje ir padÄ—ti estafetÄ—je, kaip tai padarÄ— kitų Å�alių stipriausi jauniai. Dabar medalių nÄ—ra nei vienam Äempionate
Mųstykim

[SveĨias]

Mastyti nereikiia, nes jau Vytenis buvo paraÅ�Ä
™s:
"Nenoras i�kovoti medalius paėmė savo vir�ų"

[makeris]

Tiesos ce tikrai labai daug. Manau tikrai butu uzteke jonukui ir ausrai startuoti tik vidutineje ir estafetese. BET man atrodo kiek girdejau tai musu rinktine privalejo startuoti visur net ir B IR C finaluose nes buwo uzmoketas starto mokestis. jei klystu atsiprasau.
_________________
tinginys visais atvejais

[Ričardas]

Sprinte ir ilgoje galėjo startuoti ir kiti, pav.: Mickus, Zarasų merginos ir pan.