Osport.lt

[nerce]

Manau visisiems Lietuvos osininkams butu smagu tarp ju ir man
bet man pasirode kad jus pradedat reikalaut...

[SveĨias]

Ziurekit! Prisipazino nerce, kad ne ant tos kojos buvo atsistojusi. Cia tikrai nieko pasisnekejimas. Vadinasi auksais prades lyti

[nerce]

As neprisipazinau

[Di:)]

Jei maziau reaguotume i visokius erzinimus, priekaistus ar tam tikru zmoniu pastangas pasiepti ar sumenkinti (ypac nepagristai), tai butu cia maziau visokiu rietenu, ir gal daugiau naudingu diskusiju... Gaila ziuret, kaip energija issvaistoma vejais, o galetu buti panaudota teigiama linkme
Daugiau tvirto pasitikejimo savimi, ir aplinkos itaka bus bejege
Daugiau Meiles vienas kitam ir savo veiklai, maziau egoizmo

(na, cia atsakymas ne tik i paskutinius pasisakymus, bet apskritai, perzvelgus kai kurias sio forumo temas).

Visiems geros dienos!

[SveĨias]

Man visiskai neaisku, ka

[nerce]

Man tikrai pasirode kad jus cia varot ant Dajnorkos, kad ji nori zinot kilometraza, man atrodo kad pradejot reikalaut is jos aukso..
o editos pvz buvo todel kad anksciau ant jos vare ir man pasirode kad ant Dajnorkos pradedat varyt...niekam neleisiu ant Dajnorkos varyt
foruma beskaitant man susidaro nuomone, kad cia pasidare tik varymai vieni ant kitu... cia tik mano subjektyvi nuomone, kaip as supratau jusu pasisakymus.. tai tiek..

[Vytenis]

AR žVELGSIME BĖGDAMI Į SAVO ORGANIZMO žEMĖLAPĮ? ar ne žudome mes jaunus sportininkus, ignoruodami sporto mokslų?


O Å�tai, kur Å�uva pakastas! Dabar jau man aiÅ�ku, apie kokia Astų Dajnorka gretimoje temoje klausÄ— manÄ
™s. VÄ—l esu žioplys, kad Äia pirmiau neužėjau. Atleiskite, jau neturiu laiko tiek kiek anksÄiau po internetų narstyti. Jau ir žemÄ—lapius miÅ�ke pradÄ—jau pieÅ�ti. Tik labai jau pelkÄ—s praeiti neduoda. Ir Å�tai grĮžÄ
™s iÅ� miÅ�ko matau, dabar populiariausia Å�i tema darosi. Tikrai nebÅ«Äiau tiek daug raÅ�Ä
™s apie Astas užvakar, jei bÅ«Äiau tai pamatÄ
™s. Apgailestauju, bet, matau, kad Asta atsirado Äia tada, kai aÅ� Kazlų R. ir internetų namuos iÅ�sivestų palikÄ
™s jau buvau. Ir, nepavykus KlaipÄ—don iÅ�vykti, namuos Jonavoj nuo kompiuterio bent gerai pailsÄ—jau. O tokio mobilaus telefono susieto su internetu dar kol kas tikrai neturiu, kaip, matau, kas tai Äia svaigsta. O "mano dvynÄ—” ir mane Å�okiruoja. Nesistebiu, kad daug kas žino mane kaip nuluptų, bet iÅ� kur apie mano moksleivių referatus ponia Asta žino? Tik tokios Simonos apie PajÅ«rio nac.parkų per OS aplinkos prizmÄ
™ buvo teiktas Ä® respublikinÄ® konkursų. Džiaugiuos, kad visus referatus jaunųjų per stebuklų pavyko iÅ�saugoti, nors visa literatÅ«ra unikaliausia man klube dingo. TodÄ—l labai praÅ�au man asmeninius klausimus uždavinÄ—ti trenerisvytenis@keliauk.lt (man malonu, aÅ� jau gaunu iÅ� dar nepažĮstamų, bet mielų interneto lankytojų) Kad ir tokÄ® klausimų apie mano buvusios auklÄ—tinÄ—s dingimų iÅ� vietinÄ—s žiniasklaidos galiu atsakyti tik aÅ�. Atsakymas paprastas – NÄ–RA GALIMYBIŲ daugiau apie jų man raÅ�yti, nors retom progom tai dar nepamirÅ�tu. O Ä® kitų klausymų gerbiamosios Astos tik kitas treneris gali atsakyti. Ir iÅ� interneto lankytojų tokių asmeninių pobÅ«džio klausimų Äia, tikrai niekas neatsakys, nors apie tai mes ir diskutuojame jau ne vienoje temoje.

Matau, kad tikrai Äia A... užvirÄ— gerų diskusijų. Tiek daug pasisakanÄių ir koks nuostabus Dajnorkos dialogas! Kad daugiau tokių puikių duetų bÅ«tų. O, matau ir veteranų Ä®siliejusÄ® – tai jau trio! Tikrai Dajnorka visad nuostabių minÄių pameta. Visad reikia Ä®siklausyti Ä® didelÄ
™ patirtÄ® turinÄias ir mÅ«sų sportui su didelÄ
™ meilÄ
™ atsidavusias. AtsipraÅ�au Ingos, kai vienų kartų dialoge josios nepažinau. Pasirodo ne viena Inga lietuvaitÄ— maratonų (42,195 km) bÄ—gusi! Tai mÅ«sų Inga irgi! Kur tai buvo? Gal Stokholmo garsiajame maratone? Ten mano kolegos jonavieÄiai yra irgi bÄ—gÄ
™.

Ir man dabar aiÅ�ku, kodÄ—l tik sveÄiai iÅ�vien "užknisa”. Nematau ir aÅ� jokio skirtumo - ar su sveÄiu, ar su pasislÄ—pusiuoju po neaiÅ�kių raidžių kombinacijom diskutuoji. Gerai kai tas kombinacijas savo vieÅ�ai skelbtame el.paÅ�to adrese yra Ä®kalÄ
™s. Tada pamatai, nuo kokio "drųsuolio” pylos internete gavai. Man daug maloniau, kai visiÅ�kai atvirai paÅ�nekovų matau. Tai tada tikrai daug daugiau ir turiningiau gali diskutuoti. Kad ir su Dainorka, kurios dÄ—ka tikrai revoliucija mÅ«sų sporte turÄ—tų prasidÄ—ti. Oi kaip reikia jai Ä® pagalba josios bendraminÄių!

Labai taiklių pastabų matau, kad jaunimas iÅ�neÅ�Ä— Å�iukÅ�les iÅ� mÅ«sų namų. Bet gal ant viso jaunimo varyti nereikia, nes iÅ� to laiÅ�ko už mÅ«sų sienų purvo papilto matosi, kad tikrai ne grupÄ—s rinktinieÄių jis raÅ�ytas. Net tekste tos "grupelÄ—s” radau posakÄ® "mano nuomonÄ—”, o ne "mÅ«sų…”. Tai akivaizdu, kad vienas koks raÅ�Ä— pasimetÄ
™s. Bet ir tokius pasimetusius gelbÄ—ti ir padÄ—ti jiems tikrai reikia. YpaÄ tiems kurie Ä® rinktinÄ
™ Ä®plaukti siekia žūt bÅ«t bet kokia kaina. Tai sveikinti tokÄ® siekÄ® reikia. Bet aiÅ�ku – ir protingai tų procesų pareguliuoti. Ir kam Dievo ar Gamtos atseikÄ—ta bÅ«ti stipriausiems mÅ«sų Å�alies pasiuntiniams, jie turi jau ramiai ir planingai ruoÅ�tis, gink Dieve, ne atrankinÄ—ms, bet tik paÄiam aukÅ�Äiausiam Olimpui. Kitaip bus tikrai nelaukti "pravalai” (atsipraÅ�au už žargonų). Atminkite – kad tokia sistema, kaip atrankinÄ—s jau pradeda atgyventi, kai tas atrankines po truputi keis naujausi mokslo pasiekimai, kad iÅ�aiÅ�kinti ir be varžybų, kas stipriausias yra. Ir dar iÅ�aiÅ�kinamos ne tik dabar esamos galimybÄ—s, bet ir kompiuterių atsistatymų ir kitų Å�irdies bei visų sistemų veiklų suderinamumo grafikuose kaip ant delno matosi, k TodÄ—l aukÅ�Äiausio lygio varžybos, tapdamos tik dalinai atrankinÄ—mis, taps tik kaip generalinÄ—s repeticijos prieÅ� svarbiausias batalijas. Juk raÅ�iau prieÅ� KalÄ—das, ir dabar prieÅ� Å�venta Velykas priminsiu, kad JWOC06 ruoÅ�tųsi visi iki vienas jei ne rinktinei, tai nors žiÅ«rovų varžyboms, bandant Ä®veikti kad ir tų paÄių trasų . Kitų galimybių nepasitaikys prasitestuoti ir pamatyti, koks esi stipriausių pasaulyje sportininkų lygio atžvilgiu. Ar nejau neÄ®domu patenkinti savo smalsumų. ArtÄ—jantis pasaulio jaunimo Äempionatas – tai viso Lietuvos OS lygio pakilimui Ä®sibÄ—gÄ—jimo takas. Taigi mes jau dabar aerodromo take. Ir niekur nesidÄ—sime, turime jau tuo taku bÄ—gti, nes jau JWOC06 neatÅ�auksi. Ir jau pagreitis yra. žiÅ«rÄ—kite iÅ� SMG pateiktos statistikos, kaip jaunimas pranoko elitų bent jau masiÅ�kumu! Teisingai – "step by step” principas turi bÅ«t iÅ�laikomas. Sutinku, kad prieÅ� Velykines atostogas ir prieÅ� jaunimo stovyklų jaunimui, tarp kurio nemažai ir jaunių – sulaužyti jo nebuvo galima. Bet, manau, kad merginoms jau 20-metÄ—ms, kai tuoj reikÄ—s laikinai Ä® Å�alÄ® pasitraukti – kažin, ar gerai jom bÅ«ti atskirtom nuo elitininkių? Nejau nesutiksite, kad merginoms nei vaikinams branda ankÅ�Äiau ateina? Tai akivaizdu – kai vyriausios ir geriausios merginos diskvalifikuotos, nes per siauro diapazono buvo konkurencija. Tik tokia ir sukelia orientavimosi sportui nelabai bÅ«dingų per daug didelÄ
™ psichinÄ
™ Ä®tampų. Tokios iÅ�kreiptos "konkurencijos” siauro tipo tikrai jokiame pasaulio Äempionate nebus. Tai kokias specialiųsias psichologines savybes atstovausianÄioms Lietuvų formuojame? Dar tokiose varžybose, kuriose visos nuimtos? žiÅ«rÄ—kime, JWOC06 bus visiÅ�kai kitokio pobÅ«džio psichologinÄ—s aplinkybÄ—s (bus žymiai daugiau varžovų ir jie žymiai stipresni!). Tai ar JuodkrantÄ—s sindromas nepasikartos Druskininkuose?

Teisingai – jaunimas turi subrÄ
™sti ilgiausioms distancijoms – ypaÄ paÄiom ilgiausiom. Jei maratonas jaunimui buvo surengtas atskirai – tai dar pusÄ
™ bÄ—dos. O masiÅ�kumui tikrai ir tos bÄ—dos jokios nebuvo, o tik nauda. Ir, aiÅ�ku, mes remtis turime tik Ä® masiÅ�kumo interesus. Bet gal neignoruokime ir stipriausiojo jaunimo interesų, kuriam irgi reikia sųlygų egzaminų su stipresniais varžovais gauti. Nejau manote, kad atstovausiantiems Lietuvų nereikia pratintis ir prie stipresnių varžovų? Lenkiuosi prieÅ� Dajnorkų pateikusių Å vedijos jaunimo sporto sistemų. Tik labai norÄ—Äiau dar josios iÅ�samesnio paaiÅ�kinimo, kaip rinktinÄ— Å�vedų grÅ«dinasi. Ar ir Å�vedų jaunimÄ—lis irgi niekad nemato namuose už save stipresnių, kaip mÅ«sų jau daugiau nebematys? NeÄ®tikina manÄ
™s SMG dÄ—l jaunimo su elitu kovos bÅ«tinybÄ—s nuvertinimo argumentas, kad, neva, "jei yra pajÄ—gių konkuruoti, niekas jiems to nedraudžia”. ParaÅ�ytas: Tr., 04 12 2006, 12:34 . Tai to betrÅ«ktų, kad pilnameÄiams pilieÄiams drausti pradÄ—tume. Bet juk jaunimas Å�iame amžiaus tarpsnyje yra tik dabar ir daugiau gyvenime nesugrÄ®Å� Ä® Å�iuos nuostabius metus. Tai ar protinga stipriausiems atsisakyti kovos dÄ—l jaunimo apdovanojimų ir atsisakyti net atrankos Ä® rinktinÄ
™ tik dÄ—l parungtyniavimo su elitininkais? Ir jei prakalbome apie žingsnÄ® po žingsnio, tai ar nereikia jau paskutiniaisiais jaunimo amžiaus tarpsnio metais vis tik ir pratinti jaunimų prie suaugusiųjų pasaulio. NorÄ—Äiau pateikti Dajnorkos gal ir iÅ� konteksto paimtus žodžius: " …nemaza vaidmeni vaidina tas momentas, kad ne vienas jaunas zmogus elementariai pavargsta zaisti dideli sportininka, lakstydamas mazose grupese, ir jam elementariai nebelieka nei noro, nei jegu zaisti veliau, kai patenka i suaugusiu pasauli.” ParaÅ�ytas: Pir., 04 03 2006, 14:38 STOVYKLOS temoje. Nenoriu komentuoti giliai prasmingų Dajnorkos Å�ių žodžių, bet labai praÅ�au Ä® juos Ä®siskaityti ir pamastyti, kiek yra juose tiesos. Ir pamastyti praÅ�au, kų reikia daryti, kad lengviau adaptuotis.

Taigi matau tik vienintelÄ
™ iÅ�eitÄ® – Lietuvoje pradÄ—ti sportų organizuoti tik taip, kaip jis vykdomas pasaulyje. Jaunimui ir gal veteranams rengti atskirai nuo MV21 grupių ir gal tuo paÄiu metu, kaip pasaulio veteranų bei jaunimo Äempionatai. Mat jaunimas ir veteranai tikrai vienas Ä® kitų nepretenduos ir gal reik paprasÄiausiai pradÄ—ti naudotis tarptautinÄ—s orientavimosi federacijos iÅ�rastais dviraÄiais. O Lietuvos stipriausiųjų orientacininkų (elitininkų) Äempionatus vykdyti atskirai, kad juose galÄ—tų jau pradÄ—ti rungtyniauti stipriausias jaunimas ir dar nesusenÄ
™s "vyresnimas” (Å�Ä® terminų aÅ� susigalvojau pagal žodÄ® "jaunimas”). Bent jau jaunimo Äempionatus galima Ä®terpti Ä® tradicinius moksleivių Äempionatus. Bet, ar nebus žengtas dar vienas žingsnis atgal – visus rengti visoms grupÄ—ms bendrų Äempionatų? Jei taip, iÅ�randant ne pasaulinÄ®, bet kažkokÄ® lietuviÅ�kų konglomeratų, tai iÅ� tų sutaupytų lÄ—Å�ų, organizuojant bendrųjÄ® Äempionatų, jaunimui reik padaryti bent iÅ�skirtines sųlygas sustartuoti kitų valstybių suaugusiųjų Äempionatuose.

Matau iÅ� diskusijų, kad sporto mokslo idÄ—joms yra dar Å�ioks toks skepticizmas ir neryžtingumas. Bet pradÄ—jau aÅ� siÅ«lyti idÄ—jų tik pasinaudodamas artÄ—janÄiu Lietuvoje pasaulio jaunimo Äempionatu. Juk nesiÅ«lysi, kai po jo jau bus atvÄ—sÄ
™s susidomÄ—jimas aukÅ�tesniems siekiams. NepasiÅ«lysi Å�ios priemonÄ—s ir kai peraugs jaunimo amžiaus tarpsnÄ® viena ar kita geriausia asmenybÄ—. Juk nebus gal vÄ—l jau Ä® suaugusiųjų rinktinÄ
™ pretenduojanti. O jei ir pretenduotų, tai koks gi skirtumas. Vis tiek jei nÄ—ra galimybÄ—s Ä® pasaulio auksų, tai kas Äia per daug terliosis dar neolimpinei sporto Å�akai. žinau, kuri viena tokia jauna asmenybÄ— atsisakÄ—. Tai jei susiprotÄ—jusi dabar ir užsimanytų mokslininkų pagalbos – jau peraugusiai jaunimo amžiaus tarpsnÄ® tikrai Å�aukÅ�tai po pietų. Tokios peraugusios jau niekam neÄ®domios, jei nebuvo savu laiku Lietuvos pagarsinusi. Kad jei ir garsino vaikiÅ�kame ar jaunių amžiuje – tų garsinimų turi pratÄ
™sti ir jaunimo amžiuje. Tai tik tokios garsios asmenybÄ—s dar gali bÅ«t Ä®domios ir joms visur tik žalia Å�viesa. JokÄ® sporto ar valdžios biurokratų nenustebinsi su kažkokių tai tik "…niolikta” užimta vieta pasaulyje. Lai ir bÅ«na toji "…nioliktoji” geriausia iÅ� geriausiųjų iÅ� mÅ«sų delegacijos kad ir iÅ� 6-ių startavusiųjų, kurių vietos ir neblogos, bet tik treÄiame ar ketvirtame deÅ�imtuke. Tokias "…nioliktas” užimanÄiųjų kitose sporto Å�akose gal per akis. Taip, kad didžiausių mokslinių brigadų turÄ—tų bÅ«ti, kad patenkinti visų sporto Å�akų rinktinÄ—ms poreikius. O mokslininkas Lietuvoje kol kas tik vienas Å�iuo ypatinguoju metodu dirbantis. Ir vienas todÄ—l, atvirai sakau, nes Å�alies sporto mokslo vadas (pavardÄ
™ nesakysiu) irgi labai žymus, bet jau pagyvenÄ
™s mokslininkas, kaip man asmeniÅ�kai prasitarÄ— – labai skeptiÅ�kas jaunojo tyrimų metodams bent prieÅ� pusmetÄ® buvo. Bet vis tiek braunasi visi treneriai su savo sportininkais tik pas tų vienintelÄ®. O tasai ne tik paslaugas turi teikti visam Lietuvos sportui, bet dar ir patÄ® mokslinÄ® metodų turi toliau tobulinti ir kitais moksliniais atradimais užsiiminÄ—ti. Taigi jo nuostabiosios paslaugos prisipraÅ�yti nÄ—ra taip paprasta. Juk nelipsi ant galvos, kai fizinių galimybių kiekvienam skirt dÄ—mesÄ® nÄ—ra. Tik Å�tai mÅ«sų sporto Å�akai tųsai palankiausias momentas – "JWOC – 2006”, už kurio idÄ—jos galima dar kabintis ir yra moralinÄ— proga praÅ�ytis pagalbos mÅ«sų sporto Å�akai. TodÄ—l ir siÅ«lau dabar jaunimui tik vardan dabartinio ELITO. Vardan mano mielosios paÅ�nekovÄ—s Dajnorkos, kurių atradau prasitarusių: "pakartot vice nenoreciau - zymiai smagiau butu paziuret, kaip pasaulio auksas atrodo..” ParaÅ�ytas: Pir., 04 10 2006, 21:05 Bet tam reikalinga tų viskų daryti irgi pagal Dajnorkos iÅ�sakytų metodų, ParaÅ�ytų: Tr., 04 12 2006, 15:59 kaip stalų daryti, viskų pradedant nuo lentų. Taigi ir OS-ui mokslų irgi pagal tų patÄ® principų "step by step” siÅ«lau, pabandant tai su jaunimu ir dar tik iÅ�skirtiniu dabar, besiruoÅ�ianÄiam Lietuvoje Lietuvų atstovauti. O po to, užmezgus glaudesnius ryÅ�ius su mokslu, tuos tyrimus pradÄ—ti ir elitininkams. Ä�ia jau bÅ«tų naujo trenerio Skyrmos prerogatyva, manau, tam pasitelkiant ir SvajÅ«no patirtÄ® Å�iuolaikinÄ—se sporto technologijose.

Ä®sivaizduoju, kad pradžioje užtektų net pirmojo pabandymo, gaunant kažkokių informacijų apie tiriamosios asmenybÄ—s rekomenduojamus daryti pokyÄius treniruotÄ—ms. Tai ar nebÅ«tų Å�i unikali informacija naudinga ir kitiems net netirtiems, kokia kryptimi reik orientuotis Ä® metodikos tobulinimus? O po kokio tai laikotarpio vÄ—lei patikrinimas su dar iÅ�samesnÄ—mis siÅ«lomomis korekcijomis treniravimosi procesui ar dar labiau vaizdo neatskleistų Ä® kų mes einame? O kokios nuostabios sųlygos tam mÅ«sų OS-ui bendrauti su sporto mokslu! Juk mÅ«sų sporto Å�aka labai tobula ir sveikiausia iÅ� prigimties, nes mes labiausiai nei kiti didžiausiame sveikatos stiprybÄ—s Å�altinyje –gamtoje. TodÄ—l patikÄ—kite, sporto mokslininkai tikrai labai susidomÄ—s mÅ«sų nuostabia sporto Å�aka. Be to mÅ«sų laimei ir toji Kineziologijos laboratorija Å�alia Olimpinio centro, kurio pastate 10-tame aukÅ�te "Gajos” sporto mokyklos OS darbuotojai RiÄardas ir Algimantas ten dirba. AiÅ�ku, ne viskų Äia vieÅ�ai turiu iÅ�kloti ir atskleisti kortas. Tam jau patirtÄ® turiu, kai tik prasitarus, pasekmÄ—s netik netikÄ—tos, bet ir skaudžios. Mat niekas pasaulyje nestovi vietoje. Å tai qw internete atrado tai, ko vakar dar nebuvo. Džiugu, kad yra ir gerai apsiskaiÄiusiųjų minÄių. Å tai viena: "Ar nemanai, kad musu rez-ai priklauso tik nuo mokslininku protu? Juk varzomes ne mes, bet mokslininkai musu kojomis?” ParaÅ�ytas: Pir., 04 10 2006, 21:38 Ir aktyviausios jaunosios nercÄ—s pastaba, kad Dajnorka "… savo pastangom laimejo sidabra,” ParaÅ�yta: Tr., 04 12 2006, 18:55 ar neužduoda pagrindinÄ® klausimų:

-Ar didžiajame sporte dabar užtenka vien tik savų pastangų?

Ko tai nenorÄ—Äiau patikÄ—ti, kad ir tam laimingajam, o gal ir dÄ—sningajam sidabrui nejau taip ir nebuvo niekieno kitų pastangų. (?) Ir kas vakar, tai jau ne Å�iandien, o tuo labiau rytoj. Gal tik vienintelÄ—je orientavimosi sporto Å�akoje ir galima kažkų buvo iki Å�iolei. Bet kai pamatai tarp geriausių pasaulio lengvaatleÄių bÄ—gikų ir orientacininkų pavardes patenkanÄiųjų net Ä® pasaulio sporto karalienÄ—s Äempionatų finalus, tai jau akivaizdu, kad tai be sporto mokslo pagalbos tikrai OS-o virÅ�Å«nÄ—s jau neapsieina. Jei ankÅ�Äiau rezultatai buvo siekiami tik farmakologijos dÄ—ka net nesiskaitant su tolimesnÄ—mis sveikatai pakenkti priemonÄ—mis, tai dabar jau ir antidopinginÄ— kontrolÄ— iÅ�tobulÄ—jo labai. Ir treneriai labiau atsisuko ne Ä® farmakologus, bet sporto mokslininkus, nes suprato, kad rezultatų aukÅ�tų gali pasiekti tik sveikas ir labai, labai sveikas sportininkas. O juk treniruojant tik kokių nors vienų savybÄ
™ ir nekreipiant jokio dÄ—mesio Ä® kitų panaÅ�ių, organizmų daugiau gadini nei treniruoji. Å tai kur paslaptys glÅ«di Dajnorkos diskusijoje apie organizmo harmonijų ir Ä®siklausimų Ä® jÄ®. Teisingai ji pastebÄ—jo, kad Ä®siklausyti Ä® organizmų padeda patirtis. AÅ� tai irgi kaip tas veteranas dar pridÄ—siu labai svarbų žodÄ® "tik”. Kaip treneris korekcijas darai kartais tik žiÅ«rÄ—damas auklÄ—tiniui ar auklÄ—tinei giliai Ä® akis ir bandai juose kažkų Įžvelgti. Jos daug kų pasako, jei priimi tų jutiminÄ® ir paslaptingų pasaulÄ®. Bet kiek jame yra tiesos, ar taip jau viskų galima apÄiuopti – per naktis man, kaip treneriui vos ne koÅ�marai vien tik iÅ� klaustukų sudÄ—lioti. Kuo daugiau sužinai, tuo daugiau tų klaustukų dar tiek pat kartų padaugÄ—ja. Man patinka minÄ—toje diskusijoje su Dajnorka ir kamertono pavyzdys labai taikliai Ä®kiÅ�tas. O kad savo organizmų iÅ�girst, ar užtenka tik savo ausų? Nagi pabandykite savo ausÄ® pridÄ—ti prie savo Å�irdies. Manau, kad iÅ� kart draugo papraÅ�ysite, kad jis pasiklausytų. O po to užsimanysite, kad klausytųsi jau gerų klausų turintis. O po to ieÅ�kosite ir nusimananÄio tuose garsuose. O tųsai nusimanantis žiÅ«rÄ—k ir vamzdelÄ® klausos pasidarÄ—, kad geriau girdÄ—ti bÅ«tų. AÅ� tuos pavyzdžius lygiai kaip nuostabioji Dainorka – ji mane nuostabiai pamoko man ir sveÄiui raÅ�ydama savo filosofijų. Tai nejau nepasinaudosi jų paslaugomis, kad nors savo asmeninius pojÅ«Äius ir "savo organizmo klausos mechanizmų” patikrinti, pratestuoti, ar jis teisingai veikia, ar neiÅ�sireguliavo. Pabandykite turguje paprekiauti su netestuotomis svarstyklÄ—mis. Taigi ar protinga ignoruoti tuos tobuliausius prietaisus ir tų prietaisų Å�eimininkų organizmo klausymosi iÅ�manymų iÅ�lavintų ir net jų Å�eimose perduodamų patirtÄ® iÅ� kartos Ä® kartų? Ar tai protinga viskų ignoruoti ir užvertus galvų aklai tik savo jÄ—gomis ir visiÅ�ku neiÅ�manymu kliautis? Juk yra ir kita taisyklÄ—. Kuo mažiau kokioje nors srityje iÅ�manai, tuo mažiau ir joje nori gilintis toliau. TodÄ—l nesistebÄ—kime, kad mÅ«sų sporto galvos dar kol kas nesuinteresuotos ieÅ�koti naujų rezervų meistriÅ�kumui pakelti.

Padiskutavus su mokslininku apie trenerių skepsÄ® mokslui, bijanÄių pradÄ—ti naudoti siÅ«lomas mokslines korekcijas, jis tik atsakÄ—, kad pagrindinis sporto principų reikalavimas yra pastoviai žvelgti Ä® save kaip Ä® kokÄ® žemÄ—lapÄ® ir pastoviai koreguoti kiekvienų savo žingsnÄ®. Kuris užvertÄ
™s galvų tik kiÅ�a ir neanalizuoja ir nenori naujovių iÅ� kurių galima patobulÄ—ti - tas ne treneris. Ar protinga ignoruoti Å�iuolaikiÅ�kus spalvotus žemÄ—lapius ir sugrĮžti prie juodai baltų topografinių, dar specialiai iÅ�trinant juose proskynas visas, kad "orientuotis” labiau reikÄ—tų. Juk tik taip kažkada bÄ—giodavome pirmuose Äempionatuose. O gal iÅ�vis orientuokimÄ—s be žemÄ—lapių tik pagal raÅ�ytines legendas. Taigi duodu peno pamastyti naujajam rinktinÄ—s treneriui Skirmantui ir dideliam žemÄ—lapių žinovui.

O dar keisÄiau atrodo samprotavimai, kad jaunimui, neva, nereikia tų mokslo naujovių. AiÅ�ku, Inga teisi apie grynuolių atrankos teorijų. "mokslas padeda nuslifuoti grynuolius, o ne deti pagrindus. ir treniruociu apimties klausiama ne is PAVYDO, o kad idomu. o tai, kad nieks neatsako, persa minti, kad patiems jaunimieciams neatrodo, kad pakankamai daug treniruotusi...” ParaÅ�ytas: Tr., 04 12 2006, 00:00 bet Äia norÄ—Äiau Ingų ir pataisyti, kad tik pagal tų grynuolių pavyzdžius ir toliau ieÅ�kome kruopelytes pas mus atÄ—jusius vaikus. O tie pavyzdžiai ir yra pats atsakymas, kaip pradÄ—ti dÄ—ti teisingus pagrindus. Nejau nereikia tobulinti tų pagrindų klojimo? Juk, mielosios Inga ir Dajnorka, tik pagal jÅ«sų atliktų tyrimų rekomendacijas ir jÅ«sų nubÄ—gtų kilometrų analizes galima bus pamastyti ir apie mÅ«sų trenerių, dirbanÄių su vaikais surambÄ—jusių postulatų paÅ�lifavimų. Tai nejau nenorÄ—tumÄ—te savo nubÄ—gtais kilometrais mÅ«sų visų sporto pagrindų pamokyti? TodÄ—l nesistebÄ—kite, kad negaunate atsakymo, kiek jaunimas dabar treniruojasi. Jau ne sovietiniai metai, kai žiÅ«rima tik Ä® kilometrus. Pamenu, kai ruoÅ�iau "Darbo rezervų” orientacininkų rinktinÄ
™, teko eilÄ—je stovÄ—ti su kitais treneriais atsiskaitymui prie Å�iosios Sovietų Sųjungos draugijos Lietuvai pirmininko pono StrikaiÄio kabineto durų. Man tik juokų jau tada kÄ—lÄ—, kai visi drebÄ—dami pildÄ— anketų formose nubÄ—gtų ar nuvažiuotų dviraÄiais kilometrų skaiÄius, viskų nuraÅ�ydami savo galvas užvertÄ
™ nuo lubų. Nepykite, kad JÅ«sų klausimas jau 70 – ties metų senumo. Tik taip dabar mokslininkai traktuoja tokio pobÅ«džio klausimus, ir ypaÄ dabar tai pradÄ—jo traktuoti, kai tik kų atrastas LAKTATO Å AUDYKLÄ–S MECHANIZMAS, kurÄ® bÅ«tina lavinti ne vien tik nubÄ—gtais kilometrais, bet ir Ä®vairiausiai kintanÄiais bÄ—gimo greiÄiais. Tam ir pateikiau OS maratonų istorijos statistikų, kad galÄ—tumÄ—te patys pamatyti, kas mažiausiai naudojasi Å�io "laktato Å�audyklÄ—s” mechanizmo lavinimu. PaskaiÄiuokite, kieno mažiausiai rezultatai kyla ar net leidžiasi per porų metų, nors ir sportuoja tikrai aktyviai. Tik verkti norisi, kai tai ryÅ�kiai matosi Å�i stagnacija pas jaunų žmogų, kai pati didžiausia Å�io mechanizmo lavÄ—jimo galimybÄ—. Tai ar ne žudome mes jaunus sportininkus, ignoruodami sporto mokslų? Manau, kad tikrai kai kas atsitokÄ—s ir susimastys, kad jau ne akmens amžiuje gyvename ir jau reik nustoti bÄ—gioti taip kaip bÄ—giojo bÄ—gikai tik prieÅ� 70-metų. Labai jau viltingas mielosios Di:) iÅ� konteksto paimtų ir pritaikytų Äia pastebÄ—jimų: "Gaila ziuret, kaip energija issvaistoma vejais…” ParaÅ�ytas: Kv., 04 13 2006, 08:48 Sutikite, kad kartais mes tų energijų daug kur Å�vaistome be reikalo. Tam ir žmonija sugalvojo mokslų, kaip panaudoti energijų, kad ji nebÅ«tų Å�vaistoma vÄ—jais. O svarbiausia Di:) žodžiais:
"Daugiau Meiles vienas kitam ir savo veiklai, maziau egoizmo”

[Dajnorka]

Aciu, Nerce!

sveciau, yra taip. yra susidomejimas paziuret kaip atrodo pasaulio auksas. ne svajone. stalo dar nera. ir nebuvo. sakysim yra lentos. is kuriu galima padaryt stala. bet norint ta stala padaryt reikia dirbti. ilgai. kantriai. metodiskai ir visi kiti grazus zodziai.. kaip zinia, stalas per tris sekundes nepasidaro.

[SveĨias]

O viespatie! Tiek metu, o tu dar stalo neturi? Tai kaip tu gyveni be stalo Nejau tik ant senatves ji isigysi? Tai nejau neisipyldys musu svajone ta auksa paziureti? As juk irgi noriu paziureti, o ne tureti. Tik norejau matyti ji ant tavo krutines.

[Di:)]

Sveciui: Noreti yra gerai. Norai ir svajones - tai veiksmo ir rezultato pati pradzia. Bet... noreti nepakanka, reikia dar ideti daug pastangu, t.y. paversti norus veiksmais.
O pats/pati ar esate ka nors padares/-iusi, kad sitas jusu noras taptu realybe, ar tik laukiate, kol kazkas (siuo atveju, Dainora) uz jus tai padarys
Ir tuomet, galesite ziureti i ta auksa ir megautis savo noro issipildymu...

Dajnorka: as irgi is taves laukiu aukso, tik ne ant tavo kaklo, kad galeciau i ji ziureti, o neapciuopiamo - tavo sirdyje, kad galeciau matyti tavo nuosirdzia sypsena

[Dajnorka]

Di --->

[SveĨias]

Na ka gi – atsakysiu Di:) Taigi ir noriu as, padeti, mano grazuole Di: - paimti ir gal paobliuoti tas lenciukes dajnorkos. Juk ji dar be stalo gyvena. Todel as ir susirupinau, kad tas stalas Dajnorkos dar taip ilgai … ilgai gaminamas. Ar ne per ilgai jis gaminamas? Dar ir dabartiniame moderniskiausiu technologiju amziuje! Manau, kad tik zalvario amziuje taip ilgai stalus gamindavo. Todel, grazuole Di:), noriu pasiulyti ka nors blatnesnio dajnorkai. Manau ir Tau, nuostabioji Di:), noreciau prisideti, bet turiu dabar begti I treniruote. O del medalio gal vakare. Labai prasau Dajnorkos – ir man ka nors parasyk del to stalo greitesnes gamybos. Nekantrauju

[Dajnorka]

viskam savas laikas, mielasis sveciau. kantrybes tik!

[SveĨias]

lyrinis nukrypimas--->

svechias myli dianka, tra la la la laaa
svechias myli diankaaaa- traaaaa lalallalalaaaaa! =)

ash dianka, grazhuole, irgi tave myliu

++tramtamtulis =)

[[Giedrius]]