Osport.lt

[Vytenis]

Mirusieji visada
su mumis:
kai lekiam, iÅ�kÄ—lÄ
™ sparnus,
kai Å�liaužiam, užspringÄ
™
žeme,
kai giedam Rekviem –
jie mato ir girdi,
kas mes, kur mes, kaip mes.

O mes vis toliau nuo jų!
Vitrinų languos, naujų
pažĮstamų �urmuly, energinguose
sandÄ—riuose ir kryžgatviuose…
Ar mes,
gyvieji,
ne greiÄiau už mirusius
mir�tame?

..................................................Rimantas Vanagas
................................................../iÅ�trauka iÅ� VÄ–LINIŲ VAKARÄ
"/

Siųlau sustoti savo kasdieniniame bÄ—gime ir sumaiÅ�tyje, nurimkime ties kapo liepsnelÄ—mis. Jos byloja, kad žmogaus gyvenimas nusidriekia toliau laiko ir erdvÄ—s ribų. VÄ—linių dienų mirtingiesiems pagerbti sustiprÄ—ja ryÅ�is su jais – gyvenanÄiais. Ir dažnai nesuvokiame, kad gerbdami mirusius, pagerbiame save paÄius. žvakių liepsnelÄ—s plevena ant kapo ir kvieÄia nurimti. Tyli rudens aura VÄ—linių dienų visus mus tarsi apglÄ—bia ir praÅ�o sustoti, padÄ—ti Ä® Å�alÄ® darbus ir rųpesÄius – susimųstyti.

Pagerbdami iÅ�Ä—jusius, kas galite, paminÄ—kite Äia jų nuopelnus mųsų sportui. Privalome prisiminti visus, neužmirÅ�ti ir tÄ
™sti jų pradÄ—tų - dabar mųsų visų tapusiu NUOSTABŲ BÄ–GIMÄ
".