Osport.lt

[Vytenis]

Malonu, kad vis tik po Lietuvos OSS �empionato Plavine kai kas vietoje poilsio ryžosi dar vienam sav�
�s išbandymui - sudalyvauti tradiciniame vasario 16-osios bėgime "Pabaiskas - Ukmergė". Tai vieno iš pažangiausių OS klubų - Medeinos draugiškasis kolektyvas, teikiantis pastoviai Lietuvos OS-ui malonius siurprizus tiek bėgte, tiek ir slyste orientavimosi sporto rųšims. Vadinasi, jei po �empionato yra dar parako kontrolinei treniruotei, tai, akivaizdu, kad treniruo�ių procesas teisingai planuojamas. Noriu asmeniškai padėkoti Jonui Gediminui, organizuojan�iam Kaune po darbo treniruotes. Tų treniruo�ių akivaizdus rezultatas - puikųs orientacininkų grei�iai, kurie užfiksuoti štai šiame Vasario 16-osios minėjimo aprašyme ir kukliame videoklipuke. Mųsų sportui siurprizų pamatysite šio klipuko pabaigoje .

Rezultatais galite pasigėrėti ir pastudijuoti ČIA.



Pažymėtina, kad tarp moterų ryškia nugalėtoja tapo greitai pus�
� šimtme�io sulauksianti veteranė iš Jonavos, OSS rinktinės narės Editos buvusi treniruo�ių kolegė Vilija Damašickienė, kuri prieš 5-6 metus bėgimo grei�iu gerokai nusileisdavo Editai, o dabar ryškiai lenkianti visas Lietuvos OS rinktines nares. Šiuo metu ponia Vilija net 2 min. 18 sek. pataisė Editos 2004 m. 50:24,6 rezultatų (atitinkanti 4:21,0/km grei�iui 11,6 km distancijoje). Beje, Vilija, kurios pirmoji trenerė buvo žymi bėgikė Irena Jefimova-Silantjevaitė (dabar geriausius sostinės bėgikus treniruojanti), buvo pirmoji Lietuvos maratoninkė. Jų prieš 30 m. bėgti maratonų buvo Įkalbin�
�s Vytautas ČIUPLYS, kurĮ dabar matote nuotraukoje ir kuris bėgo irgi dabar Ukmergėje.

Palinkė�iau savo buvusiai auklėtinei prisiminti savo gimtojo kelio pradžių ir pažvelgti Į save, ar pavyks Įveikti dabar savo buvusius sporto pradžios rezultatus ir nuo jų pradėti planavimų vasaros sezonui.

Dabar, ruošiantis kovo 11-osios bėgimui Jonavoje, siųlau peržvelgti šio bėgimo FOTOISTORIJ�
"
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis"

[Vytenis]

Šiandien man LLAF rinktinės vyr. treneris Aleksas STANISLOVAITIS parodė tik Įvykusių rezultatus Lietuvos aukštųjų mokyklų kroso pirmenybių, skirtų Felicijos KAROBLIENĖS ir Jono PIPYNĖS atminimui. Džiųgu matyti savo universitetams atstovaujan�ius orientacininkus. Kad antrus metus iš eilės nugalėtoju tampa iš orientavimosi sporto Į lengvųjų atletikų atėj�
�s Tomas MATIJOŠIUS - tai jo pergalės jau niekų nestebina. Bet, kad OSS rinktinės narys Vilius ALELIŪNAS tarp stipriausių šalies bėgikų užėmė aukštų 4-tų vietų, tai ženklus brųkšnys mųsų sporto prestižui. Beje, Vilius aplenkė net labai patyrusĮ Suvalkijos stajerĮ iš Vilkaviškio, š.m. ir prėjusių metų Kazlų Rųdos kroso "per Vokiškus kalnelius" nugalėtojų Nerijų MARKAUSK�
" ir su puikiu 15:26 rezultatu 5000 m nuotolyje gerokai viršijo II-ojo atskyrio reikalavimų - iki I-ojo nedaug teliko. Tai norma, norint geresnĮ turėti rezultatų orientavimosi sporte - tai neblogas kontrolinis rezultatas Viliui - svajojan�iam ir siekian�iam pasaulio �empiono lygio.

Pažymėtina, kad pirmieji du atbėgusieji: spar�iai tobulėjantis (3-�iuoju atbėg�
�s kovo 11-tųjų Jonavoje) Mindaugas VIRŠILAS ir minėtas nugalėtojas Tomas gerokai pagerino savo pernykštĮ rezultatų - išlipo iš 15 min. ribos. O pernai buv�
�s 3-�ias ir dabar toje pa�ioje vietoje išlik�
�s ir mųsų Vilių aplenk�
�s Aidas Krakauskas šiemet 4 sek. pras�iau atbėgo. Ar girti už tai, kad Vilius savo pernykštĮ rezultatų pagerino tik 2 sek. ir pakilo tik viena vieta aukštyn - lai tai Įvertina pats Vilius, tobulėjimui "žingsnis po žingsnelio" ar užteks tų žingsnių iki planuojamo pasaulio �empiono. Įdomu tai, kad prie Viliaus Įrašo pernai protokole trenerio grafoje buvo P. Rakštikas pažymėtas, o dabar J. Armonienė.


Pernai bėgusieji 5000 m nuotolĮ Tomas Vilkauskas ir Andrej Gerasimov, šiemet rungtyniavo 3000 m nuotolyje ir jų greitesnis bėgimas rodo, kad jų kondicija lyg ir nekritusi.

Tarp merginų praėjusių metų nugalėtoja Kristina GIRTAITĖ šĮ kart rungtyniavo 1000 m nuotolyje ir jai aplenkti praėjusių metų nugalėtojos Ainos Valatkevi�iųtės nepavyko. Džiųgu, kad vis dar bėga mųsų Edita, kuri 2000 m nuotolyje buvo ketvirta, o šiemet jau penkta. Jų aplenkė buvusios ir Editos trenerės (Edita iki 3-�ios klasės buvo lengvaatletė) iš Jonavos Vidos Lebeckienės auklėtinė (dabar pas olimpiet�
� Ingų Juodeškien�
� besitreniruojanti) žymioji Lietuvos žvaigždutė Monika Vil�inskaitė. Josios sesė dvynė Milda pralaimėjo mųsiškei Editai. Mat šioji specelizuojasi šiek tiek trumpesniuose 400 m ir 800 m nuotuoliuose. Todėl šios jonavietės dvynės jau yra sumušusios Editos pasiektų 800 m mokyklos rekordų - Milda ir Monika yra dabar kie�iausios Lietuvoje vidutinių nuotolių bėgikės.




Todėl lenkiuosi prieš savo buvusių auklėtin�
�, kuri, nežiųrint to, kad kuo toliau, tuo vis labiau praranda savo sportin�
� formų, bet ji vis tiek dar dalyvauja šiose varžybose, tai akivaizdžiai parodydama savo dabartiniam treneriui Pranui kas yra kas. Kad dabar Edita net 9 sek. pablogino savo praėjusių metų rezultatų, tai niekis. Bet kad Edita prieš 7 metus (2002 m.) per Lietuvos kroso �empionatų irgi 2000 m nuotolyje, bųdama dar naujokė sporte ir turinti tik 16 metukų bėgo žymiai grei�iau nei dabar bųdama vienintele Lietuvoje OSS jaunaja rinktinės nare - apie tai reiks kalbėti žymiai rim�iau, kodėl nuo Editos buvo nuslėptos normalios sporto technologijos. Su tre�io atskyrio lygiu - tai pradedan�iosios sportininkės lygiu tokius baisius krųvius Editai buvo lemta atlaikyti žiemos sezono gastrolėse per pasaulio taurės tųrus!!! Štai ir atsakymas, grĮžus iš Japonijos kur "šuva pakastas" jos didžiausiame pasaulyje smukime. Todėl per Lietuvos �emp-us Gabija ir net Sandra pasigavo bei aplenkė Editų. Tas atvejis Įrodo seniausių tiesų, kad ne tre�io atkyrio "sportininkei" tarptautinio lygio krųvius visų sezonų atlaikynėti.

Kad ir aukštų dabar Edita vietų užėmė, bet jų aplenkė komandos draugė, jau pagyvenusio trenerio Vytauto RAMONAIČIO auklėtinė Jolita Norkutė, kuri pagerino net 26 sek. savo rezultatų nuo pernai metų parodyto. Todėl iškyla simbolinis klausimas, kodėl KTU ir kitų universitetų sportininkai tobulėja; ir dar ne blogai, o LKKA besimokantiems tik degraduoti lemta. Tai didelis galvos skausmas aukš�iau minėtam žymiajam l.a. treneriui, LKKA Senato pirmininkui Aleksui STANISLOVAIČIUI, kuriam dabar rųpi LKKA katedrų veiklos kokybė, nes L.R. Seimo numatyta aukštojo mokslo reforma smogs mirtinų smųgĮ tokiam sporto "specialistų" rengimui. Apie šių aukštojo mokslo "reformų" ponas Aleksas su rektoriumi Albertu SKURVYDU televizijos laidoje- -žiųrėkite per 40 min. diskusijų.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis"

[edi.]

[sunius]

pamenu, "v staryje vremena" ([RU] kalba), buvo atskyriai sporte... I, II, III, kandidato Į sporto meistrus, sporto meistras, tartptautinis sporto meistras... iki kol jie gyvavo, jei neklystu esu turėj�
�s I atskyrĮ... gal dabar ir klystu

jaunysta visa tai buvo...
_________________
<sunius>

[SMG]

Lengvosios atletikos federacija ir dabar turi atskyrius - kvalifikacinius laipsniu (jau prieš kelis metus atstatė sistemų):
http://www.laf.lt/lt/docu/kvalnorm_v.pdf
_________________
Jei problemą galima išspręsti, vadinasi, nėra jokio reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmiška.

[Vytenis]

Tai vis tik kodėl atskyriai negali bųt atstatyti ir orientavimosi sporte? Kodėl sporto karalienės pavyzdžiu nepradėti vėl protokoluose nurodinėti ties kiekviena pavarde, kokĮ atskyrĮ orientacininkas Įvykdė? Jau atsiradus kompiuteriams negi taip sunku atstatyti daug metų naudotų varžybų rangų nustatymo ir atskyrių reikalavimų nuo nugalėtojo laiko nustatymo sistemų?

Iš SMG pateiktosios lengvosios atletikos atskyrių reikalavimų lentelės kiekvienas orientacininkas gali susidaryti savo BFP lygio kontrolės Įvertinimo sistemų. Be josios neĮmanoma jokia sportinio meistriškumo kėlimo sistema mųsų sporte. Pamenu, kad orientavimosi sporte bendram fiziniam parengtumui orientacininko sportinio meistriškumo lygis nuo lengvosios atletikos ar slidinėjimo tesiskirdavo praktiškai per vienų, bet ne daugiau, kaip per dvi gradacijas. T.y., jei orientacininkas bųdavo sporto meistru, tai jis bųdavo ne mažiau, kaip pirmo atskyrio lygio bėgikas. O jei pradedantysis orientacininkas savo ištverm�
� išlavindavo iki l.a. tre�io atskyrio lygio, tai jis bųdavo potencialus orientavimosi sporte antro atskyrio siekėjas, o labai techniškas orientacininkas galėdavo pasvajoti ir apie pirmų atkyrĮ savo sporte. Kai bųdavo atskyriai, tai bųdavo aišku, kas kokio meistriškumo lygio bųdavo - todėl ir treneriams bųdavo lengviau nustatinėti teisingesnius treniruo�ių krųvius, kai ant kiekvieno sportininko "kaktos užrašyta", koks jo meistriškumo lygis.

Štai pažvelkime Į moterų l.a. atskyrių reikalavimus, kuriuos palyginus su vyrų reikalavimais, pagal vyrų ir moterų fiziologinius skirtumus galima labai lengvai vertinti ly�ių meistriškumo skirtumo lygĮ. O tai labai informatyvu lyginant OS skirtingų trasų bei ly�ių trasų vidutinių grei�ių santykius.

Štai 2001 m. Svajųno AMBRAZO rengtame bėgime "Bubių pavasaris" tada 15-metė Edita 11,27 km Įveikė per 53:14,0 (04:43,41/km grei�iu) ir tai atitiko 10000 m nuotolyje galimam 47:14,1 rezultatui, kuris 45,9 sek. viršijo I-ų jaunio atskyrio reikalavimų. O rudenĮ (2001.10.09) Edita treniruotėje susuko 25 stadiono ratus ir 10000 m nuotolĮ Įveikė per 45:32,0 (04:33,20/km grei�iu) ir iki III-�io suaugusiųjų atskyrio teliko tik 32,0 sek. Todėl laikėme atskyrĮ Įvykdytų, nes varžybose jĮ, tikrai, bųtų Įvygdžiųsi. O jau 2002 m. balandžio 27 d. Vingio parke Lietuvos kroso �empionate 2 km nuotolyje ji parodė 06:55,5 rezultatų. Trasų aš permatavau ir nustat�
�s 1,92 km atstumų, savo auklėtinės rezultatų perskai�iavau Į 07:12,8. Jis atitiko jau antro suaugusio atskyrio reikalavimui. Kaip 16-metei tai buvo jau neblogai. Savo didėjantĮ lygĮ ji patvirtino tų metų liepos 10 d. kontrolinėje treniruotėje 5000 m. nuotolĮ 400 m. stadione 12,5 ratus Įveikė per 19:47,5. Jos pulso vidurkis buvo 183,2, o atsistatymas normalus. Iki antro suaugusiųjų atskyrio truko tik 12,5 sek.. Kadangi šis rezultatas buvo pasiektas tik treniruotėje ir dar vakare, Editų drųsiai galima buvo laikyti antraatskyrinink�
�, o jos didėjantys bėgimo grei�iai nestandartinių nuotolių bėgimuose (ypa� Naujametiniame bėgime) bylojo, kad Edita savo neblogu B.F.P. artėjo prie pirmojo atskyrio suaugusiųjų lygio. Todėl orientavimosi sporte 2003 m. Europos jaunių �empionate ji visose rungtyse tris kartus Įvykdė Nacionalinės kategorijos reikalavimus, nors medalio neiškovojo, bet prie josios dviejų ketvirtųjų vietų sprinte bei ilgoje trasoje dabar niekas negali iš lietuvai�ių priartėti.

Todėl po 6-7 metų intensyvaus sportavimo šalies OSS bei studentų rinktinėse Editos rezultatų kritimų studentų kroso pastarųjų dviejų metų �empionatuose net iki tre�iojo atskyrio lygio - tokĮ reiškinĮ reikia vadinti NUSISPORTAVIMU. (nuorodoje žiųr. db topo "exelyje" duomenis) Todėl dėstytojas-treneris Pranas, ignorav�
�s bet kokias žinias apie perimtų sportinink�
�, turėtų nešti metodin�
� atsakomyb�
�, nes jis kaip LKKA dėstytojas ir net katedros vedėjas turėtų bųti atsakingas už visų Lietuvos OS-o moterų sporto (ypa� studen�ių) smukimų. Apie tai pla�iau IGTIS-os varžybų temoje.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis"

[renvaldas]

vajezau...

[edi.]

O pirmasis treneris nenesa jokios atsakomybes?

[Vytenis]

Neša pirmasis treneris, ir dar labai didel�
� atsakomyb�
� prieš buvusius auklėjamuosius. Tik pirmojo trenerio dėka suformuojami auklėtinio bųsimieji rezultatai, kuriuos padės siekti kitas treneris. Kokio aukš�io meistriškumo "lubos" bus, labai daug priklauso nuo pirmo trenerio metodų. Galima labai greitai pasiekti "rezultatų" dėka specialaus rengimo perforsavimo - gerus rezultatus su jaunuoju sportininku galima pasiekti labai staigiai ir tuo užkirsti tolimesnio jo tobulėjimo ribas. Ypa�, jei be bendrosios ištvermės pagrindo perduozuojamas specialiosios ištvermės ugdymas. Tai fiziologiškai galima paaiškinti kad ir per anksti mažos širdies sienelių sustorėjimu, dėl ko širdis vėliau gali nesiplėsti (neaugti) ir tai gali labai sustabdyti meistriškumo augimų. (Širdies sienelių storĮ echoskopu tyrinėjo LKKA motorikos laboratorijoje vienas jauniausių mokslininkų žymus bėgikas Tomas VENSKŪNAS.). Pavyzdžiui Kineziologijos laboratorijoje nustatomos Įvairių savybių maksimalios galimybės, kurių dėka mokslininkas mato, kaip su sportininku buvo dirbta. Todėl matydamas sportininko parengimo vaizdų, mokslininkas gali duoti patarimus, kaip pakoreguoti treniruo�ių procesų.

Treniruo�ių procesų labai galima koreguoti ir dažnai testuojantis, atliekant kontrolinius bėgimus. Pateikiu Kazlų Rųdoje vykusio bėgimo "Per Vokiškus kalnelius" PROTOKOL�
", kuriame matosi, kaip bėgikai gerino ar blogino rezultatus nuo praėjusių metų varžybų. Štai Kazlų Rųdoje bėgusios mųsų jaunųjų stipriausiųjų orientacininkių ETALONINĖS VARžOVĖS, pagal kurias galima lyginti mųsų moterų BFP pasirengimo ir tobulėjimo lygĮ. PastarųjĮ konstatuoti galima kaip nepakankamų mųsų sporte, nes atžvilgiu šių sporto veteranių jaunos orientacininkės pagal visus fiziologijos dėsnius per 5-6 metus privalėjo patobulėti žymiai geriau. Kadangi taip neĮvyko - mųsų sporto rinktinės narės "tobulėja" žymiai lė�iau, nei solidaus amžiaus veteranės, vadinasi, kažkas netvarkoje su mųsų treniruo�ių metodika, kad elitinėms orientacininkėms, perkopus per 16-18 m.m., kažkodėl nelemta fiziškai tobulėti.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis"

[povilas]

Atsibodo skaityti apie tai, kad vienos (jaunos) "degraduoja" o kitos (ne tokios jaunos) vis "patobuleja" (gal galima rasti tinkamesnius ir korektiskesnius terminus?). (jeigu taip is tiesu, tai kam jaunasias vadinti "elitinemis"? Koks is ju elitas?) Jeigu jos paseno dar nesubrendusios didziajam sportui ir tai irodyta, reikia skambinti visais varpais o ne bijoti "nesti siuksles is namu". Bet, jeigu taip nera o tik kazkieno subjektyvi nuomone, ar ne laikas ja paneigti karta ir visiems laikams? Nes dabar susidaro vaizdas, kad kitos nuomones apskritai nera. (Atskiros replikos reikalo nekeicia). Nors sakoma, kad daug kartu pakartotas melas tampa tiesa, bet vis dazniau imu galvoti, O GAL TAI IS TIESU TIESA??

[Vytenis]

ORIENTACININKAI PRIVALO GREIČIAU BĖGTI, NEI BĖGIKAI-LENGVAATLEČIAI

Maloni Lietuvos OS-ui žinia, pažiųrėjus Į lengvosios atletikos š.m. geriausiųjų dešmtukų. Labai aukštų; net 4-tų rezultatų turi pademonstravusi 3000 m nuotolyje mųsų Rasa PTAŠEKAITĖ, kuri per l.a. Lietuvos universitetų �empionatų iškovojo labai garbingų vice�empionės titulų su puikiu 10:45,73 jau atitinkan�iu antros kvalifikacinės kategorijos rezultatu Pažymėtina, kad vakar tapusi SELL žaidynių �empione Vaida žŪSINAITĖ su pirmos kategorijos rezultatu už mųsų Rasų bėgo grei�iau nei 0,5 min., o be konkurencijos startavusi pati geriausia Lietuvos maratoninkė živilė BALČIŪNAITĖ už mųsišk�
� grei�iau bėgo beveik minute, parodžiusi kandidatės Į sporto meistres lygio rezultatų.

Dar didesnis mųsų sporto triumfas pasiektas per tarptautines bėgimo varžybas Nemen�inės miesto gatvėmis, kurios šiemet Įtrauktos Į 10 km plentu bėgimo apskaitos Įskaitų. Kaip Jonavoje kovo 11-ųjų, šĮ sykĮ mųsų federacijos viceprezidentas Darius SADECKAS, atbėg�
�s tik 15 sek. iš kart po stipriausio Lietuvos bėgiko Mariaus DILIŪNO , vėl Įrodė, kad orientavimosi sportas yra tikras sportas. Taigi šiemet Dariaus rezultatas 3-�ias (antrasis yra maratonininkas Andrius Ramonas Linkolne pasiek�
�s 32:14), o Marius 10 sek. geriau bėgo Gniezne. Tarp kitko, pernai mųsų Dariaus pusės maratono nuotolyje 1:08:32 rezultatas buvo antras po olimpie�io Mindaugo PUKŠTO, kurio rezultatas tik 1:57 geresnis nei orientacininko.

Malonu, kad kelti mųsų sporto prestižų puikiai Dariui patalkino vėl Rasa, kuri pademonstravo irgi aukštų antrų vietų tarp moterų (41:08,0), užleisdama Į priekĮ irgi buvusių orientacinink�
� Robertų LAURINAVIČIŪT�. Už šias orientacininkes grei�iau (per 36:05) šiemet bėgo Mobile (JAV) tik minėta vakarykštė SELL �empionė Vaida žŪSINAITĖ ir ten pat živilė BALČIŪNAITĖ. O dar grei�iau (per 34:24) Dubline atbėgo kita olimpietė-maratoninkė Rasa DRAZDAUSKAITĖ.

Dar viena sensacija, kad praėjusių savait�
� Gioteburge mųsų Inga KAZLAUSKAITĖ pusės maratono nuotolyje parodė irgi labai aukštų 1:19:45 šių metinĮ antrųjĮ rezultatų (geriau Markete; per 1:17:19 bėgo tik Diana Loba�evskė). Pažymėtina, kad tre�ių 1:21:23 rezultatų šiais metais turi taip pat orientacininkė Roberta LAURINAVIČIŪTĖ, kuri, atrodo, jau visiškai atsidavė jau vien l.a. treneriui Dainiui Šiau�ikovui. Na, o pabrėžiant OS-o galyb�
� tarp Lietuvos bėgikų, turime nepamiršti ir pilname maratone (42,195 km) mųsų Rasos PTAŠEKAITĖS pernai Frankfurte pasiektas 3:04:57 rezultatas yra 6-tas per visus praėjusius metus, o Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje yra 19-tas

Ir aš asmeniškai Dariui SADECKUI - klubo "Perkųnas" vadovui ESU DĖKINGAS, kad per 5-ių metų laikotarpĮ, pagaliau, Už NUIMTUS NUO KOJŲ PANČIUS Editai per Nemen�inės tarptautinĮ bėgimų, kuri irgi pateko Į šių metų stipriausiųjų šalies legvaatle�ių bėgikių dešimtukų. Dėkingas esu ir Povilui RAKŠTIKUI, kuris, gal, visų nuotolĮ bėgo su Edita ir finišavo nuo Editos tik 3 sek. skirtumu. Reikia tik nusilenkti man ir visiems už Editos drasų, nebijant, kad, nusimetus pan�ius, bėgsis nelengvai. Todėl po šio bėgimo lai dėstytojas Pranas "pasigroži", kad Nemen�inės gatvėse Editos 42:56 rezultatas, tikrai, ne geresnis, nei ji bėgdavo bųdama 16-metė - bųdama dar tik naujokė sporte. (5 km nuotolyje Edita visad bėgdavo grei�iau nei 4 min/km) Nuo Editos jau gerokai pabėgo mano minėtosios veteranės - Jonavos ir Kazlų Rųdos bėgimų didvyrės: per 45 m. amžiausSada BUKŠNIENĖ (prieš 4-5 metus Edita finšuodavo tuoj po Sados, o dabar Sada žiemų žymiai blogesnėmis sųlygomis Kėdainiuose bėgo net 45 sek. grei�iau) ir Vilė DAMAŠICKIENĖ - žymiai buvusi Editossilpnenė treniruo�ių kolegė, kuri, kaip 47 m. veterane žymiai geriau patobulėjo nei jaunoji tikroji sportininkė - šalies rinktinės narė. Tuoj po Editos finišavo ir per 50-metus turinti molėtiškė, kuri irgi tobulėjimu nenusileidžia jaunajai jonavietei.

Turiu pasakyti, kad moterų rezultatai 3000 m nuotolio antroje dešimtuko pusėje nėra aukšti - galėtų ir daugiau orientacininkių brautis tarp stipriausiųjų lengvaatle�ių. Pavyzdžiui 2003 m. birželio 25 d. Edita 12 min. Kuperio testų bėgo 3092 m ir pakeliui 3000 m nubėgo per 11:41,6 - tai šiemet atitiktų 8-tajam rezultatui šalyje. O 2003 m. gruodžio 06 d. per treniruo�ių stovyklos kontrolinĮ bėgimų Vilniaus manieže Edita bėgo dar grei�iau (apie 11:15 - 11:20), kas atitiktų 7-tųjĮ šių metinĮ rezultatų. Garantuoju, kontrolinės treniruotės per šalies l.a. �empionatus bųtų kur kas efektyvesnės, nei vakare tuš�iame stadione.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis"