Osport.lt

[renvaldas]

Radau Ä„¨ia tokÄ® straipsniukų alfa.lt. Ä®dedu visų, nes Ä„¨ia internetas.

Beje, labai Įdomi straipsnio pabaiga ir pateikiamos i�vados. Ry�kiai autoriai nežino, kad osininkams irgi raumenys skauda. O gal skauda todėl, kad per mažai trasoje galva dirba ?! :lol:

Gero skaitymo !
---------------------------------

http://www.alfa.lt/straipsnis/c90878

žmogaus smegenys gali naudoti "alternatyvų kurų"
2008-10-03 13:10 technologijos.lt

Europos fiziologams galutinai pavyko Ä®rodyti, jog žmogaus organizmas savyje turi atsarginÄ„™ energijos tiekimo sistemų, kuri padeda Ä®veikti maksimalius krųvius. Jeigu Å�i galimybÄ— žmogaus raumenų lųstelÄ—ms buvo žinoma jau seniau, tai paaiÅ�kÄ—jo, jog Å�iais resursais naudojasi ir žmogaus smegenys.

Tokia energetinÄ— sistema populiariai gali bųti prilyginta garsiajam "Terminatoriui" - kuomet robotui pažeidžiamas pagrindinis energijos tiekimas, po Ä®temptų minuÄ„¨ių pauzÄ—s pasigirsta pypsÄ—jimas ir ekrane pasirodo užraÅ�as "rezervinis maitinimas Ä®jungtas". žmogaus organizme viskas vyksta ne taip efektingai, taÄ„¨iau principas labai panaÅ�us.

JudÄ—jimui ir mųstymui bei visiems kitiems fiziologiniams procesams žmogaus organizmas gauna energijos skaidydamas su maistu gaunamus angliavandenilius (cukrų) ir iÅ� jo gamindamas gliukozÄ„™. Visa tai atlieka raumenų lųstelÄ—s. TaÄ„¨iau jei krųvis organizmui labai didelis, gliukozÄ—s poreikis tampa didesnis, nei spÄ—jama Ä® lųsteles tiekti deguonies. Stingant deguonies, gaminasi pieno rųgÅ�tis – laktatas. Apie jų turbųt visi yra girdÄ—jÄ„™, nes po intensyvios veiklos laktatas mums primena apie save skaudanÄ„¨ių raumenų pavidalu.

Visgi laktatas nÄ—ra vien žalingas produktas – organizmas jÄ® sugeba "perdirbti" dar kartų ir iÅ�skaidyti Ä® anglies dvideginÄ®, vandenÄ® ir gliukozÄ„™ – energijos kurų. TaÄ„¨iau iki Å�iol buvo manoma, jog tokių antrinÄ„™ energijų gali gamintis tik raumenų lųstelÄ—s.

Amsterdamo universiteto medicinos centro (Academisch Medisch Centrum) mokslininkams, vadovaujamiems Johannes Van Lieshout, pavyko Ä®rodyti, jog analogiÅ�kas "papildomos" energijos gavybos procesas vyksta ir smegenyse. Ir tam yra naudojamas bųtent raumenų lųstelÄ—se didelio aktyvumo metu gaminamas Å�alutinis produktas – laktozÄ—.

IÅ�samus tyrimo apraÅ�ymas pateiktas AmerikieÄ„¨ių eksperimentinÄ—s biologijos federacijos žurnale (FASEB).

Tyrimo metu mokslininkai dirbo su grupe savanorių, kurie turÄ—jo atlikti visų kompleksų intensyvių pratimų. PaaiÅ�kÄ—jo, jog Ä® centrinÄ„™ nervų sistemų patenkantis kraujas turÄ—jo žymiai didesnÄ® laktozÄ—s kiekÄ®, nei iÅ� jos grĮžtantis kraujas.

Tolesnis žmogaus energetinÄ—s sistemos tyrimai parodÄ—, jog smegenys panaudoja laktozÄ„™ tam, kad paÄ„¨ios sau pasigamintų reikiamos gliukozÄ—s intensyvių pratimų metu. Be to, toks energetinis mechanizmas veikia tarsi savotiÅ�kas organizmo filtras, paÅ�alinantis iÅ� kraujotakos sistemos didelÄ„™ dalÄ® laktozÄ—s. Tokiu bųdu sumažėja Ä®temtų raumenų skausmas ir netgi papildomai per kraujų tiekiama gliukozÄ—.

Autorių nuomone Å�ie tyrimo rezultatai gali pasitarnauti kuriant visų eilÄ„™ naujų preparatų, skirtų centrinÄ—s nervų sistemos gydymui.

FASEB vyriausiasis redaktorius Gerald Weissmann mano, jog tokia žmogaus fiziologijos evoliucija yra labai logiÅ�ka senovinÄ—s maitinimo grandinÄ—s pasekmÄ—: žmogus dažnai pats bųdavo plÄ—Å�rųnų auka, todÄ—l jam tekdavo ilgai ir greitai bÄ—gti, tuo paÄ„¨iu intensyviai mųstant kur ir kaip bųtų galima pasislÄ—pti ir paslÄ—pti pÄ—dsakus.

Vadinasi,norÄ—dami iÅ�vengti didelių raumenų skausmų po fizinÄ—s veiklos, turÄ—tume darbo metu apie kažkų intensyviai mųstyti. Jeigu iki Å�iol buvo galima nuspÄ—ti, jog taip skausmas ir nuovargis tiesiog "pasimirÅ�ta", tai dabar paaiÅ�kÄ—jo, jog tam yra ir kitų, grynai fiziologinių priežasÄ„¨ių.

www.technologijos.lt

[melioratorius]

Aprasyta fiziologine savybe turetu buti labai gerai istreniruota pas vyteni... Nuo tu laiku, kai jis sibiro taigose kovodavo su irklu uz gyvybe:) Laukiame ilgu ir ishsamiu komentaru:)butinai su kolupaila

[Vytenis]

VisiÅ�kai teisingai, mielas melioratoriau - teko patirti streso virÅ�ųnÄ„™, kada pagal hidrologo Stepono KOLUPAILOS hidraulikos dÄ—snius grumiausi dÄ—l savo gyvybÄ—s su apvirtusia baidare už Baikalo Mamos (Vitimo intako) "Å�iveroje". Kai lamdytas, mÄ—tytas ir vÄ—tytas krioklių pursluose ir nardintas giliausiai Ä® vandens-oro miÅ�inÄ®, pagaliau priÅ�vartavau prie kranto savo apverstųjų baidarÄ„™ - iÅ�lipti jau negalÄ—jau - mane tik ant rankų iÅ� upÄ—s iÅ�neÅ�Ä— draugai. Visas jÄ—gas atidaviau stichijai, ir kai pavojus praÄ—jo - dingo visos mobilizacijos, kad galÄ—Ä„¨iau atsikelti ant kojų iki kelių gylio ramiame užutekyje.

O Å�iaip apie Å�Ä® straipsnÄ®, tai man labai Ä®tartinas pasidarÄ— sakinys: "raumenų lųstelÄ—se didelio aktyvumo metu gaminamas Å�alutinis produktas – laktozÄ—." :roll: :wink:

Laktozė, tai dviatomis angliavandenis, kaip ir vienatomis monosacharidas gliukozė, disacharidas frukktozė bei maltozė. Laktozė - tai pieno cukrus, kaip ir laktatas - pieno rug�tis. Bet kad laktatas turėtų kažkokios Įtakos laktozės susidarimui - tokio "biocheminio" ir "fiziologinio"-laktozės susidarymo raumenyse proceso neregėjau. 8)

TodÄ—l Å�iandienų turÄ—jau progos Å�Ä® straipsnÄ® nuneÅ�ti mokslininkams. Mat Kazlų Rųdos vienas mano darbo kolega, tiriantis mano raumenų vargstamumų, nuvedÄ— mane pas mokslų reikalams prorektorių, hbl.m.d. Arvydų StasiulÄ® (beje, buvusÄ® ir mano dÄ—stytojų), kuris kaip tik su mokslininkų brigada labai sudÄ—tingame eksperimente tyrÄ— vienos bÄ—gikÄ—s smegenų žievÄ—s siunÄ„¨iamų signalų Ä®takų bÄ—gimo technikos kitimui, priklausanÄ„¨io nuo laktato koncentracijos kiekio didÄ—jimo bÄ—gimo distancijos atskirose atkarpose.

Kai parodžiau Å�Ä® straipsnÄ® - habilituotas mokslų daktaras pasakÄ—, kad tai didžiausia nesųmonÄ—. Labiau Ä® Å�Ä® straipsnÄ® Ä®sigylino jaunas mokslų daktaras, sporto fiziologijos dÄ—stytojas, žymus bÄ—gikas Tomas VENSKÅŖNAS. Jam užkliuvo teiginys:

"žmogus dažnai pats bųdavo plė�rųnų auka, todėl jam tekdavo ilgai ir greitai bėgti..." :?:

Paprastai žvÄ—rys aukas nudobia labai greitai - ilgai nesivaiko. O kad žmogus prieÅ� žvÄ—rÄ® greiÄ„¨iu atsilaikytų ir dar sugebÄ—tų fantastiÅ�kiausių greitÄ® ILGAI iÅ�laikyti - Ä„¨ia, jo žodžiais, kažkas Ä®tartina. Mano jis, kad tai blogas vertimas. Mat amerikieÄ„¨ių eksperimentinÄ—s biologijos federacijos žurnalas (FASEB) - Tomo žodžiais, tai rimtas žurnalas.

Man taip pat neai�ku, kų gali laktozė turėti bendro su Įtemtų raumenų skausmu :?: Manau, kad laktozė mai�oma su laktatu, kuris ir yra raumenų nuovargio bei skausmo produktas.

O Å�iaip raumenų skausmas, kurÄ® kaip tik tiria mano raumenyse mano kolega raÅ�antis daktarinÄ„™ disertacijų - tai jo teoriniuose raumenų iÅ�aiÅ�kinimuose apraÅ�omi žymiai sudÄ—tingesni RAUMENŲ PAžEIDOS procesai vykstantys miofibrilÄ—se bei uždegiminiai procesai pasireiÅ�kiantys po 2-3 parų kreatinkinadzÄ—s kraujuje koncentracijos didÄ—jimu. (apie Å�Ä® kazlųrųdieÄ„¨io tyrimų be galo Ä®domias iÅ�vadas gal papasakosiu vÄ—liau.)

O straipsnio sakinys:

"...laktatas nÄ—ra vien žalingas produktas – organizmas jÄ® sugeba "perdirbti" dar kartų ir iÅ�skaidyti Ä® anglies dvideginÄ®, vandenÄ® ir gliukozÄ„™ – energijos kurų..."

Apie tai Ä„¨ia forume daug kartų esu minÄ—jÄ„™s, pateikdamas LAKTATO Å AUDYKLÄ–S mechanizmo terminų, kurÄ® kaip tik yra apraÅ�Ä„™s minÄ—tas profesorius Arvydas Stasiulis. SpÄ—ju, kad mųsų OS-as ir labai pradeda atsilikti pasauliniu mastu, kad ignoruojama Å�i laktato Å�audyklÄ—. Apie tai užvakar kalbÄ—jausi su Pekino olimpiados olimpieÄ„¨iu Mindaugu EžERSKIU, kuris kaip tik savo doktorontųros temoje ir nagrinÄ—ja imtiynininkų mobilizacijų. Jos dÄ—ka Mindaugas MIZGAITIS Pekine medalÄ® iÅ�kovojo. Mųsų sportas pradÄ—s lipti iÅ� duobÄ—s tada, kai ir jame bus atsigrežta Ä® mokslų. :idea:
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[melioratorius]

Vienzo galima konstatuoti, kad kovose uz gyvybe pagal hidraulikos desnius ir tyrinedamas laktoze superduper laboratorijose vytenis prarado sveiko humoro jausma:)

[Vytenis]

Humoro jausmui iÅ�reikÅ�ti yra tam skirta ANAGDOTŲ tema. Bet ir joje galima rimtis, kai Å�iandienų VeisÄ—jų kapinÄ—se bus laidojamas :cry: mielo melioratoriaus pomÄ—gio bendramintis ir pagal Å�ių temų LKKA rųmų buvÄ„™s statytojas, kuriose yra garsiausios laboratorijos skirtos Å�iai temai.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[melioratorius]

Kolegos ,gal jau nebesigraudinkime ,o prasmingesnio gyvenimo tasos proga sudalyvaukime rytoj baidariu ralyje Strevoje ( su OS elementais)...Ten ir laktatus patikrintume ir gerai praleistume laika gamtoje. Nes bobu vasara irgi neamzina, kaip ir gyvenimas:).......

[Vytenis]

Kaip tik laidotuvėse ir buvo pagrindinis varžybų organizatorius - pats jĮ palydėjau skubėjusĮ Į Strėvų.

Bet baidarių varžybas siųlyÄ„¨iau labiau susieti su Å�io straipsnio pagrindine mintimi.

Tik, �tai, ar pavadinimas tikslus ? Ar smegenims reikia laktato, ar laktozės :?: Kartoju - ar tik kas nesumai�ė tekste �iuos terminus? Gal kas atras originalų ir patikrins - tai labai reiktų.

Atradau dar vienų Įtartinų teiginĮ:

...norėdami i�vengti didelių raumenų skausmų po fizinės veiklos, turėtume darbo metu apie kažkų intensyviai mųstyti." :?:

AÅ� Å�iandienų jau baigiau 3 savaites trukusÄ® RAUMENŲ PAžEIDOS tyrimų. Pagal mokslininko fiziologinius teiginius ir tyrimų praktikų bei pagal tų tyrimų stebÄ—jimų rezultatus raumenų skausmo darbo metu beveik nebųna. Raumenų skausmas po fizinÄ—s veiklos atsiranda ne mažiau kaip po paros - dviejų. Tai dÄ—l sarkomeruose ir miofibrilÄ—se Ä®vykstanÄ„¨ių pokyÄ„¨ių lydimų uždegiminio proceso. PrasidÄ—jusio uždegimo dydÄ® nustato kraujuje kreatinkinadzÄ—s padidÄ—jusios koncentracijos santykis. Pas mane ir pas mokslininko tÄ—vų (gyvenime nesportavusÄ®) Å�io fermento padidÄ—jimas buvo labai mažas, lyginant su jaunais žmonÄ—mis. Taip pat ir jokio skausmo raumenyse mes nepatyrÄ—me, kų patiria jauni ir net gerai sportuojantys.

Eksperimentui reikÄ—jo maksimaliomis sųnaudomis atlikti ant kontaktinÄ—s plokÅ�tÄ—s 100-tų Å�uolių Ä® aukÅ�tÄ®. PrieÅ� tai reikÄ—jo nuÅ�okti nuo pakylos ir gerai pritupus, pradÄ—ti Å�uolÄ®. Taip labiau iÅ�tempiamas raumuo ir labiau pažeidžiamas daug kartų pasikartojanÄ„¨io darbo metu. Atliekamo darbo kokybÄ— vertinama buvo Å�uolių aukÅ�Ä„¨iu ir pritųpimo kampu. Po to (aiÅ�ku - ir prieÅ� tai) raumenų jÄ—ga buvo matuojama su valingomis pastangomis ir su elektrinių impulsų žadinimu Ä®vairiuose kampuose. Fiziologines iÅ�vadas dÄ—l amžiaus Ä®takos raumenų pažeidžiamumui mokslininkas dar formuluos. Bet teorinÄ— hipotezÄ— jau beveik aiÅ�ki, kodÄ—l vyresniems raumenų pažeida bųna mažesnÄ— po vienodai atliekamo darbo.

Taigi teiginiai straipsnyje nei man, nei tam mokslininkui neai�kųs. Gal sakiniuose turėjo bųti kitaip suformuluoti ai�kinimai, gal tuose ai�kinimuose naudojami ne tokie terminai. :?:

Jei intensyvus mųstmas mažintų nuovargÄ® - tai bųtų viskas aiÅ�ku. Bet Ä„¨ia raÅ�oma, kad mažina skaumų. Bet sportinÄ—je praktikoje darbas skausme (raumenų uždegimo metu) retai kada atliekamas. Kai skauda raumenys - reik jiems duoti atsistatyti. TodÄ—l visiÅ�kai neaiÅ�ki apraÅ�ytoji eksperimento prasmÄ—. Didžiausias absurdas, kad iÅ� organizmo reikia Å�alinti laktozÄ„™. LaktozÄ—, tikrai, nesukelia raumenų skausmo, kaip bandoma straipsnyje Ä®teigti. :wink:

Smegenų ir fizinio darbo sanykio problema OS-e labai aktuali - bet tam reikia paie�kuoti daugiau bei rimtesnių (tikslesnių) straipsnių.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"

[renvaldas]

Å tai originalo "Abstract"
http://www.fasebj.org/cgi/content/abstract/22/10/3443
[o pilnų tekstų galima gauti ten pat sumokėjus $7]
jau gailiuosi, kad pradėjau �ių temų.. :)

------------------- Abstract - copy&paste -------------------

Published as doi: 10.1096/fj.08-106104.
(The FASEB Journal. 2008;22:3443-3449.)
© 2008 FASEB This Article

Lactate fuels the human brain during exercise
Bjørn Quistorff*, Niels H. Secher, and Johannes J. Van Lieshout,||,1
* Department of Biomedical Sciences,

Department of Anesthesiology, and

The Copenhagen Muscle Research Center, Rigshospitalet, Faculty of Health Sciences, University of Copenhagen, Copenhagen, Denmark; and

Department of Internal Medicine, Medium Care Unit, and

|| Laboratory for Clinical Cardiovascular Physiology, Center for Heart Failure Research, Academic Medical Centre, University of Amsterdam, Amsterdam, The Netherlands

1Correspondence: Department of Internal Medicine, Medium Care Unit, Room F7-205, Academic Medical Center, University of Amsterdam, PO Box 22700, 1100 DE Amsterdam, The Netherlands. E-mail: j.j.vanlieshout (at) amc.uva.nluva.

The human brain releases a small amount of lactate at rest, and even an increase in arterial blood lactate during anesthesia does not provoke a net cerebral lactate uptake. However, during cerebral activation associated with exercise involving a marked increase in plasma lactate, the brain takes up lactate in proportion to the arterial concentration. Cerebral lactate uptake, together with glucose uptake, is larger than the uptake accounted for by the concomitant O2 uptake, as reflected by the decrease in cerebral metabolic ratio (CMR) [the cerebral molar uptake ratio O2/(glucose+ lactate)] from a resting value of 6 to <2. The CMR also decreases when plasma lactate is not increased, as during prolonged exercise, cerebral activation associated with mental activity, or exposure to a stressful situation. The CMR decrease is prevented with combined β1- and β2-adrenergic receptor blockade but not with β1-adrenergic blockade alone. Also, CMR decreases in response to epinephrine, suggesting that a β2-adrenergic receptor mechanism enhances glucose and perhaps lactate transport across the blood-brain barrier. The pattern of CMR decrease under various forms of brain activation suggests that lactate may partially replace glucose as a substrate for oxidation. Thus, the notion of the human brain as an obligatory glucose consumer is not without exceptions.—Quistorff, B., Secher, N. H., and Van Lieshout, J. J. Lactate fuels the human brain during exercise.


Key Words: energy metabolism • glucose • oxygen

[Vytenis]

Gaila, Ä„¨ia tik labai maža dalelÄ— to straipsnio. Kai iÅ� konteksto iÅ�trauktas tikras mokslinis aiÅ�kinimas, neturint specialaus pasirengimo ar tobulesnio vertimo - suvokti ne lengva. AiÅ�ku tik viena, kad lietuviÅ�koje sutrumpintoje "vertalo" versijoje buvo pateikta nelabai vykusi anotacija su ryÅ�kiomis biocheminÄ—mis klaidomis. Reiktų Ä® viso straipsnio originalų Ä®siskaityti, nes dabar visiÅ�kai neaiÅ�ku, prie ko Ä„¨ia originalo tekste minima anestezija, kas tas plazminis laktatas (reikia gilintis, nes jauÄ„¨iasi žinių badas), kas tos numeruotos "adrenenergic" blokados ... :?: