Osport.lt

[renvaldas]

Brazilų medikas: jei vaikÅ�Ä„¨iojimas bųtų toks naudingas sveikatai, paÅ�tininkai seniai bųtų nemirtingi

http://www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=29813893

Garsus brazilų medikas Paulo Ubiratanas, dirbantis Puerto Alegre mieste, parei�kė, kad visi mėginimai pailginti gyvenimų i� tiesų tik kenkia sveikatai, ra�o DELFI.ee. Tai pasakytina apie dietas, fizinius pratimus, susilaikymų nuo alkoholio ir pan.

P. Ubiratano teigimu, nevalgydamas mėsos žmogus tik kenkia sveikatai, o fiziniai pratimai, neva skirti stiprinti �irdies vožtuvams, i� tiesų sutrumpina gyvenimų.

"Å irdis turi tam tikrų atsparumų, kad raumenys atliktų tam tikrų skaiÄ„¨ių susitraukimų. Neverta jų Å�vaistyti fiziniams pratimams. Jums skirtas gyvenimo laikotarpis praeis nepriklausomai nuo Å�irdies susitraukimų panaudojimo. Tai tas pats lyg tvirtinti, kad galite pratÄ„™sti automobilio veikimo laikų, nuolat greiÄ„¨iau važinÄ—dami", – drųsiai teigia medikas.

Brazilų gydytojo rekomendacijos paprastos – jei jums nieko neskauda, neverta jaudintis. Valgykite keptus patiekalus, gerkite alų ir vynų, mylÄ—kitÄ—s, o svarbiausia – per daug nenuvarginkite kųno fiziniais pratimais.

"Jei vaikÅ�Ä„¨iojimas bųtų toks naudingas sveikatai, paÅ�tininkai seniai bųtų nemirtingi. Delfinai visų gyvenimų plaukioja, Ä—da žuvÄ®, geria vandenÄ®, bet vis tiek yra stambųs. KiÅ�kiai bÄ—gioja ir Å�okinÄ—ja, taÄ„¨iau gyvena ne ilgiau nei 15 metų. Vėžliai nebÄ—gioja ir nieko neveikia, taÄ„¨iau gyvena 450 metų", – tvirtina gydytojas.

[Vytenis]

Mano mokslo draugai, su kuriais viename suole sÄ—dÄ—jau ir kurie pradÄ—jo juoktis iÅ� manÄ„™s, kad pradÄ—jau "kvailioti", jau seniai kapuose. Kažko tai "gydytojas" nesuvokia pagrindinio biologinio funkcijų vystymosi dÄ—snio ir iÅ� konteksto iÅ�traukinÄ—ja pavyzdžius, nekreipdamas dÄ—mesio Ä® kitus faktorius:

[edis]

Renvaldai, baik skleisti erezijas. Cia ne paranormaliu reiskiniu forumas. Tas brazilas durnas per visa pilva.

[vap]

Toks dalykas kaip humoro jausmas egzistuoja Kartais atrodo, kad jau nebe

[renvaldas]

[Vytenis]

Manau, kad Ä„¨ia Å�io fenomeno paaiÅ�kinimui reiktų pasitelkti Vidųno filosofijų apie PROTÄ„" ir IÅ MINTÄ®. Pagal Vidųnų proto dÄ—ka žmogus siekia pasitelkti Ä®vairias priemones, kad reiktų panaudoti kuo mažiau raumenų energijos. TodÄ—l iÅ� prigimties tingesni yra labiau linkÄ„™ ne raumenų, bet smegenų darbui, kas iÅ�Å�aukia judÄ—jimo stygių ir riebalų didesnÄ® kaupimųsÄ® Ä®vairiausiuose kųno dalyse. Labai taikliai Vidųnas savo veikale SVEIKATA, JAUNUMAS GROžĖ ir kituose straipsniuose pabrėžė, kad geiduliai skatina protauti, kad protas yra geidulių pasekmÄ—. TodÄ—l nieko nuostabaus, kad apkųnesni turi geriau iÅ�vystytų protavimo mechanizmų. Bet, deja, pagal Vidųnų, virÅ� proto yra IÅ MINTIS, kuri nÄ—ra geidulių tarnaitÄ—.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"