Osport.lt

[nctw]

Sveiki. NorÄ—Äiau paklausti tokio elementaraus klausimo, kurio atsakymų numanau, tiesiog noriu Ä®sitikinti. Superkompensacijos dÄ—snis teigia, kad po treniruotÄ—s padarius tarkime dienos poilsÄ®, organizmas atsistato Ä® geresnÄ
™ bųklÄ
™, negu buvo prieÅ�tai. Taip reguliariai treniruojantis gerinama iÅ�tvermÄ—. Tai per tas poilsio dienas turi bųti visiÅ�kas poilsis, ar galimi lengvi bÄ—gimai (nesudarantys deguonies skolų ir pan.)?

[Rimvydas Arlauskas]

lengvas fizinis kruvis pagreitina atsistatyma:)
_________________
https://www.youtube.com/@rimvydasarlauskas7981
http://www.attackpoint.org/log.jsp/user_4861

[Vytenis]

Labai teisingai, lengvas krųvis prie 130 pulso padeda greiÄiau utilizuoti organizme susikaupusÄ® laktatų. Be to aktyvus poilsis, Ä®jungus kitų raumenų ar organų fizinÄ
™ veiklų, atsistatymas bus irgi žymiai efektyvesnis. Tai nustatÄ— XIX amž. Rųsijos fiziologos I.M.SeÄenovas (1829–1905), ir Å�is reiÅ�kinys vadinasi SeÄenovo fenomenu, kuris, kažkodÄ—l dabar LKKA studentams jau nedÄ—stomas ir net virtualiame pasaulyje per GOOGLĘ lietuviÅ�kai neaptiksi jo paaiÅ�kinimo.

Malonu, kad pradÄ—ta Å�i labai svarbi tema. Bųtent, SUPERKOMPENSACIJA yra pagrindinis reiÅ�kinys sportiiniam tobulÄ—jimui teoriÅ�kai pagrÄ®sti. Tik nuo SUPERKOMPENSACIJOS paaiÅ�kinimo pradedu pradedanÄiojo sportininko teorinÄ® rengimų. Visos treniravimo teorijos grindžiamos Å�iuo reiÅ�kiniu, kuris labai priklauso nuo atlikto krųvio dydžio bei pobųdžio, ir, svarbiausia, nuo poilsio pauzių parinkimo. Kaip žinia, po ilgesnių poilsio pauzių superkompensacijos efektas mažėja ir ne tik iÅ�nyks, bet dÄ—l nutrauktų treniruoÄių prasidÄ—ti gali degradacija. Taip pat dÄ—l per mažo poilsio gali reikÅ�tis prieÅ�ingi superkompensacijai reiÅ�kiniai, kurie po pakartotų krųvių ciklų ir po ilgesnÄ—s poilsio pauzÄ—s galima iÅ�Å�aukti žymiai didesnÄ
™ superkompensacijų. Jei tokie ciklai bus per ilgi - galima iÅ�Å�aukti pervargimų, persitreniravimų, po kurio ne tik neiÅ�Å�auksi superkompensacijos, bet ir galima pakenkti organizmui - prasidÄ—s neatstatomieji procesai. Superkompensacija yra labai subtilus ir individualus reiÅ�kinys, dÄ—l kurio negalima jokių receptų teigti. jos nustatymui reikalingas pastovus stebÄ—jimas, testavimas ir net galima tuo tikslu per treniruotes pastoviai atlikinÄ—ti biologinius tyrimus, ypatingai, treniruoÄių stovyklose.

Pavyzdžiui, olimpinio Äempiono Algimanto Å alnos treneris profesorius Albertas Jakubauskas naudojo Ukrainos žymaus mokslininko DuÅ�anino PWC170 testo nustatymo ramybÄ—s bųsenoje metodų, naudojant perdarytų kardiografų, kuriame iÅ� Å�irdies kardiogramos sustiprinto dantelio stebÄ—davo specialiosios iÅ�tvermÄ—s pokyÄius po kiekvienos treniruotÄ—s ir po poilsių pauzių. Å is profesorius tyrinÄ—davo ir "Gajos" orientacininkes treniruojamas Juozuko, kai pas jÄ® lankÄ— ir Å�io profesoriaus dukra. Gaila, kad dabar panaÅ�ių stebÄ—jimų su orientacininkais nesigirdi.

Superkompensacijos tema yra labai plati, kuri biologijoje stebima nuo mitybos (raumenyse glikogeno atsargų kaupimosi superkompensacijos bųtinos maratonininkams) iki bioritminių reiÅ�kinių, apie kuriuos labai plaÄiai savo paskaitosedÄ—sto habil.m.d. prof. Jonas Poderys. Suoperkompensaciniai mechanizmai stebimi ir Ä®vairių savybių treniravimo eigoje, jų sųryÅ�yje bei jų harmonijos siekyje, kuri mųsų vedantiesiems orientacininkams buvo praignoruota ir todÄ—l daug jų "užsikalÄ—", sustojo meistriÅ�kumo augimas, kai kurie rinktinÄ—s nariai ir net Å�alies Äempiono vardus iÅ�kovojusieji net degradavo daugiametinio treniruoÄių cikle - patyrÄ— labai rimtų fiasko tarptautiniu mastu.IÅ� Å�ių klaidų sukurtas iÅ�tisas mokslas, apie kurÄ® pateiksiu greitai atskirų temų.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[nctw]

Ir dar kitas klausimas. Kaip sukiÅ�ti i ta trumpų savaitÄ
™ varžybas ir treniruotes (dvi masinÄ—s, tempinis ir ilgasis bÄ—gimas, intervalinÄ— treniruotÄ—, kartotiniai bÄ—gimai), kad poilsio bųtų pakankamai. Kaip patys darote/ savo auklÄ—tinius treniruojate? Suprantu, kad kiekvienas organizmas yra individualus ir t.t. Tiesiog Ä®domu kų darote kas antrų savaitÄ
™ ir pan.

[Vytenis]

Kaip tik dÄ—l treniruoÄių variacijų Å�iuo galvos skaumu sergu jau per 50 metų - tųkstanÄius straipsnių Ä®vairiuose žurnaluose esu perskaitÄ
™s. žodžiu, trumpai drųtai - paÄiam besitreniruojant reik save stebÄ—ti, vesti dienoraÅ�tÄ®, jame ne tik buhalteriÅ�kai fiksuoti krųvio apskaitų, bet ir pasižymÄ—ti savijautų, jausmus ir iÅ� viso tai daryti iÅ�vadas treniruoÄių planavimams bei tarimuisi su specialistais bei treneriais. Geriausia, kai prie trenerio einama jau su dienoraÅ�Äiu, rodant jam nuveiktų darbų. Tada jam lengviau ir tiksliau kažkų patarti. Ä® Å�Ä® klausimų kad rasti atsakymų, reik paimti ir paskaityti knygelių. Gal kas nurodys Äia Å�ioje temoje adresus. Kaip parinkinÄ—ti treniruotes, tai jau visai kita tema iÅ�plaukianti iÅ� superkompensacijos temos rÄ—mų ir glaustas atsakymas bus labai nekokybiÅ�kas. Å ablonizmo sporte neturi bųti. Mano jaunystÄ—s laikais apie bÄ—gikų treniruotes buvau prisipirkÄ
™s daug knyguÄių, labai skaiÄiau prenumeruojamus žurnalus, kaip "FiziÄeskoje vospitanije", Teorija i praktika fiziÄeskoj kultury", "Liogkaja atletika" PatarųjÄ® lengvosios atletikos rusiÅ�kų žurnalų ypatingai studijavau, nes jame buvo visi atsakymai Ä® iÅ�kylanÄius klausimus. Na o kaip pradedanÄiajam, tai didžiausių man naudų davÄ— lengvosios atletikos vadovÄ—lis kųno kultųros institutams, kurÄ® pradÄ—jau studijuoti bųdamas penkiolikmeÄiu tik susidomÄ—jÄ
™s bÄ—gimu. Reik bųtinai studijuoti literatųrų, jei nori pradÄ—ti teisingai treniruotis. O Äia patarti konkreÄiai labai sunku, nes tikslai ir metodai kinta nuo periodų, jau nekalbant, kad nei patirtis nei individualybÄ—, nei jos tikslai bei norai nežinomi.

Kai bendrų žinių sistemų pagausi, treniruotes paÄiam bus labai lengva kurti. Tam kada nors parengsiu internetinÄ® puslapÄ®. Manau, kad tokių puslapių turi bųti daug. Juose gal pavyks aptikti ir Ä®vairias superkompensacijų sistemų grafinius pavaizdavimus. Be grafinio vaizdumo, suvokti superkompensacijos esmÄ
™ sunkoka. Tokių grafinių vaizdelių yra beveik visuose profesoriaus Povilo karoblio vadovÄ—liuose, kurių jis yra priraÅ�Ä
™s labai daug ir juose labai mÄ—gsta dÄ—styti apie superkompensacijų.

TreniruoÄių metodų prigalvoti galima tųkstanÄius - tik nereikia visų laikų vienodai tų patÄ® per tų patÄ® vienodai treniruotis, nes taip UžSIKALAMA dÄ—ka organizmo adaptacijos -priprantama prie tų paÄių krųvių ir pradeda organizmas nereaguoti. Jis po treniruoÄių negauna jokio streso ir dÄ—l to nesiformuoja superkompensacija, arba ji bųna labai maža. Superkompensacija - tai pati aktualiausia mųsų sporto Å�akos problema, Ä® kurių mųsų sporto metodikos galva teoriniuose dÄ—stymuose bųsimiesiems specialistams, atrodo, kad nieko nedÄ—sto. Suvokiantys apie superkompensacijų bųsimieji sporto specialistai baigusieji LKKA rodytų geriausius, o ne blogiausius sportinio tobulÄ—jimo rodiklius tarp kitų aukÅ�tųjų mokyklų orientacininkų. TodÄ—l mųsų sporto Å�akos smukimo priežastÄ® Įžiųriu per Å�ios aktualios temos nuvertinimų sporto teorijos praktiniame panaudojime. DÄ—kui Å�ios temos iniciatoriui pavadinus temų labai taikliu pavadinimu.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[Devis]

Jo dukra tikrai pas Juozų nelankė

[SMG]

LankÄ—, Devi, tikrai lankÄ—
_________________
Jei problemą galima i�spręsti, vadinasi, nėra jokio reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema nei�sprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmi�ka.

[algirdasdz]

Jakubauskaitė tikrai lankė pas Juozukų
Be Juozuko merginų, profesorius studijavo ir trenerio BagoÄiųno vaikinus kaip ir kitus Kauno jaunuolius (gi mÄ—sos tyrimams tai reikÄ—jo)
_________________
BERAŠČIUI IR AKINIAI NEPADĖS!