Osport.lt

[credas]

Sveiki,

skaitinejau sita foruma ir taip neatradau vieningos nuomones, kaip reikia begti - nuo pirstu ar nuo kulno? Gal kas galite argumentuotai paaiskinti?
aciu is anksto.

[Rimvydas Arlauskas]

siulau begant koja deti ant priekines pedos dalies
_________________
https://www.youtube.com/@rimvydasarlauskas7981
http://www.attackpoint.org/log.jsp/user_4861

[Vyc]

labas
as begu primityviai: koja tiesdamas i prieki pirmiausiai statai "ant kulno", judant i prieki peda pereina ant "pirstu" ir atsispiri.

nuo kalno stengiuosi begti "ant pirstu" ir dar slysteldamas i prieki, tada mazesnis musimas gaunasi.
_________________
klajunas.lt

[par]

Sveikas,

Teisinga technika laikoma kojos dÄ—jimas beveik pilna pÄ—da, taÄiau vosvosvos pÄ—da bųna pakilusi. Bet Å�iaip dedama vidurinÄ— pÄ—dos dalis. Ne pirÅ�tai, ir jokiu bųdu ne kulnas.
_________________
swim/bike/run

[J.U.]

[Vytenis]

Todėl, kad nuo kulno statantiems sumažėtų trenksmo poveikis Į sųnarius.

Pagal senų teorijų (mano jaunystÄ—s laikų) maratonininkai ir ilgų nuotolių bÄ—gikai nuo kulno statydavo, o vidutinių ir, ypaÄ, sprinteriai nuo priekinÄ—s iÅ�orinÄ—s pÄ—dos pusÄ—s. Å itaip statant pÄ—dų arÄiau bendro kųno svorio centro projekcijos, padidÄ—ja nusileidimo kampas, sumažėja priekinÄ—s atremties stabdanti jÄ—ga, sutrumpÄ—ja veikimo laikas. Bet tokiai bÄ—gimo technikai reikalingas didesnis kojų fizinis parengimas. Taip, kad Ä® Å�ios temos autoriaus credo klausimų atsakyti neÄ®manoma, nes polÄ—kio fazÄ—s pabaiga ir atremties pradžios pobųdis priklauso ne tik nuo bÄ—gimo greiÄio, bet ir nuo individualių savybių - kojų raumenų bei sųnarių raiÅ�Äių stiprumo.

Å iek tiek bÄ—gimo technika kinta ir nuo grunto ypatumų. Jei lengvojoje atletikoje pilna visokiausių darbų bÄ—gimo technikai stadione ar plente analizuoti, tai bÄ—gimas gamtoje - dižiausia balta dÄ—mÄ—. DÄ—l josios yra susirųpinÄ
™ kai kurie Lietuvos sporto mokslininkai. TodÄ—l OS-ininkus gali greitu laiku pradÄ—ti tyrinÄ—ti, kaip jie bÄ—ga, kokių jie naudoja bÄ—gimo technikų Ä®vairiausiose grunto stangrumo-minkÅ�tumo-kietumo ir jo polinkio kampų (reljefo) situacijose.

Neseniai maÄiau LKKA Motorikos laboratorijoje (prof. Arvydo STASIULIO ir mokslininko-žymaus bÄ—giko Tomo VENSKÅŖNO) atliekamų kompleksinÄ® tyrimų, kai bÄ—gtakiu bÄ—ganÄiai buvo uždÄ—ta dujokaukÄ— (iÅ�kvepiamų dujų analizei) ir ji buvo filmuojama bÄ—gimo technikos pokyÄiui Ä®vertinti; priklausomai nuo kraujuje atsirandanÄio laktato.

Å ios temos klausimas yra labai aktualus - vienareikÅ�miai atsakyti neÄ®manoma buvo. Kaip Å�ios dienos biomechanikos požiųriu, dabar pasakyti negaliu. Reiks peržiųrÄ—ti savo darbus apie bÄ—gimo technikų, buvau ne mažai surinkÄ
™s medžiagos apie geriausius sovietinius bÄ—gikus besiruoÅ�ianÄius Mechiko olimpiadai.

Visų tyrimų ir biomechaninių stebÄ—jimų problema yra ta, kad bÄ—gimo technika ir jos pagrindinio atremties pradžios elemento stebÄ—jimas Ä®vairiausiose bÄ—gimo technikos kinogramose publikuotose žurnale "Liochkaja atletika" vÄ
™sdavo diskusijas tarp atliekamo judesio EFEKTYVUMO ir EKONOMIÅ KUMO. Jei judesys fiziologiÅ�kai ekonomiÅ�kas, tada jis nÄ—ra efektyvus. O jei atvirkÅ�Äiai; siekiamas efektyvumas, tai tada dÄ—l mažo ekonomiÅ�kumo prarandama energija.

Kai turėsiu laiko, pasiknisiu savo jaunystės laikų studijose, gal kų Įdomesnio atrasiu ar prisiminsiu.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[credas]

[Vytenis]

Vieningos nuomonÄ—s ir bųti negali, nes pasaulis labai Ä®vairus ir vienodų Å�ablonų sporte jau visur seniausiai atsisakyta. Sporte, kaip ir visur, tyrinÄ—jama asmenybÄ—, ir tik labai nuodugniai iÅ�tyrus, tada kažkų rimÄiau ir tiksliau galima patarti. Deja, kaip tik Lietuvos mųsų sporte ir ignoruojama INDIVIDUALIZACIJA - net nebandoma tyrinÄ—ti ASMENINIŲ YPATYBIŲ. Ir ne tik nebandoma, bet ir net viskas daroma, kad geriausi Å�alies orientacininkai negautų Å�ių tyrimų; siekiama visokiausiais bųdais atriboti rinktinÄ—s narius nuo tų buvusių trenerių, kurie norÄ—tų savo buvusiems auklÄ—tiniams Å�iuolaikinių sporto technologijų.

Todėl dabar ir pjauname �io pavydo rezultatus - pažiųrėkite, kaip sekasi dabar EOC-2010. Jau rinktinėje, ir, aplamai, gal net sporte neliko, tam, kam i� pavydo buvo pagailėta teisingo sporto kelio paie�kų. Tikėkime, kad ATSITOKĖJIMAS jau ne už kalnų.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[par]