Vytenis Meistras
Prisijungė: 2006 08 25 Pranešimai: 3200 Pranešimų per dieną: 0.46 Miestas: Kazl� Rūda-Jonava-Kaunas
|
Parašytas: 2010-10-24, 12:24 Rašyti temą: TreniruoĄ�ių proceso PERIODIZACIJA |
|
|
L.�. Maratono temoje prasidėjusių diskusijų, manau, vertėtų atkelti Į šių atskirų temų ir joje žymiai rim�iau padiskutuoti. Manau, kad didžioji Lietuvos OS-o bėdų priežastis prasidėjo tuo, kad nelabai laikomasi treniruo�ių proceso periodizacijos dėsnių - šiuos dėsnius labiausiai ignoruoja be jokios sistemos sudaromas varžybų kalendorius, Į jo sudarymų visiškai nesikiša nac. rinktinės treneris, kurio visų eil�
� metų jau nėra - Į šių pareigyb�
� priimamami tik sezoniniai "treneriai" - "kei�iami kaip šlepetės", o pastaruoju metu jau net "basomis bėgiojama". Keista, kad apie tai nieko nekalbama ir iš LKKA tribųnos, manau, kad OS-o specialybės Įkųrimo 25-me�io proga kaip tik apie tai reikėtų apžvelgti, ar viskas tinkamai ir efektingai buvo išsakoma per specializacijos paskaitas.
Periodizacijų išsivaizduoju kaip sporto pagrindų. Pamenu, kai man buvo 15 metų, susidomėjau bėgimu, tai paėmiau žymaus bėgiko Jono Pipynės knygut�
�, kurioje jis dėstė apie metų skirtingus laikotarpius, kuriems paskirstomos skirtingos užduotys. Į tų užduo�ių paskirstymo teorijų Įnikau pasiėm�
�s vadovėlĮ "Лeхкaя атлтикa", šĮ vadovėlĮ pasiėmiau net Į kariuomen�
� važiuodamas - jis man atstojo bet kokĮ trenerĮ. Kariuomenėje pradėjau prenumeruoti Įvairius sportinės ir kųno kultųros teorijos žurnalus, ir juose, kaip ne keista, labai buvo gvildenama atskirų metų laikotarpių ypatybių teorija bei praktika.
Kadangi visad buv�
�s aiškus varžybinis kalendorius, kaip pagrindas asmeninės treniravimosi teorijos kųrimui, atitik�
�s minėtos literatųros teiginiams, man, asmeniškai, pastaruoju metu varžybų kalendorius pasidarė nesuprantamas. Pasigendu ir jo sudarymo koncepcijos, ar ji slepiama, ar jos visiškai nėra Todėl, kad nereiktų diskutuoti kiekvienoje varžybų temoje tų patĮ per tų patĮ, todėl ši tema turėtų bųti kaip Įžanga Į kalendoriaus sudarymo diskusijas.
J.U. rašo: | Vytenis rašo: | .....Rogainingu, kuris šiuo momentu yra daug kartų naudingesnis paruošiamojo (bazinio) periodo pradžioje..... |
Mano, neprofesionalo, supratimu, tai bėgikams dabar yra ne paruošiamojo (bazinio) periodo pradžia, o varžybinio periodo pabaiga. Nes kai kas galbųt ruošėsi bųtent Lietuvos Taurės varžyboms? Be to, juk po varžybinio periodo prieš pradedant paruošiamųjĮ paprastai daroma šiokia tokia pertraukėlė... Ir dar - Vyteni, niekaip nesuprantu, kaip paruošiamojo periodo pradžioje gali bųti naudingos 6 val. trukmės varžybos, kuriose, kaip ir kiekvienose varžybose, sportininkas bėga maksimaliu jam priimtinu varžybiniu grei�iu, stengdamasis trasų Įveikti kuo grei�iau? Kad bųtų lengviau atsakyti, pa�iam nesusipainiojant savo jau parašytose tezėse, priminsiu, kad šioje pa�ioje temoje ankstesniuose pasisakymuose esamų periodų esi pavadin�
�s ne paruošiamuoju, bet pereinamuoju, sportininkus, dalyvausian�ius LČ maratone - nusisportavusiais, o patĮ LČ maratonų, vyksstantĮ tik dvi savaitės prieš rogainingų - nusižengimu sporto fiziologijos dėsniams..... |
Sveikinu su rimtais ir argumentuotais prieštaravimais. Vadinasi jau pradedama mųstyti. Puiku, kad ir to mųstymo rezultatas akivaizdus - po 3-jų metų pertraukos J.U. vėl tampa �empionu - su kuo ir sveikinu
J.U. rašo: | Kad bųtų lengviau atsakyti, pa�iam nesusipainiojant savo jau parašytose tezėse, priminsiu, kad šioje pa�ioje temoje ankstesniuose pasisakymuose esamų periodų esi pavadin�
�s ne paruošiamuoju, bet pereinamuoju, ... | Visiškai teisingai, nes prieš paruošiamųjĮ laikotarpĮ turėtų bųti bent koks nors mažų mažiausias pereinamasis laikotarpis. Mano supratimu, pirmojo (anuliuotojo) L�. maratono �empionato metu buvo pereinamasis periodas, o po anuliuotojo �empionato, praėjus 1,5 mėnesiui, pagal visas teorines rekomendacijas turėtų prasidėti paruošiamasis, dar kitaip anks�iau vadintas bazinis laikotarpis.
Pereinamasis periodas, kiek pamenu, neturėtų bųt per daug ilgas. Jis daromas po intensyvių svarbiausiųjų varžybų, tam, kad po jų atsigauti ir kauptis kitam-paruošiamajam periodui.
J.U. rašo: | Mano, neprofesionalo, supratimu, tai bėgikams dabar yra ne paruošiamojo (bazinio) periodo pradžia, o varžybinio periodo pabaiga. Nes kai kas galbųt ruošėsi bųtent Lietuvos Taurės varžyboms? ... | Visiškai teisingai -tai labai teisingas neprofesionalo supratimas. Mat profesionalų ir neprofesionalų periodizacija iš esmės turėtų šiek tiek skirtis. Negalima nustatyti griežtai ir trafaretiškai periodus visiems vienodai. Periodizacija neturėtų bųt šabloninė. Skirtinga periodizacija ne tik gali bųti, bet ir turėtų bųti ne vienoda, prisitaikanti prie individualių kiekvienos asmenybės ypatybių, jai teikiamų užduo�ių ir pan. Taip kad periodų ribos - jų perėjimai gali bųti nevienodi, vieniems periodas gali bųti ankstesnis, kitiems ilgesnis ar trumpesnis ir pana., priklausomai, kokios sau yra keliamos užduotys.
Mano supratimu, rimti sportininkai, atidirb�
� savo piko formas aukš�iausio rango - šalies �empionatų varžyboms (kie�iausieji po to išvažiav�
� Į Euro-pasaulio �emp-us atstovauti savo šalĮ) ir save viskų atidavusieji, turėtų LAIPSNIŠKAI pereidinėti prie kito periodo - prie pereinamojo periodo.
Atskiros filosofijos reikalauja tradicinės Lietuvos Taurės varžybos, kurios iškrenta iš Įprastinės trafaretinių kitų sporto šakų periodizacijų teorijų. Nieko nepadarysi, orientavimosi sportas turi savo išskirtin�
� specifikų prisitaikantis labiau prie gamtos dėsnių, nei prie žmogaus voluntiuristinių užgaidų. Todėl rimtas profesionalas, siekdamas išlaikyti laipsniškumo privalomus reikalavimus ir stengdamasis išvengti metiniame cikle staigių kitimų, Lietuvos Taurės varžybas nelaikys kaip pagrindinėmis varžybomis, nes, savaimė aišku, kad �empionatai yra žymiai svarbesnio rango varžybos. Todėl mažiau reikšmingos Lietuvos Taurės varžybos gali apimti jau kitus treniruo�ių periodus (pereinamųjĮ ar net jau paruošiamųjĮ). Šiose varžybose paprastai reiktų dalyvauti iš inercijos su tikslu tik Įgytų specialiųjų varžybinių savybių palaikymui. Todėl Lietuvos Taurės varžybose galima dalyvauti jau pradėjus net paruošiamųjĮ laikotarpĮ. Toks šio laikotarpio ankstyvumas bųdingas, ypa�, orientavimosi sportui, nes vieni nulipa nuo bėgimo batelių, kiti nuo dvira�ių ir pradeda lipti ant slidžių. Tuom ir nuostabus orientavimosi sportas prieš kitas sporto šakas, kad jis labiausiai palaiko žmogaus organizmo HARMONIJ�
", prisitaikant labiausiai prie gamtos, bųtinų sveikatos stiprybei ugdyti. Orientavimosi sporte ankstyvesnis paruošiamasis periodas bųtinas tam, kad orientacininkas galėtų tinkamai pasiruošti žiemos varžybiniam periodui. Beje, ši Į OS-ų panaši periodizacija paskutiniojo 50-me�io periode laikotarpyje pradėta naudoti ir lengvojoje atletikoje, kai pasaulyje ir, ypa�, mųsų planetos pusrutulio dalyje po antrojo pasaulinio karo atsirado lengvosios atletikos maniežai, sujauk�
� po Romos olimpiados Įtvirtintus Australijoje išrastos Lidjardo sistemos pranašumus, kuri šiuo metu labiausiai tinka dabar orientavimosi sportui.
Nieko nuostabaus, kad �ia J.U. nesutinka su mano teiginiais, nes absoliu�ios tiesos ir bųti negali, kiekvienam reikia mųstyti pagal savo lygĮ ir pagal sau keliamus tikslus. Jeigu J.U. yra labai svarbios Lietuvos Taurės varžybos, tai jis savo varžybinĮ periodų gali nusitemti iki vėlyviausiojo rudens. Tai visai neblogai-tai klasikinis toks periodizacijos braižas pas tuos, kurie žiemų neturi svarbaus antrojo varžybinio periodo, ypa�, tie, kurie žiemų neslidinėja.
Bet ne tik protingieji, bet dar papildomai išmintingieji, kurie nori siekti aukštesnių tikslų, Į savo mastymų be taktikos, dar Įjungia ir strategijų. Todėl Lietuvos Taurės varžybas laiko svarbias, bet ne svarbiausiomis, kiti tas varžybas laiko net tik kaip pagalbinėmis gražiai sezonui užbaigti - puikiai išnaudoti gamtos teikiamus privalumus. Ir tai natųralu, todėl šios varžybos vadinamos Taure. Taip, kad ir šių varžybų reikšmė yra žymiai prastesnė - per šias varžybas nepamenu, kad bųtų teikiami medaliai, visad bųna tik taurės ir asmeninės dovanos. Todėl po Taurės dar vykdomi Lietuvos "�empionatai" - �empionatų vykdymas laike paruošiamojo ar pereinamojo laikotarpio pažeidžiant net gamtos dėsnius - tai ty�iojimasis iš sporto. Tai turi suvokti didieji kalendorių sudarinėtojai, kad kalendorius neatitinkantis svarbiausiems gamtos ir fiziologijos dėsniams labai kenkia šalies sportiniam lygiui.
J.U. rašo: | ... Ir dar - Vyteni, niekaip nesuprantu, kaip paruošiamojo periodo pradžioje gali bųti naudingos 6 val. trukmės varžybos, kuriose, kaip ir kiekvienose varžybose, sportininkas bėga maksimaliu jam priimtinu varžybiniu grei�iu, stengdamasis trasų Įveikti kuo grei�iau? ... | O �ia jau judėjimo intensyvumo zonos diskusijos tema. Ne manau, kad J.U. stengdamasis Įveikti trasų kuo grei�iau, sugebės tų greitĮ išlaikyti daugiau kaip valandų-dvi. Mišrioje aerobinio-anaerobinio darbingumo zonoje ilgiau išbųti neĮmanoma. Nebent labai gerai ištreniruotas "laktato šaudyklės" mechanizmas, kurio dėka krųvio metu per mitochondrijas labai lengvai Įsisavinamas Įsiskyr�
�s laktatas kaip energetinė medžiaga, nes tai yra ne kas kita, kaip pusiau skelta gliukozės molekulė. Juk mano paminėtos OK "Sako" organizuojamos Rogainingo varžybos nėra �empionatas, kuriame bųtų dalinami medaliai ir jame bųtina bųtų numirti, pažeidus sau mitochondrijose atstatomuosius gebėjimus. Ir aplamai, dirbti iki sųmonės netekimo, kaip tai darė garsus triatlonininkas Vidmantas Urbonas - Rogaininge nepasiseks, nes "trukus filmai" nepasiorientuosi.
Kad atsakyti J.U. dėl Rogainingo naudingumo, bųtent, šiame periode, reikės nemažai išdėstyti teorijos apie bazinio periodo svarbų, kurios teorijos pagrindai sukurti Australijoje. Jau ne kartų rašiau, kad Svajųno sukurtame pirmajame Rogaininge teko išbandyti savo du auklėtinius -vienų 18-metĮ su 17-mete. Nežiųrint to, kad šis Rogainingas vyko vasaros pradžioje - paturistavimas po Kurtuvėnų draustinĮ labai teigiamai suveikė fiziologinėms funkcijoms, po tokio 6 val. turistavimo "krųvio" 17-metė buvo pasiekusi svarbių tarptautinių rezultatų. Deja, jai vėliau nutraukus šĮ australietiškųjĮ metodų, staigiai už visas lietuvaites buvusias JWOC rinktinėje buvusi žymiai silpnesnė australietė Hanny Allstonn padaro neregėtų iki tolei pasaulyje meistriškumo lygio sprogimų (bųdama jaunimo pasaulio �empione Druskininkuose-po mėnesio Danijoje tapo ir suaugusiųjų pasaulio �empione), nes ji kaip tik treniravosi kaip ir jaunoji lietuvaitė - irgi labai mėgo bendrosios ištvermės ugdymus, su savo šeima dalyvaudama Įvairiausiuose Rogaininguose, triatlonuose, maratonuose, ... ugdė save visapusiškai pagal Australijos sporto mokslininkų siųlomus principus.
Taigi, dabar mųstykite, kų pasiekė Hanny ir koks likimas ištiko lietuvaitės (praeitų metų Lietuvos �empionės), kai iš josios OS "grietinėlės Įtakingieji" šaipėsi dėl Australijoje išrasto metodo naudojimo ir dėl geriausio mųsų šalyje sporto mokslininko (habil. mokslo daktaro) irgi propaguojan�io Australijos sporto mokslininkų pasaulyje pranašumo ignoravimo (apie tai paruošiu atskirų temų). Taigi, bųtų gerai, kad ateityje Lietuvos OS-as nepraradinėtų per anksti elitinių sportininkų, kad mųsų elitininkai nustotų senti tik perkop�
� 18-20 m. amžiaus, dėl ko net biologijos dėsniai prieštarauja tokiam ankstyvam senėjimui. Kaip tik visos NETEISINGO SPORTO klaidos ir slypi netinkamų metodų naudojimo atskiruose perioduose, tų periodų nepagrĮsto maišymo, prieštaraujant gamtos dėsnių harmonijai. Bųtent - ugdymo harmonija - tai naujas sporto mokslo šųksnis, kurio dėka sveikatos lygis matuojamas pagal teisingų savybių pasiskirstymo harmonijų.
J.U. rašo: | esi pavadin�
�s ... sportininkus, dalyvausian�ius LČ maratone - nusisportavusiais, o patĮ LČ maratonų, vyksstantĮ tik dvi savaitės prieš rogainingų - nusižengimu sporto fiziologijos dėsniams..... | O kaip kitaip pavadinti jei ne NUSISPORTAVUSI�
" kad ir Ingų -geriausiai iš rinktinės Trondheime patobulėjusių - viskų ir visų save atidavusių vardan Lietuvos OS-o pr�
�stižo. Neatsitiktinai Ingos - garsios ir l.a. maratonų bėgikės �ia mes ir nematome mųsų netinkamu laiku rengiamuose OS maratonų �empionatuose. Tik jos pavyzdžiu reikia visiems sekti. Kiekvienas sportininkas turi MOKĖTI NUSISPORTUOTI taip, kad savo aukš�iausiųjų sportinės formos piko viršųn�
� nutaikyti ten, kur labiausiai reikia. Apie tai Lietuvos OS-as buvo šiek tiek prisiliet�
�s prie buvusio trenerio Juozuko (dabar Į žemėlapių piešybų Įnykusio) prie kurio buvo šiek tiek tik kartų pabandytas Ukrainos mokslininko Dušanino metodas, kurio dėka profesorius Albertas Jakubauskas naudojo Algimanto Šalnos olimpinio aukso iškovojimui.
"LČ maratonų, vyksstantĮ tik dvi savaitės prieš rogainingų - nusižengimu sporto fiziologijos dėsniams "vadinu dar ir todėl, kad maratonų aukšto lygio varžybos turėtų bųt ne re�iau kaip kas 3 sav. - dar geriau, ne re�iau kaip kas mėnesĮ, nes po maksimalių ir intensyvių išsikrovimų per 2 val. darbingumo zonoje, organizmas tinkamai neatsistatys iki Rogainingo varžybų. Toks federacijos "pagalių kaišiojimas" gaunasi ne kiek OK "Sakas" klubui, kiek labiau visam šalies OS-o elitui. Šaunu, kad vakar "perbėgime" ne visi dalyvavo, nes tas "perbėgimas" , tikrai negarbingas. O jei kas dalyvavo ne pilna jėga (ko ir reikėtų tik taip daryti šiame paruošiamojo pradžios periode), tai tada labai šaunu - kuo daugiau padarysi sveikatos kilometrų šiame vėlyvo rudens-žiemos periode, tuo stipresnė sveikata bus specialiųjų ištvermės savybių statybai. Tik labai bųtų šaunu, kad tai statybai bųtų naudojami "Polar" širdies darbo testatoriai, kurių dėka atsiveria visai kitas pasaulis Į tų vis labiau ir naujau atpažĮstamų pasaulĮ. _________________ Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis" |
|