Osport.lt

[Vytenis]

�IA daugiau nuotraukų ir paai�kinimų.

Pažymint Suomijos nepriklausomybÄ—s dienų ir žiemos karo 70 m. sukaktÄ®, praÄ—jusÄ® penktadienÄ® Kauno vieÅ�ojoje bibliotekoje Ä®vyko Suomijos dailininkÄ—s Riikk-os Hautamäki parodos uždarymas. Mųsų tautos ir Å�ios Å�aurÄ—s tolimos kaimynÄ—s iÅ�sivadojamoji kova nuo Rusijos carinÄ—s priespaudos turÄ—jo bendrų kovos kelių. Ä® tremtÄ® mųsų tautos giesmÄ—s kųrÄ—jų Vincų Kudirkų GelgaudiÅ�kyje iÅ�lydÄ—jo suomių poetÄ— Malvio Talvio. Tuo metu lietuviai inteligentai labai bendravo su suomiais, daug kas iÅ� jų gyveno Suomijoje. Ä®kųrus nepriklausomas Suomijos ir Lietuvos valstybes, tuoj žymaus gydytojo ir archeologo, tyrinÄ—jusio lietuvių ir suomių bendrų salyÄio taÅ�kų praeitÄ® bei Kauno karo muziejaus steigÄ—jo generolo Vlado NAGEVIÄ�IAUS (NAGIAUS) dÄ—ka buvo Ä®kurta "lietuvių-suomių" draugija, kuri kiek vÄ—liau buvo pervadinta Ä® Lietuvos Suomijos draugijų. Atkuriant Lietuvoje NepriklausomybÄ
™, 1990 m. man teko dalyvauti Å�ios draugijos atkųrime. Pirmininku buvo iÅ�rinktas ir Å�iai draugijai dabar vadovauja Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, fino-ugrų kalbų tirinÄ—tojas Stasys SKRUODENIS, o tos draugijos Kauno skyriaus vadovu tapo LžÅŖU Kultųrologijos katedros vedÄ—jas, istorikas ir politologas doc. Romas POVILAITIS. Å iam vadovaujant suomių etninÄ—s grupÄ—s -karelų ekspedicijoje, vykusioje Baltijos kelio iÅ�vakarÄ—se, teko dalyvauti ir man, panaudojant orientavimosi bei keliautojų sporto patirtÄ® ir esant ekspedicijos Å�turmanu sudÄ—tingoje Å iaurÄ—s Karelijos gamtoje. Joje teko keliauti Helsinkio vaistininko Eljoso Leonroto keliautais ežerais, slenkstÄ—tomis upÄ—mis ir kaimais, kuriuose apie 1830-tuosius metus Å�is vaistininkas savo ekspedicijose užraÅ�Ä— unikaliausių pasaulyje epų "Kalevalų". Jis pasaulyje unikalesnis už senovÄ—s graikų Iljadų ir OdisÄ—jų tuo, kad atspindi ne vergovinÄ—s santvarkos, bet žmonijos pirmykÅ�tÄ—s bendruomenÄ—s laikų pasaulÄ—jautų, Ä® kurių dabar sugrĮžo mųsų sporto rinktinÄ—s paÅ�alintasis treneris Edgaras. Apie to epo užraÅ�ymų (beje, Lietuva savo epo neturi) man mažam pasakojo senelis, nes jis buvo irgi vaistininkas ir domÄ—josi savo profesijos veikÄ—jais. Apie Å�ių ekspedicijų man "Perestroikos" laikotarpyje teko raÅ�yti žurnale "Mokslas ir Gyvenimas", o Jonavos vietinÄ—je spaudoje raÅ�iau serijalus "Baltųjų naktų tamsa", pateikdamas sovietinio karelų etninio genocido faktus.

Dabar galima eiti prie lietuviÅ�kojo kultųrinio-sveikatos ir sporto "genocido", Lietuvos kelių lyginant su Suomijos. Jeigu jau mųsų sostinÄ— lieka be vandens rųmų - Å�iuol.penkiakovininkai neturi kur treniruotis, o dailininkÄ— Hautamäki ir jos vyras Pekka man prisipažino, kad didžiuojasi savo tautiete Minna KAUPPI, yra kas susimųstyti, nes ir Äia buvo bendras Lietuvos-Suomijos kelias Indrei ir Miiinai stovint ant apdovanojimų pakylos per JWOC-2



KodÄ—l Lietuvos atstovams toliau tuo paÄiu keliu su kaimynais suomiais negalima eiti kartu Juk pagal gyventojų skaiÄių (Lietuvoje 3 366 357 ir Suomijoje 5 231 372) mųsų abiejų tautų pasiekimai sporte turÄ—tų bųt panaÅ�ųs Juk suomiai tai ne rusai, kurie tik per atrankų nežmoniÅ�kų pasaulyje dominuoja. KodÄ—l tokia maža tautelÄ— gali galynÄ—tis su super valstybÄ—mis? KodÄ—l ir mes negalime turÄ—ti Å�iuolaikiÅ�kų sporto metodikų, kaip kaimynai suomiai? KodÄ—l negalime mes lietuviai pasekti mano a.a. tÄ—vo bendradarbių ponų Reginos ir Antano (Kauno skyriaus "L_S" draugijos narių) esanÄio per 80 m. amž. draugo Seppo Honkeiniemi pavyzdžiu, kuris kiekvienais metais nuo jaunystÄ—s dalyvauja 90 km slidinÄ—jimo (nuotraukytÄ—je virÅ�uje) ir kituose supermaratonuose. Mano tÄ—vo draugai su Å�iuo suomiu susipažino 1957 m. Maskvoje per pasaulio jaunimo festivalÄ®. KodÄ—l dabar neimti iÅ� mųsų kaimynų pavyzdžio teisingai gyventi ir teisingai sportuoti

P.S: Pataisiau "linkų" Į ringinio tinklalapĮ
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[Woodoo]

Bųtent todÄ—l, kad esame maža valstybÄ—, ir negalime visose sporto Å�akose bųti konkurencingi pasaulyje. Mes turime gilias tradicijas vienose sporto Å�akose, suomiai - kitose. žiųrint Ä® tuos paÄius suomius - kokie jų pasiekimai krepÅ�inyje, disko metime, toje paÄioje penkiakovÄ—je?
Nereikia drumsti vandens be reikalo.
_________________
Tinginio training log'as

[SMG]

[Vienas]

Vyteni, atsibusk...Suomijoj nedirbantys uzdirba daugiau nei Lietuvoj tie kurie vis dar turi gera darba...kitas dalykas, tai Suomiu tradicijos...Paziurek kiek Lietuvoj sportininku megeju ir kiek Suomijoj...kuo daugiau megeju, tuo daugiau profesionalu... Vargsai Lietuviai dziaugiasi nauja sportbati nusipirke, ka ten jau sneket apie kitus pribumbasus..kai gyvenimelis pageres, kai sportas bus remiamas tikraja ta zodzio prasme, tada ir galesim bandyti svajoti, kad esam topie pat saunus kaip Suomiai

as vis dar optimistas

[Vytenis]

[vap]

Na kaip FAKTINÄ–S klaidos akis bado

[Woodoo]

Taip:
1.Gyventojų skirtumas yra ne toks ir mažas - ~1.9M, t.y. daugiau kaip pusė Lietuvos.
2.Lietuvos penkiakovininkų medalių statistika 100% neteisinga.
3. "Ypatingai pasaulyje pasižymÄ—jÄ
™s penkiakovininkas yra Veikko Ilmari Salminen (g. rugpjųtis 12, 1945 m. Helsinkyje) jo olimpinių žaidynių aukso medalius žiųrÄ—kite http://fi.wikipedia.org/wiki/Veikko_Salminen". žiųrime - vienas bronzos medaliukas, nematau už kų kelti Ä® padanges, bent jau Ož kontekste.
4."Net ir krepÅ�inyje Hanno Möttölä Aleksandras buvo iÅ�rinktas du kartus Europos lygos labiausiai vertingu žaidÄ—ju" - to niekada nebuvo. Taip, Mottola yra turbųt geriausias visų laikų suomijos krepÅ�ininkas, bet nieko rimto nÄ—ra pasiekÄ
™s, visada garsÄ—jo kaip aukÅ�taųgis, nesugebantis gintis, bei kovoti dÄ—l kamuolių ir besitrinantis ties tritaÅ�kio linija. Iki kažkokio Europinio lygio Ä®vertinimo jam tiek pat, kiek Å�itai tavo raÅ�liavai iki normalaus straipsnio.

Neabejoju, kad pasiknisÄ
™s faktuose klaidų rasÄiau ir daugiau, Å�itos tiesiog rėžė akÄ®.
_________________
Tinginio training log'as

[Vytenis]

[Woodoo]

Tai dar kartų, kiek ten aukso medalių i�kovojo Veikko Salminen?
Nu kaip beskaiÄiuoÄiau, man vistiek tik vienas bronzinis gaunasi.
_________________
Tinginio training log'as

[Vytenis]

Tai ar statistikoje nematai -aukso medalių Suomijai 0 Å�. penkiakovÄ—je ) (Jei versdamas apsirikau, tai Äia pat nuorodų Ä®dÄ—jau - tai AÄ�IÅŖ už netikslumo patikslinimų. Bet ...) RuoÅ�kimÄ—s KalÄ—doms -i Å� Suomijos (Laplandijos ) rogÄ—se ...
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[Woodoo]

Ir tau gerų Å�venÄių
_________________
Tinginio training log'as