Osport.lt

[Svecias]

Pasiulymas visus Vytenio straipsnius perkelti cia.
Ir prasymas Vyteniui ilgesnius kaip 10 eiluciu straipsnius rasyti cia.

Labai buciau dekingas. Nes man labai patinka paskaityti ir pasimokyti is Vytenio, ir labai neturiu laiko po visa foruma ju ieskoti.

[Vytenis]

Malonu, kad kažkų sudomino mano daug kam nuobodžiai ilgi dÄ—stymai. Atleiskite, kad neturiu kada trumpinti, ruÅ�iuoti, stilizuoti. Pilu kaip juodraÅ�tyje, tam, kad gal kas kokia sau info. ar idÄ—jų sau prisitaikys. Tad gal ir ne sunku Äia mestelÄ—ti kopijas. Tik ar viskas bus aiÅ�ku iÅ�Ä—mus iÅ� atskirų temų kontekstų? SekmÄ—s semtis Ä®dÄ—jų

[1.VytenisPOmaratono]

AR GALIMA BE SPORTO PSICHOLOGIJOS APSIEITI?

Laba ryta, mieli maratono temos lankytojai! NeiÅ�sivaizduojate, kaip man graudu nepabÄ—giojus Raganų kalno papÄ—dÄ—mis. Labai atsipraÅ�au organizatorių, kad užsiregistravÄ
™s neatvykau. Kol baigiau Alytaus pirmenybių temoje Sandros kovos su vyrais analize, gelezinkelio stotyje mane iÅ�tiko staigmena - nebeliko traukinio i Kauna paskutinio. Ir niekas man nepraneÅ�Ä—, kad jÄ® reikia iÅ�sibraukti iÅ� savo užraÅ�ų knygutÄ—s.Taigi vos ne vos pakeleivinÄ—mis prietemoj buvusių sostinÄ
™ pasiekiau ir dar sunkiau savo Jonavon atsidÅ«riau. O ten namuos besidedųs aprangų, sumaniau anksÄiau laiko pasitikslint, kada naktinis traukinys nuo perono "asiÅ�vartuos”. Ir žaktelÄ—jau susukÄ
™s 118, kai ragelyje iÅ�girdau tų patÄ® pasakymų: "naktinio traukinio reisas nuimtas”. NeiÅ�sivaizduojate, kokia Å�oko terapija senatvÄ—s pavÄ—pimui gavau, kai per 30 metų kelis kart Ä® metus vis taip patogiai plackartų užsisakydavau ir ryte prabusdavau KlaipÄ—dos g.stotyje. NegalÄ—damas atleisti sau, dar bandžiau vienam "glavniausiam sudzvanyti”. Bet ir jis Ä® KlaipÄ—dų nesiruoÅ�damas, naktinio kroso metu telefonu tik uždusÄ
™s vos ne vos su manim tekalbÄ—jo. Ir iÅ� Jonavos Kaunan jau jokio transporto nebeliko, kad Ä® Minsko naktinÄ® autobusų suspÄ—ti. O jei rytiniu transportu bÅ«Äiau vykÄ
™s – ar bÅ«tų man iÅ�davÄ
™ organizatoriai po uždarymo žemÄ—lapÄ® su galiojanÄiu mano starto laiku? Ar buvo nustatytas kontrolinis laikas? Gal vertÄ—jo vis tik atvažiuoti ir sutemus finiÅ�uoti? Ar bÅ«tų Ä®skaitytas Ä® protokolus per 7 - 8 val. trasos Ä®veikimo laikas? Nebuvau suinteresuotas iÅ� vakaro važiuoti. Kur buÄiau miegojÄ
™s ir pagal jokius komandiruoÄių Ä®statymus Ä® vienadienÄ® Äempionatų biudžetinÄ— Ä®staiga nakvynÄ—s iÅ�laidų neapmokÄ—tų. Gal todÄ—l pasųmonÄ—je ir nekilo noras Ä® situacijų plaÄiau pažvelgti. Tik tokios visad "sÄ—dimų” ir OS nesÄ—kmių priežastys visus telydi.

TodÄ—l pasinÄ—rus Ä® dbtopo grafikus, aiÅ�kiai matai linijas laužytas tik tokių, kaip aÅ� su atbukusiu savisaugos instinktu. O kiek nuimtų – ypaÄ jaunimo jau ne žalio! Merginų visa net rinktinÄ—!ar Äia ne jaunimo nuo suaugusiųjų politikos atskyrimo pasekmÄ—, kai tik tarpusavyje pradÄ—ta be jokio proto draskytis visų saugumų OS trasoje pamirÅ�us? O tai "patirties” aukso fondas ypaÄ estafeÄių ar individualiai rungÄiai, kai tykos JWOC trasoje peteliÅ�kių atÅ�akos skirtingos! Nejau labiausiai patyrusios ir tarp merginų asas irgi Andrejus niekad tokių rungÄių nematÄ—? Ar nereikia su Å�iais dabar sportininkais padirbÄ—ti sporto psichologams, kas Äia per masinis reiÅ�kinys? KOKIOS JO PRIEžÄ
"STYS IR KAIP TRENIRUOTI PSICHIKÄ
", LOPANT TECHNIKOS SKYLES. Ar galima dabar apsieiti be sporto mokslo atÅ�akos – sporto psichologijos? O jaunimo numetimo politikos padariniai jau ryÅ�kÅ«s rezultatuose, kam prasideda stangnacija ir grĮžimas, pagal Äia dajnorkos norus Ä® ankstyvųjų jaunystÄ
™. Nežinau, ar meistriÅ�kume taip jau bÅ«tina grĮžinÄ—ti Ä® prieÅ� du metus bÅ«tų lygÄ®? Tai kur kopimas aukÅ�tyn? Malonu, nors, kad jauÄiasi su sporto populiarinimu reikalais gerÄ—jant, jei jau Ä® respublikinÄ
™ spaudų patenka žinia iÅ� mÅ«sų varžybinio miÅ�ko.

O taip, pažvelgus Ä® protokolų ir palyginus jÄ® su Lietuvos 0,5 tÅ«kstanÄio bÄ—gikų pajÄ—gumo eile (jų greit pateiksiu EKSEL-yje), patikÄ—kite, atrodo visi daug maÅ� savo vietose. Gal tik Andrejus J. pagal fizines galias turÄ—tų bÅ«t kur kas aukÅ�Äiau. O kaip kas patobulÄ—jo – lyginkitÄ—s iÅ� MARATONŲ ISTORIJOS irgi skaiÄiuoklÄ—s formate Å�iame: http://www.sakas.lt/files/maratonas_info.xls pastebÄ—kite, kaip kinta kiekvienoje grupÄ—je dalyvių skaiÄius ir kas dažniausiai maratonus laimi. O subtilesnÄ
™ matematikų pateiksiu, jei pajÄ—gsiu - vÄ—lÄ—liau. Juk Å�is maratonas iÅ�ties bus istorinis! Tai Lietuvos maratonų lūžio Äempionatas, kai jau padoresnis dalyvių skaiÄius protokolų sveria. Tai ir nuostabiosios Lidjardo sistemos patikrinimas gavosi pirmų kart Å�io elito kartoje.


Ar informacijos neradimas yra dezinformacija? Å ios temos proga labai dÄ—koju qw už mano raÅ�inio pataisymų. IÅ�ties pateikiau Å�iokia tokių dezinformacijų. Tikrai ArtÅ«ras Lidjardas niekad neteigÄ—, kad jo sistema gali apsaugoti nuo achilo sausgyslių traumų. Labai atsipraÅ�au, kad skubiai per klaviÅ�us suspaudeliojÄ
™s sakinÄ®: "Å i sistema irgi daug padeda achilo traumoms iÅ�vengti” - netyÄia praleidau tris žodžius "mano nuomonÄ—, kad …” Å Ä® teiginÄ® aÅ� tik iÅ�sivaizduoju iÅ� savo praktikos, stebÄ—damas lengvaatleÄius ir pats besitreniravÄ
™s Å�ia sistema, turÄ—jÄ
™s Ä®vairiausių traumų, o achilų iÅ�saugojÄ
™s. Manau, kad sųnariai ir sausgyslÄ—s yra labiau atsparÅ«s ilgalaikiam darbui, nei trumpesnio bet didesnio intensyvumo perkrovoms, bÄ—giojant iÅ�tysai tik stadione ir per dÄ—m startukus be kulnelio avint. YpaÄ sausgysles, mano manymu, stiprint turÄ—tų bÄ—gimas Ä® kalnų. Be to achilų ilgus ir ypaÄ tolimus nuotolius bÄ—giojant galima iÅ�augoti lengviau, kai bÄ—gi ne dirbtinÄ—mis kietomis, bet natÅ«raliomis gamtos dangomis ar keliukais paprastais, per daug nesižavint plentais ir stambios skaldos žvyrkeliais. Labai Å�aunu, kad qw pateikÄ— smulkesnÄ® Lidjardo sistemos apraÅ�ymų. Labai bÅ«tų nuostabu, kad galima bÅ«tų gauti iÅ�samesnius duomenis apie Å�io trenerio darbų Suomijoje. Gal galÄ—tų gw Äia daugiau apie Å�ių sistemų pateikti?! Labai papraÅ�ykime jo, nes jau aiÅ�kiai matosi, kad tikrai daug žino ir prie literatÅ«ros priÄ—jÄ
™s ir gal iÅ� savo praktikos Ä®domių pastabų galÄ—tų. O ypaÄ Lidj.sistemos pritaikymų OS-ui. Tikrai dviraÄių iÅ�radinÄ—ti nereikia. Ir ne manau, kad treneris prižiÅ«rÄ—tojas bÄ—giojant Å�ia sistema reikalingas. ManÄ
™s niekas kariuomenÄ—je neprižiÅ«rinÄ—jo (nebuvo dalinyje net jokių specialistų sporto) ir žiemų net iki 160 km/sav. surinkdavau, o vasarų dideliam intensyvume numesdavau iki 90 ir net 60 km. kadangi Mordovijos lygumose nebÅ«davo jokių kalnų, stengdavausi 100 km pasaulio rekordininko (kiek jis buvo tikras, bet sovietinÄ— propaganda taip jÄ® vadino) iÅ� Neringos Vlado Kazlausko metodu bÄ—gti per smÄ—lÄ®. O Lietuvon grĮžÄ
™s pradÄ—jau kilometrinius bÄ—gimus per slÄ—nius pirmiau greiÄiui leisdamasis žemyn, o po to jau su laktatu jÄ—gai iÅ� eigos Ä® kalnų. Tai buvo mano asmeninÄ— modifikacija labai man patikdavusi, nes iÅ� kart vienu kartojimu gaudavau 2-3 ugdomuosius komponentus (max.greitÄ®, jÄ—gos iÅ�tvermÄ
™ ir spec.iÅ�tvermÄ
™).

Malonu, kad gw nori papildyti tai kų ra�au ra�ydamas: "Praktiskai cia visur parasyta kas yra laktatas, mitochondrijos.
Reiskia, is vienos puses Vytenys reklamuoja, ka jis zino, is kitos sake, kad "…Susiradau apie tai tik angliÅ�kai”. Kas cia? Dezinformacija.” Tik manau, kad cia Å�iek tiek qw klysta dÄ—l dezinformacijos. Jei ko nors man google nepavyko rasti lietuviÅ�kai, tai nejau tai dezinformacija? Tai labai praÅ�om pataisyti ir pateikti, jei pavyks atrasti kam. AÅ� ne apie mitochondrijas ar laktatų tik angliÅ�kai radau, o apie LAKTATO Å AUDYKLĘ iki mitochondrijų lygio. Jei qw kur nors apie jų aptiko, tai labai praÅ�au pateikti kur nors mums vertimų. Tai iÅ�ties unikalus apraÅ�ymas. Gal gali ir iÅ�versti tai. O tada mes visi suvoksime, kaip reikia laktato Å�audyklÄ—s mechanizmų treniruoti. Bet, aiÅ�ku, nenustebkime, kad jei ko vakar negalima buvo rasti google-je, jau Å�iandien atsiranda – tai nejau ir tai yra dezinformacija? Taip pat pasitaiko ir atvirkÅ�Äio reiÅ�kinio, kai google nurodydavo I vienus Å�altiniu, žiÅ«rÄ—k, jau Ä® juos vÄ—liau nenurodo, nes atsiranda daugiau ir ji visų jau neaprÄ—pia kur bÅ«t. Gal aÅ� klystu, o gal ir nemoku gerai ja naudotis.Å tai, kad jums, mielieji prie sporto psichologijos temos apie PSICHOFIZIOBIOLOGIJÄ
" IR JOSIOS BIOCHEMIJOS kai kuriuos svarbius aspektus orientavimosi sportui vis kas dienų randu daugiau ir daugiau apie tai, ko anksÄiau net apie tai nebuvo nei mastoma. Tai ar informacijos pastovus internete gausÄ—jimas pagal qw yra dezinformacija?

[scopy]

Su internetine informacija visad reikia siek tiek atsargumo. Vytenis ko gero ismano, ka raso, bet pilna visokiu megeju, kurie visko prikuria ir prikemsa interneta, o kiti paskaite patiki.

[2.VytenisSkirmai]

Už GLAUDžIUS RYŠIUS

[qw]

TIK Vyteniui.
Padarysiu, kaip jus: jusu citata-mano komentaras
"…Be to achilų ilgus ir ypaÄ tolimus nuotolius bÄ—giojant galima iÅ�augoti lengviau, kai bÄ—gi ne dirbtinÄ—mis kietomis, bet natÅ«raliomis gamtos dangomis ar keliukais paprastais, per daug nesižavint plentais ir stambios skaldos žvyrkeliais.”
Taip gerai, jei bus max. minkstas gruntas (bet ne smelis), ir butinai reikia keisti grunta.

"…bÄ—giojant iÅ�tysai tik stadione…”.
L.Viren (Suomijos begikas, islose 10 000 m. Olimp-e) 90 proc. Kilometrazo padare miske.

"…kad qw pateikÄ— smulkesnÄ® Lidjardo sistemos apraÅ�ymų…”
Cia reikia skaityti knyga.

"… O ypaÄ Lidj.sistemos pritaikymų OS-ui…”-
cia knygos nera, yra praktika virs 30 metu OS-e ir lengv./atlet-e.

"…Malonu, kad gw nori papildyti tai kų raÅ�au raÅ�ydamas: "Praktiskai cia visur parasyta kas yra laktatas, mitochondrijos…”-
labai didelis skirtumas-laktatas ir mitochonrijos. Apie tai parasyta saite, Dar ten yra Anatomija (sportininkui), p.2.2.3.2-laktatas ir pan. Mano nuomone: ka Jus minejote, reikejo perskaityti, o paskui rasyti. Isejo, kad ten yra informacija (rusiskai), o Jus –tik angliskai. Vot cia ir yra deza.
Noriu pasakyti, kad informacija visada reikia tikrinti, o paskui rasyti. Jums daug zmoniu patikejo.
Pabandysiu padeti sukurti saita, ten galima bus ir diskutuoti ir paskajtyti literatura. Jus galite is to saito paimti literartura, perrasyti lietuviskai ir prasom- visi gali skaityti. Plagiato cia nera, jei pamineti, kas autorius.

[vėlVytenis]

Aciu uz dalykiskuma. Tik dar kartų pakartoju, kur nesusikalbame. Labai praÅ�au surasti apie LAKTATO Å AUDYKLĘ lietuviÅ�kai, o ne laktatų ir mitochondrijas, kas yra kiekviename vidurinÄ—s mokyklos vadovÄ—lyje. Tai naujai atrastas (apie 1996 m) reiÅ�kinys . todÄ—l dar Ä® vadovÄ—lius nepatekÄ
™s, o angliÅ�kai gana sudÄ—tingas jo aiÅ�kinimas, juolab, aÅ� net nesimokiau Å�ios kalbos. taigi versti man apsimokÄ—s tik tada, jei pradÄ—siu tų kalbų mokytis. taigi bÅ«siu dÄ—kingas, kas iÅ�vers ar gal bent rusiÅ�kai tai atras. IÅ� anksto dÄ—koju.

[3.VytenisSTOVYKLAI]

IÅ ORINIS IR VIDINIS SAVĘS SUREGULIAVIMAS

[qw]

Apie Lidjardo sistema

http://www.summaryofbooks.com/15334_arthur-lydiard.html
http://buecher.hamburg-bruncht.de/buchtipp.php?term=Lydiard.
http://www.onlinestichworte.de/lesetipp.php?term=Garth_Gilmour
Ir dar 50 saitu


Apie laktata, mitochindrija ir terminologija
http://www.lkka.lt/~a.stasiulis/Aerob-darb-fiziologija/resources/documents/5798.ppt

Ir dar apie 80 saitu (tik lietuviskai)

[qw]

Tik Vyteniui
Jei tiksliai-11-16 pusl-i- atrsakymas i Jusu klausima (del lakt. saudikl).

[VytenisACIUqw]

Å aunuolis qw !
YpaÄ Å�aunuolis už mano buvusiojo dÄ—stytojo Stasiulio pateiktų konspektų. http://www.lkka.lt/~a.stasiulis/Aerob-darb-fiziologija/resources/documents/5798.ppt
Kaip paÄiam tai pavyko atrasti? Gal jis nesenai Ä®dÄ—jo, nes jau senokai (gal prieÅ� mÄ—nesÄ®) tokios jo nuorodos tikrai nebuvau aptikÄ
™s. Tai fantastika! Kažin ar studentai egzam-s tokių "Å�pargalkÄ
™" Ä® smegenis besibraunanÄių naudojasi? Vakar daug kų panaÅ�iai pas mokslininkų kompiuteryje maÄiau. Tai bÅ«tinai visiems rimÄiau sportuojantiems reik peržvelgti. Nors tikras mokslo miÅ�kas, kai pradedi lÄ®sti - tikrai iÅ� jo neiÅ�brÄ®si. Bet nuostabus miÅ�kas!

Aptikau ir "laktato Å�audyklÄ—s" hipotezÄ
™. Bet, gaila, kad tik hipotezÄ
™, nors jau ji tikrai ne hipotezÄ—, bet jau Ä®rodyta teorija yra. Taigi, manau, kad tai dar ne pati naujausia traktuotÄ— Ä®dÄ—ta. Kol kas neradau grynai, kad bÅ«tų konkretus skyrelis: LAKTATO Å AUDYKLÄ–, kų maÄiau jau angliÅ�kai. Taigi visus qw pavyzdžiu kvieÄiu Ä® Å�ios Å AUDYKLÄ–S (laktato) paieÅ�kas.

[4.VytenisTEMAIkodel?]

AR žVELGSIME BĖGDAMI Į SAVO ORGANIZMO žEMĖLAPĮ?
ar ne žudome mes jaunus sportininkus, ignoruodami sporto mokslų?


O Å�tai, kur Å�uva pakastas! Dabar jau man aiÅ�ku, apie kokia Astų Dajnorka gretimoje temoje klausÄ— manÄ
™s. VÄ—l esu žioplys, kad Äia pirmiau neužėjau. Atleiskite, jau neturiu laiko tiek kiek anksÄiau po internetų narstyti. Jau ir žemÄ—lapius miÅ�ke pradÄ—jau pieÅ�ti. Tik labai jau pelkÄ—s praeiti neduoda. Ir Å�tai grĮžÄ
™s iÅ� miÅ�ko matau, dabar populiariausia Å�i tema darosi. Tikrai nebÅ«Äiau tiek daug raÅ�Ä
™s apie Astas užvakar, jei bÅ«Äiau tai pamatÄ
™s. Apgailestauju, bet, matau, kad Asta atsirado Äia tada, kai aÅ� Kazlų R. ir internetų namuos iÅ�sivestų palikÄ
™s jau buvau. Ir, nepavykus KlaipÄ—don iÅ�vykti, namuos Jonavoj nuo kompiuterio bent gerai pailsÄ—jau. O tokio mobilaus telefono susieto su internetu dar kol kas tikrai neturiu, kaip, matau, kas tai Äia svaigsta. O "mano dvynÄ—” ir mane Å�okiruoja. Nesistebiu, kad daug kas žino mane kaip nuluptų, bet iÅ� kur apie mano moksleivių referatus ponia Asta žino? Tik tokios Simonos apie PajÅ«rio nac.parkų per OS aplinkos prizmÄ
™ buvo teiktas Ä® respublikinÄ® konkursų. Džiaugiuos, kad visus referatus jaunųjų per stebuklų pavyko iÅ�saugoti, nors visa literatÅ«ra unikaliausia man klube dingo. TodÄ—l labai praÅ�au man asmeninius klausimus uždavinÄ—ti (man malonu, aÅ� jau gaunu iÅ� dar nepažĮstamų, bet mielų interneto lankytojų) Kad ir tokÄ® klausimų apie mano buvusios auklÄ—tinÄ—s dingimų iÅ� vietinÄ—s žiniasklaidos galiu atsakyti tik aÅ�. Atsakymas paprastas – NÄ–RA GALIMYBIŲ daugiau apie jų man raÅ�yti, nors retom progom tai dar nepamirÅ�tu. O Ä® kitų klausymų gerbiamosios Astos tik kitas treneris gali atsakyti. Ir iÅ� interneto lankytojų tokių asmeninių pobÅ«džio klausimų Äia, tikrai niekas neatsakys, nors apie tai mes ir diskutuojame jau ne vienoje temoje.

Matau, kad tikrai Äia A... užvirÄ— gerų diskusijų. Tiek daug pasisakanÄių ir koks nuostabus Dajnorkos dialogas! Kad daugiau tokių puikių duetų bÅ«tų. O, matau ir veteranų Ä®siliejusÄ® – tai jau trio! Tikrai Dajnorka visad nuostabių minÄių pameta. Visad reikia Ä®siklausyti Ä® didelÄ
™ patirtÄ® turinÄias ir mÅ«sų sportui su didelÄ
™ meilÄ
™ atsidavusias. AtsipraÅ�au Ingos, kai vienų kartų dialoge josios nepažinau. Pasirodo ne viena Inga lietuvaitÄ— maratonų (42,195 km) bÄ—gusi! Tai mÅ«sų Inga irgi! Kur tai buvo? Gal Stokholmo garsiajame maratone? Ten mano kolegos jonavieÄiai yra irgi bÄ—gÄ
™.

Ir man dabar aiÅ�ku, kodÄ—l tik sveÄiai iÅ�vien "užknisa”. Nematau ir aÅ� jokio skirtumo - ar su sveÄiu, ar su pasislÄ—pusiuoju po neaiÅ�kių raidžių kombinacijom diskutuoji. Gerai kai tas kombinacijas savo vieÅ�ai skelbtame el.paÅ�to adrese yra Ä®kalÄ
™s. Tada pamatai, nuo kokio "drųsuolio” pylos internete gavai. Man daug maloniau, kai visiÅ�kai atvirai paÅ�nekovų matau. Tai tada tikrai daug daugiau ir turiningiau gali diskutuoti. Kad ir su Dainorka, kurios dÄ—ka tikrai revoliucija mÅ«sų sporte turÄ—tų prasidÄ—ti. Oi kaip reikia jai Ä® pagalba josios bendraminÄių!

Labai taiklių pastabų matau, kad jaunimas iÅ�neÅ�Ä— Å�iukÅ�les iÅ� mÅ«sų namų. Bet gal ant viso jaunimo varyti nereikia, nes iÅ� to laiÅ�ko už mÅ«sų sienų purvo papilto matosi, kad tikrai ne grupÄ—s rinktinieÄių jis raÅ�ytas. Net tekste tos "grupelÄ—s” radau posakÄ® "mano nuomonÄ—”, o ne "mÅ«sų…”. Tai akivaizdu, kad vienas koks raÅ�Ä— pasimetÄ
™s. Bet ir tokius pasimetusius gelbÄ—ti ir padÄ—ti jiems tikrai reikia. YpaÄ tiems kurie Ä® rinktinÄ
™ Ä®plaukti siekia žūt bÅ«t bet kokia kaina. Tai sveikinti tokÄ® siekÄ® reikia. Bet aiÅ�ku – ir protingai tų procesų pareguliuoti. Ir kam Dievo ar Gamtos atseikÄ—ta bÅ«ti stipriausiems mÅ«sų Å�alies pasiuntiniams, jie turi jau ramiai ir planingai ruoÅ�tis, gink Dieve, ne atrankinÄ—ms, bet tik paÄiam aukÅ�Äiausiam Olimpui. Kitaip bus tikrai nelaukti "pravalai” (atsipraÅ�au už žargonų). Atminkite – kad tokia sistema, kaip atrankinÄ—s jau pradeda atgyventi, kai tas atrankines po truputi keis naujausi mokslo pasiekimai, kad iÅ�aiÅ�kinti ir be varžybų, kas stipriausias yra. Ir dar iÅ�aiÅ�kinamos ne tik dabar esamos galimybÄ—s, bet ir kompiuterių atsistatymų ir kitų Å�irdies bei visų sistemų veiklų suderinamumo grafikuose kaip ant delno matosi, k TodÄ—l aukÅ�Äiausio lygio varžybos, tapdamos tik dalinai atrankinÄ—mis, taps tik kaip generalinÄ—s repeticijos prieÅ� svarbiausias batalijas. Juk raÅ�iau prieÅ� KalÄ—das, ir dabar prieÅ� Å�venta Velykas priminsiu, kad JWOC06 ruoÅ�tųsi visi iki vienas jei ne rinktinei, tai nors žiÅ«rovų varžyboms, bandant Ä®veikti kad ir tų paÄių trasų . Kitų galimybių nepasitaikys prasitestuoti ir pamatyti, koks esi stipriausių pasaulyje sportininkų lygio atžvilgiu. Ar nejau neÄ®domu patenkinti savo smalsumų. ArtÄ—jantis pasaulio jaunimo Äempionatas – tai viso Lietuvos OS lygio pakilimui Ä®sibÄ—gÄ—jimo takas. Taigi mes jau dabar aerodromo take. Ir niekur nesidÄ—sime, turime jau tuo taku bÄ—gti, nes jau JWOC06 neatÅ�auksi. Ir jau pagreitis yra. žiÅ«rÄ—kite iÅ� SMG pateiktos statistikos, kaip jaunimas pranoko elitų bent jau masiÅ�kumu! Teisingai – "step by step” principas turi bÅ«t iÅ�laikomas. Sutinku, kad prieÅ� Velykines atostogas ir prieÅ� jaunimo stovyklų jaunimui, tarp kurio nemažai ir jaunių – sulaužyti jo nebuvo galima. Bet, manau, kad merginoms jau 20-metÄ—ms, kai tuoj reikÄ—s laikinai Ä® Å�alÄ® pasitraukti – kažin, ar gerai jom bÅ«ti atskirtom nuo elitininkių? Nejau nesutiksite, kad merginoms nei vaikinams branda ankÅ�Äiau ateina? Tai akivaizdu – kai vyriausios ir geriausios merginos diskvalifikuotos, nes per siauro diapazono buvo konkurencija. Tik tokia ir sukelia orientavimosi sportui nelabai bÅ«dingų per daug didelÄ
™ psichinÄ
™ Ä®tampų. Tokios iÅ�kreiptos "konkurencijos” siauro tipo tikrai jokiame pasaulio Äempionate nebus. Tai kokias specialiųsias psichologines savybes atstovausianÄioms Lietuvų formuojame? Dar tokiose varžybose, kuriose visos nuimtos? žiÅ«rÄ—kime, JWOC06 bus visiÅ�kai kitokio pobÅ«džio psichologinÄ—s aplinkybÄ—s (bus žymiai daugiau varžovų ir jie žymiai stipresni!). Tai ar JuodkrantÄ—s sindromas nepasikartos Druskininkuose?

Teisingai – jaunimas turi subrÄ
™sti ilgiausioms distancijoms – ypaÄ paÄiom ilgiausiom. Jei maratonas jaunimui buvo surengtas atskirai – tai dar pusÄ
™ bÄ—dos. O masiÅ�kumui tikrai ir tos bÄ—dos jokios nebuvo, o tik nauda. Ir, aiÅ�ku, mes remtis turime tik Ä® masiÅ�kumo interesus. Bet gal neignoruokime ir stipriausiojo jaunimo interesų, kuriam irgi reikia sųlygų egzaminų su stipresniais varžovais gauti. Nejau manote, kad atstovausiantiems Lietuvų nereikia pratintis ir prie stipresnių varžovų? Lenkiuosi prieÅ� Dajnorkų pateikusių Å vedijos jaunimo sporto sistemų. Tik labai norÄ—Äiau dar josios iÅ�samesnio paaiÅ�kinimo, kaip rinktinÄ— Å�vedų grÅ«dinasi. Ar ir Å�vedų jaunimÄ—lis irgi niekad nemato namuose už save stipresnių, kaip mÅ«sų jau daugiau nebematys? NeÄ®tikina manÄ
™s SMG dÄ—l jaunimo su elitu kovos bÅ«tinybÄ—s nuvertinimo argumentas, kad, neva, "jei yra pajÄ—gių konkuruoti, niekas jiems to nedraudžia”. ParaÅ�ytas: Tr., 04 12 2006, 12:34 . Tai to betrÅ«ktų, kad pilnameÄiams pilieÄiams drausti pradÄ—tume. Bet juk jaunimas Å�iame amžiaus tarpsnyje yra tik dabar ir daugiau gyvenime nesugrÄ®Å� Ä® Å�iuos nuostabius metus. Tai ar protinga stipriausiems atsisakyti kovos dÄ—l jaunimo apdovanojimų ir atsisakyti net atrankos Ä® rinktinÄ
™ tik dÄ—l parungtyniavimo su elitininkais? Ir jei prakalbome apie žingsnÄ® po žingsnio, tai ar nereikia jau paskutiniaisiais jaunimo amžiaus tarpsnio metais vis tik ir pratinti jaunimų prie suaugusiųjų pasaulio. NorÄ—Äiau pateikti Dajnorkos gal ir iÅ� konteksto paimtus žodžius: " …nemaza vaidmeni vaidina tas momentas, kad ne vienas jaunas zmogus elementariai pavargsta zaisti dideli sportininka, lakstydamas mazose grupese, ir jam elementariai nebelieka nei noro, nei jegu zaisti veliau, kai patenka i suaugusiu pasauli.” ParaÅ�ytas: Pir., 04 03 2006, 14:38 STOVYKLOS temoje. Nenoriu komentuoti giliai prasmingų Dajnorkos Å�ių žodžių, bet labai praÅ�au Ä® juos Ä®siskaityti ir pamastyti, kiek yra juose tiesos. Ir pamastyti praÅ�au, kų reikia daryti, kad lengviau adaptuotis.

Taigi matau tik vienintelÄ
™ iÅ�eitÄ® – Lietuvoje pradÄ—ti sportų organizuoti tik taip, kaip jis vykdomas pasaulyje. Jaunimui ir gal veteranams rengti atskirai nuo MV21 grupių ir gal tuo paÄiu metu, kaip pasaulio veteranų bei jaunimo Äempionatai. Mat jaunimas ir veteranai tikrai vienas Ä® kitų nepretenduos ir gal reik paprasÄiausiai pradÄ—ti naudotis tarptautinÄ—s orientavimosi federacijos iÅ�rastais dviraÄiais. O Lietuvos stipriausiųjų orientacininkų (elitininkų) Äempionatus vykdyti atskirai, kad juose galÄ—tų jau pradÄ—ti rungtyniauti stipriausias jaunimas ir dar nesusenÄ
™s "vyresnimas” (Å�Ä® terminų aÅ� susigalvojau pagal žodÄ® "jaunimas”). Bent jau jaunimo Äempionatus galima Ä®terpti Ä® tradicinius moksleivių Äempionatus. Bet, ar nebus žengtas dar vienas žingsnis atgal – visus rengti visoms grupÄ—ms bendrų Äempionatų? Jei taip, iÅ�randant ne pasaulinÄ®, bet kažkokÄ® lietuviÅ�kų konglomeratų, tai iÅ� tų sutaupytų lÄ—Å�ų, organizuojant bendrųjÄ® Äempionatų, jaunimui reik padaryti bent iÅ�skirtines sųlygas sustartuoti kitų valstybių suaugusiųjų Äempionatuose.

Matau iÅ� diskusijų, kad sporto mokslo idÄ—joms yra dar Å�ioks toks skepticizmas ir neryžtingumas. Bet pradÄ—jau aÅ� siÅ«lyti idÄ—jų tik pasinaudodamas artÄ—janÄiu Lietuvoje pasaulio jaunimo Äempionatu. Juk nesiÅ«lysi, kai po jo jau bus atvÄ—sÄ
™s susidomÄ—jimas aukÅ�tesniems siekiams. NepasiÅ«lysi Å�ios priemonÄ—s ir kai peraugs jaunimo amžiaus tarpsnÄ® viena ar kita geriausia asmenybÄ—. Juk nebus gal vÄ—l jau Ä® suaugusiųjų rinktinÄ
™ pretenduojanti. O jei ir pretenduotų, tai koks gi skirtumas. Vis tiek jei nÄ—ra galimybÄ—s Ä® pasaulio auksų, tai kas Äia per daug terliosis dar neolimpinei sporto Å�akai. žinau, kuri viena tokia jauna asmenybÄ— atsisakÄ—. Tai jei susiprotÄ—jusi dabar ir užsimanytų mokslininkų pagalbos – jau peraugusiai jaunimo amžiaus tarpsnÄ® tikrai Å�aukÅ�tai po pietų. Tokios peraugusios jau niekam neÄ®domios, jei nebuvo savu laiku Lietuvos pagarsinusi. Kad jei ir garsino vaikiÅ�kame ar jaunių amžiuje – tų garsinimų turi pratÄ
™sti ir jaunimo amžiuje. Tai tik tokios garsios asmenybÄ—s dar gali bÅ«t Ä®domios ir joms visur tik žalia Å�viesa. JokÄ® sporto ar valdžios biurokratų nenustebinsi su kažkokių tai tik "…niolikta” užimta vieta pasaulyje. Lai ir bÅ«na toji "…nioliktoji” geriausia iÅ� geriausiųjų iÅ� mÅ«sų delegacijos kad ir iÅ� 6-ių startavusiųjų, kurių vietos ir neblogos, bet tik treÄiame ar ketvirtame deÅ�imtuke. Tokias "…nioliktas” užimanÄiųjų kitose sporto Å�akose gal per akis. Taip, kad didžiausių mokslinių brigadų turÄ—tų bÅ«ti, kad patenkinti visų sporto Å�akų rinktinÄ—ms poreikius. O mokslininkas Lietuvoje kol kas tik vienas Å�iuo ypatinguoju metodu dirbantis. Ir vienas todÄ—l, atvirai sakau, nes Å�alies sporto mokslo vadas (pavardÄ
™ nesakysiu) irgi labai žymus, bet jau pagyvenÄ
™s mokslininkas, kaip man asmeniÅ�kai prasitarÄ— – labai skeptiÅ�kas jaunojo tyrimų metodams bent prieÅ� pusmetÄ® buvo. Bet vis tiek braunasi visi treneriai su savo sportininkais tik pas tų vienintelÄ®. O tasai ne tik paslaugas turi teikti visam Lietuvos sportui, bet dar ir patÄ® mokslinÄ® metodų turi toliau tobulinti ir kitais moksliniais atradimais užsiiminÄ—ti. Taigi jo nuostabiosios paslaugos prisipraÅ�yti nÄ—ra taip paprasta. Juk nelipsi ant galvos, kai fizinių galimybių kiekvienam skirt dÄ—mesÄ® nÄ—ra. Tik Å�tai mÅ«sų sporto Å�akai tųsai palankiausias momentas – "JWOC – 2006”, už kurio idÄ—jos galima dar kabintis ir yra moralinÄ— proga praÅ�ytis pagalbos mÅ«sų sporto Å�akai. TodÄ—l ir siÅ«lau dabar jaunimui tik vardan dabartinio ELITO. Vardan mano mielosios paÅ�nekovÄ—s Dajnorkos, kurių atradau prasitarusių: "pakartot vice nenoreciau - zymiai smagiau butu paziuret, kaip pasaulio auksas atrodo..” ParaÅ�ytas: Pir., 04 10 2006, 21:05 Bet tam reikalinga tų viskų daryti irgi pagal Dajnorkos iÅ�sakytų metodų, ParaÅ�ytų: Tr., 04 12 2006, 15:59 kaip stalų daryti, viskų pradedant nuo lentų. Taigi ir OS-ui mokslų irgi pagal tų patÄ® principų "step by step” siÅ«lau, pabandant tai su jaunimu ir dar tik iÅ�skirtiniu dabar, besiruoÅ�ianÄiam Lietuvoje Lietuvų atstovauti. O po to, užmezgus glaudesnius ryÅ�ius su mokslu, tuos tyrimus pradÄ—ti ir elitininkams. Ä�ia jau bÅ«tų naujo trenerio Skyrmos prerogatyva, manau, tam pasitelkiant ir SvajÅ«no patirtÄ® Å�iuolaikinÄ—se sporto technologijose.

Ä®sivaizduoju, kad pradžioje užtektų net pirmojo pabandymo, gaunant kažkokių informacijų apie tiriamosios asmenybÄ—s rekomenduojamus daryti pokyÄius treniruotÄ—ms. Tai ar nebÅ«tų Å�i unikali informacija naudinga ir kitiems net netirtiems, kokia kryptimi reik orientuotis Ä® metodikos tobulinimus? O po kokio tai laikotarpio vÄ—lei patikrinimas su dar iÅ�samesnÄ—mis siÅ«lomomis korekcijomis treniravimosi procesui ar dar labiau vaizdo neatskleistų Ä® kų mes einame? O kokios nuostabios sųlygos tam mÅ«sų OS-ui bendrauti su sporto mokslu! Juk mÅ«sų sporto Å�aka labai tobula ir sveikiausia iÅ� prigimties, nes mes labiausiai nei kiti didžiausiame sveikatos stiprybÄ—s Å�altinyje –gamtoje. TodÄ—l patikÄ—kite, sporto mokslininkai tikrai labai susidomÄ—s mÅ«sų nuostabia sporto Å�aka. Be to mÅ«sų laimei ir toji Kineziologijos laboratorija Å�alia Olimpinio centro, kurio pastate 10-tame aukÅ�te "Gajos” sporto mokyklos OS darbuotojai RiÄardas ir Algimantas ten dirba. AiÅ�ku, ne viskų Äia vieÅ�ai turiu iÅ�kloti ir atskleisti kortas. Tam jau patirtÄ® turiu, kai tik prasitarus, pasekmÄ—s netik netikÄ—tos, bet ir skaudžios. Mat niekas pasaulyje nestovi vietoje. Å tai qw internete atrado tai, ko vakar dar nebuvo. Džiugu, kad yra ir gerai apsiskaiÄiusiųjų minÄių. Å tai viena: "Ar nemanai, kad musu rez-ai priklauso tik nuo mokslininku protu? Juk varzomes ne mes, bet mokslininkai musu kojomis?” ParaÅ�ytas: Pir., 04 10 2006, 21:38 Ir aktyviausios jaunosios nercÄ—s pastaba, kad Dajnorka "… savo pastangom laimejo sidabra,” ParaÅ�yta: Tr., 04 12 2006, 18:55 ar neužduoda pagrindinÄ® klausimų:

-Ar didžiajame sporte dabar užtenka vien tik savų pastangų?

Ko tai nenorÄ—Äiau patikÄ—ti, kad ir tam laimingajam, o gal ir dÄ—sningajam sidabrui nejau taip ir nebuvo niekieno kitų pastangų. (?) Ir kas vakar, tai jau ne Å�iandien, o tuo labiau rytoj. Gal tik vienintelÄ—je orientavimosi sporto Å�akoje ir galima kažkų buvo iki Å�iolei. Bet kai pamatai tarp geriausių pasaulio lengvaatleÄių bÄ—gikų ir orientacininkų pavardes patenkanÄiųjų net Ä® pasaulio sporto karalienÄ—s Äempionatų finalus, tai jau akivaizdu, kad tai be sporto mokslo pagalbos tikrai OS-o virÅ�Å«nÄ—s jau neapsieina. Jei ankÅ�Äiau rezultatai buvo siekiami tik farmakologijos dÄ—ka net nesiskaitant su tolimesnÄ—mis sveikatai pakenkti priemonÄ—mis, tai dabar jau ir antidopinginÄ— kontrolÄ— iÅ�tobulÄ—jo labai. Ir treneriai labiau atsisuko ne Ä® farmakologus, bet sporto mokslininkus, nes suprato, kad rezultatų aukÅ�tų gali pasiekti tik sveikas ir labai, labai sveikas sportininkas. O juk treniruojant tik kokių nors vienų savybÄ
™ ir nekreipiant jokio dÄ—mesio Ä® kitų panaÅ�ių, organizmų daugiau gadini nei treniruoji. Å tai kur paslaptys glÅ«di Dajnorkos diskusijoje apie organizmo harmonijų ir Ä®siklausimų Ä® jÄ®. Teisingai ji pastebÄ—jo, kad Ä®siklausyti Ä® organizmų padeda patirtis. AÅ� tai irgi kaip tas veteranas dar pridÄ—siu labai svarbų žodÄ® "tik”. Kaip treneris korekcijas darai kartais tik žiÅ«rÄ—damas auklÄ—tiniui ar auklÄ—tinei giliai Ä® akis ir bandai juose kažkų Įžvelgti. Jos daug kų pasako, jei priimi tų jutiminÄ® ir paslaptingų pasaulÄ®. Bet kiek jame yra tiesos, ar taip jau viskų galima apÄiuopti – per naktis man, kaip treneriui vos ne koÅ�marai vien tik iÅ� klaustukų sudÄ—lioti. Kuo daugiau sužinai, tuo daugiau tų klaustukų dar tiek pat kartų padaugÄ—ja. Man patinka minÄ—toje diskusijoje su Dajnorka ir kamertono pavyzdys labai taikliai Ä®kiÅ�tas. O kad savo organizmų iÅ�girst, ar užtenka tik savo ausų? Nagi pabandykite savo ausÄ® pridÄ—ti prie savo Å�irdies. Manau, kad iÅ� kart draugo papraÅ�ysite, kad jis pasiklausytų. O po to užsimanysite, kad klausytųsi jau gerų klausų turintis. O po to ieÅ�kosite ir nusimananÄio tuose garsuose. O tųsai nusimanantis žiÅ«rÄ—k ir vamzdelÄ® klausos pasidarÄ—, kad geriau girdÄ—ti bÅ«tų. AÅ� tuos pavyzdžius lygiai kaip nuostabioji Dainorka – ji mane nuostabiai pamoko man ir sveÄiui raÅ�ydama savo filosofijų. Tai nejau nepasinaudosi jų paslaugomis, kad nors savo asmeninius pojÅ«Äius ir "savo organizmo klausos mechanizmų” patikrinti, pratestuoti, ar jis teisingai veikia, ar neiÅ�sireguliavo. Pabandykite turguje paprekiauti su netestuotomis svarstyklÄ—mis. Taigi ar protinga ignoruoti tuos tobuliausius prietaisus ir tų prietaisų Å�eimininkų organizmo klausymosi iÅ�manymų iÅ�lavintų ir net jų Å�eimose perduodamų patirtÄ® iÅ� kartos Ä® kartų? Ar tai protinga viskų ignoruoti ir užvertus galvų aklai tik savo jÄ—gomis ir visiÅ�ku neiÅ�manymu kliautis? Juk yra ir kita taisyklÄ—. Kuo mažiau kokioje nors srityje iÅ�manai, tuo mažiau ir joje nori gilintis toliau. TodÄ—l nesistebÄ—kime, kad mÅ«sų sporto galvos dar kol kas nesuinteresuotos ieÅ�koti naujų rezervų meistriÅ�kumui pakelti.

Padiskutavus su mokslininku apie trenerių skepsÄ® mokslui, bijanÄių pradÄ—ti naudoti siÅ«lomas mokslines korekcijas, jis tik atsakÄ—, kad pagrindinis sporto principų reikalavimas yra pastoviai žvelgti Ä® save kaip Ä® kokÄ® žemÄ—lapÄ® ir pastoviai koreguoti kiekvienų savo žingsnÄ®. Kuris užvertÄ
™s galvų tik kiÅ�a ir neanalizuoja ir nenori naujovių iÅ� kurių galima patobulÄ—ti - tas ne treneris. Ar protinga ignoruoti Å�iuolaikiÅ�kus spalvotus žemÄ—lapius ir sugrĮžti prie juodai baltų topografinių, dar specialiai iÅ�trinant juose proskynas visas, kad "orientuotis” labiau reikÄ—tų. Juk tik taip kažkada bÄ—giodavome pirmuose Äempionatuose. O gal iÅ�vis orientuokimÄ—s be žemÄ—lapių tik pagal raÅ�ytines legendas. Taigi duodu peno pamastyti naujajam rinktinÄ—s treneriui Skirmantui ir dideliam žemÄ—lapių žinovui.

O dar keisÄiau atrodo samprotavimai, kad jaunimui, neva, nereikia tų mokslo naujovių. AiÅ�ku, Inga teisi apie grynuolių atrankos teorijų. "mokslas padeda nuslifuoti grynuolius, o ne deti pagrindus. ir treniruociu apimties klausiama ne is PAVYDO, o kad idomu. o tai, kad nieks neatsako, persa minti, kad patiems jaunimieciams neatrodo, kad pakankamai daug treniruotusi...” ParaÅ�ytas: Tr., 04 12 2006, 00:00 bet Äia norÄ—Äiau Ingų ir pataisyti, kad tik pagal tų grynuolių pavyzdžius ir toliau ieÅ�kome kruopelytes pas mus atÄ—jusius vaikus. O tie pavyzdžiai ir yra pats atsakymas, kaip pradÄ—ti dÄ—ti teisingus pagrindus. Nejau nereikia tobulinti tų pagrindų klojimo? Juk, mielosios Inga ir Dajnorka, tik pagal jÅ«sų atliktų tyrimų rekomendacijas ir jÅ«sų nubÄ—gtų kilometrų analizes galima bus pamastyti ir apie mÅ«sų trenerių, dirbanÄių su vaikais surambÄ—jusių postulatų paÅ�lifavimų. Tai nejau nenorÄ—tumÄ—te savo nubÄ—gtais kilometrais mÅ«sų visų sporto pagrindų pamokyti? TodÄ—l nesistebÄ—kite, kad negaunate atsakymo, kiek jaunimas dabar treniruojasi. Jau ne sovietiniai metai, kai žiÅ«rima tik Ä® kilometrus. Pamenu, kai ruoÅ�iau "Darbo rezervų” orientacininkų rinktinÄ
™, teko eilÄ—je stovÄ—ti su kitais treneriais atsiskaitymui prie Å�iosios Sovietų Sųjungos draugijos Lietuvai pirmininko pono StrikaiÄio kabineto durų. Man tik juokų jau tada kÄ—lÄ—, kai visi drebÄ—dami pildÄ— anketų formose nubÄ—gtų ar nuvažiuotų dviraÄiais kilometrų skaiÄius, viskų nuraÅ�ydami savo galvas užvertÄ
™ nuo lubų. Nepykite, kad JÅ«sų klausimas jau 70 – ties metų senumo. Tik taip dabar mokslininkai traktuoja tokio pobÅ«džio klausimus, ir ypaÄ dabar tai pradÄ—jo traktuoti, kai tik kų atrastas LAKTATO Å AUDYKLÄ–S MECHANIZMAS, kurÄ® bÅ«tina lavinti ne vien tik nubÄ—gtais kilometrais, bet ir Ä®vairiausiai kintanÄiais bÄ—gimo greiÄiais. Tam ir pateikiau OS maratonų istorijos statistikų, kad galÄ—tumÄ—te patys pamatyti, kas mažiausiai naudojasi Å�io "laktato Å�audyklÄ—s” mechanizmo lavinimu. PaskaiÄiuokite, kieno mažiausiai rezultatai kyla ar net leidžiasi per porų metų, nors ir sportuoja tikrai aktyviai. Tik verkti norisi, kai tai ryÅ�kiai matosi Å�i stagnacija pas jaunų žmogų, kai pati didžiausia Å�io mechanizmo lavÄ—jimo galimybÄ—. Tai ar ne žudome mes jaunus sportininkus, ignoruodami sporto mokslų? Manau, kad tikrai kai kas atsitokÄ—s ir susimastys, kad jau ne akmens amžiuje gyvename ir jau reik nustoti bÄ—gioti taip kaip bÄ—giojo bÄ—gikai tik prieÅ� 70-metų. Labai jau viltingas mielosios Di:) iÅ� konteksto paimtų ir pritaikytų Äia pastebÄ—jimų: "Gaila ziuret, kaip energija issvaistoma vejais…” ParaÅ�ytas: Kv., 04 13 2006, 08:48 Sutikite, kad kartais mes tų energijų daug kur Å�vaistome be reikalo. Tam ir žmonija sugalvojo mokslų, kaip panaudoti energijų, kad ji nebÅ«tų Å�vaistoma vÄ—jais. O svarbiausia Di:) žodžiais:
"Daugiau Meiles vienas kitam ir savo veiklai, maziau egoizmo”

[5.Vytenis ESTIJOS temai]

DIDžIOJO PENKTADIENIO PAMOKA

1. Kokie ekspertai nustatys bÅ«tinybÄ
™ nudirti Skyrmai skalpų už jo "nupjovimų” Ä® lankas ?

2. Nepykite už Skirmantui sudarytų žemėlapĮ. Juk jam orientuotis reiks labiausiai ? Ir ne bet kokioje, bet treneri�koje situacijoje.


Sveiki! Jau vakar pasibaigÄ— Didysis penktadienis ir jau ryt Å�ventos Velykos. Tai dar kartų visus sveikinu su mÅ«sų bÅ«simu atsinaujinimu. Manau, kad Å�eÅ�tadienÄ® dar Å�ventųjų Velykų iÅ�vakarÄ—se jau visi pirtyje palikote savo negandas. Tų aÅ� jau vakar padariau. Mat vyko pas mus krepÅ�inio varžybos su NATO karininkais (daugiausiai iÅ� JAV) su kuria ne varžėsi bet tik žaidÄ— mÅ«sų miestelio viena iÅ� daugelio komandÄ—lÄ— (bet ne rinktinÄ—) su savivaldybÄ—s meru "prieÅ�aky” (kabutÄ—se, nes pats žodis Å�is nuo sovietmeÄio pionieriadų jau Ä®grisÄ
™s taip kaip ir aÅ� silpnesnių nervų internautams). Beje jis vaikystÄ—je daugiau orientacininku nei krepÅ�ininku buvo ir su žemÄ—lapiu bei savo mokyklos komanda Lietuvų ne kartų atstovavo turizmo bei OS dvikovÄ—je. O jo treneriu buvo jo tÄ—vas - tos mokyklos direktorius. TodÄ—l jis ir dabar jau tik sportui vadovaujųs nemažai dÄ—mesio skiriųs ypaÄ REKREACINIAM SPORTUI. Visa tai raÅ�au pamųstymui kaip tik bÅ«simam vyr. treneriui visos Lietuvos. NorÄ—Äiau pasiÅ«lyti tik kaip teorinÄ® pavyzdÄ® ryÅ�iams su kitomis sporto Å�akomis ir ypaÄ rekreacinÄ—mis. Tai vienas iÅ� pavyzdžių, kaip bÅ«simasis OS treneris toks Andrius, kuris Jonavos OS antradieniuose ne kartų bÄ—giojÄ
™s ir dar net vaikystÄ—je buvÄ
™s ar tik ne TAKAS OS klubo treneriu – po dviejų savaiÄių per miestelio tradicinÄ
™ Å�ventÄ
™ parke surengs kalnų dviraÄių Lietuvos kroso varžybas. Taip kad kas ne AukÅ�tųjų ir ne Vilniaus Äempionatuose dalyvausite ir turite dviraÄius – atvykite prasiblaÅ�kyti po VokiÅ�kus kalnus, kuriuose man vaikystÄ—je, pirmų kart gyvenime ant slidžių atsistojus, net prieÅ� suaugusius lenktynÄ—se teko laimÄ—t. AÅ� Äia tokÄ® "pasigyrimo” lyrinÄ® nukrypimų vis tik taikau pamastymams apie mÅ«sų visų sporto bÅ«tÄ® ir kvieÄiu visiems dažniau priminÄ—ti apie pirmuosius žingsnius Ä®spÅ«dingesnius. Tai manau, kad daug maloniau skaityti turÄ—tų bÅ«t, nei kieno nors užgauliojimus su pasimÄ—gavimu.

Na o dÄ—l mÅ«sų sporto politikos, apie kurių Äia jau Å�ioje diskusijų temoje kalbama, tai vÄ—l nukrypsiu Ä® vakar vakaro pavyzdÄ®, kuriame vis tik mÅ«sų miestelio krepÅ�inio mÄ—gÄ—jai triuÅ�kinte triuÅ�kino amerikonus iÅ� NATO, lyg ir niekad kamuolio nemaÄiusius. Ir tik kai jau mÅ«siÅ�kiai, paraginti Å�efo, pradÄ—jo ne rungtyniauti, bet tik žaisti, tai ir varžovai jau kituose kÄ—liniuose jau labai nuostabiai iÅ�moko žaisti: pradÄ—jo iÅ� mÅ«siÅ�kių derinius bei judesių technikų mÄ—gdžioti. Ir tai jiems labai pradÄ—jo sektis, nes matÄ—si jų, kaip tikrų kariÅ�kių žymiai didesnis fizinis pasirengimas. Taip, kad mÅ«sų "meistrams” nusivarymo nuo koto treniruotÄ— prieÅ�velykinÄ— gavosi puiki. Taigi pirtyje tik Å�nekos ir sukos apie pritrenkianÄiai aukÅ�tų Lietuvos krepÅ�inio kultÅ«rų. Atkreipkite dÄ—mesÄ® Ä® žodÄ® Äia pavartotų apibÅ«dinti sporto Å�akos iÅ�sivystymo ne lygÄ®, bet kultÅ«rų. ”TodÄ—l manau, kad ir nac.rinktinÄ—s treneriui vertÄ—tų pamastyti, kų mÅ«sų sporto politikai turÄ—tų nuveikti, kad dar labiau pakiltų ir mÅ«sų sporto ne tik lygis, bet ir kultÅ«ra.

Labai susimasÄiau ties praÅ�alaiÄio ir trenerio-2 dialogu. Jei dirbÄiau dabar ne su pradinukais, o jau galinÄiais pretenduoti bent Ä® vaikų rinktinÄ
™, manau kad ir aÅ� tų patÄ® raÅ�yÄiau. Teisingai praÅ�alaitis pabrėžė: "Matyti, kad raÅ�o suinteresuoti žmonÄ—s.” Tik kas kaip tų suinteresuotumų suprantų. Nemanau, kad dÄ—l pavydo Skyrmos posto. Esu Ä®sitikinÄ
™s, kad treneriai gali bÅ«t suinteresuoti greiÄiau daugiau bendravimu nei dÄ—l noro jo postų okupuoti. Pamenu, kaip Estijoje per pasaulio jaunimo Äempionatų tarp gausios stebÄ—tojų delegacijos, mÅ«sų pasididžiavimui bei džiaugsmui buvo ir nacionalinÄ—s rinktinÄ—s treneris. Juk jam iÅ� tikrųjų turÄ—tų rÅ«pÄ—ti rinktinÄ—s rezervo – jaunimo politikos rezultatai. TodÄ—l manau, kad rinktinÄ—s treneris turÄ—tų bÅ«ti tik ne vienadienis su giliais planais deÅ�imtmeÄiui ar net daugiau "strateguojantis”. Ir mums kaip treneriams nacionalinÄ—s rinktinÄ—s treneris turÄ—tų bÅ«ti kaip tas popiežius Romoje. Kur jei ne pas jÄ® mes turime semtis naujausių ir aukÅ�Äiausiai kvalifikacijai idÄ—jų. Kur jei ne pas nac.rinktinÄ—s trenerÄ® galima gauti naujausių ir dar tik Lietuvoje nežinomų žinių ir jų komentarų. Lenkiuos prieÅ� buvusÄ® mÅ«sų Povilų. NeÄ®sivaizduoju geresnio Lietuvoje bÄ—gimo subtilybių ir mentalinio pasirengimo žinovo. YpaÄ pastaruoju jo propaguojamuoju mokslu, žinau, buvo labai susidomÄ—jÄ
™ kitų sporto Å�akų dideli žinovai. Ir tuo jis pagarsino mÅ«sų sportų, nes Å�is mokslas iÅ�plaukÄ— iÅ� mÅ«sų sporto. Gaila, kad buvo bet ir nutilo kalbos apie TRENERIŲ AKADEMIJÄ
". O kodÄ—l ta nuolat veikianti mÅ«sų visų Lietuvos trenerių kÅ«rybinio ugdymosi institucija negalÄ—tų veikti prie studentų ruoÅ�imo AKADEMIJOS – LKKA ? !

žaviuosi tiksliai suraÅ�ytu mokslų Å�akų pavadinimų sųraÅ�u iÅ�vardintu metodiÅ�kai labai teisinga tvarka (iÅ�skyrus anatomijos aiÅ�ku, kaip dienų - sarkastiÅ�kai Ä® paskutinÄ
™ vietų Ä®dÄ—tos) reikalingų treneriui kaip "TÄ—ve mÅ«sų”. Ä®spÅ«dis, kad nuo kokios Ä®skaitų knygutÄ—s studento nuraÅ�yta bÅ«tų. Tik Å�tai ar nereikia netik komitetui, bet ir aukÅ�Äiausiems mÅ«sų sporto politikams su viceprezidentais ir paÄiu prezidentu, pasikvietus dar ir buvusÄ® prezidentų – Seimo narÄ®, pamastyti apie bÅ«simų sporto specialistų likimų. KvieÄiu ne lobistiniais mÅ«sų sporto Å�akos tikslais pasitelkti Seimo narÄ® ir gal ne vienų, bet viso Lietuvos mokesÄių mokÄ—tojų interesų gynimu, kad mÅ«sų visų Ä®dÄ—tos pastangos iÅ�ugdyti specialistų nutekų Ä® užsienÄ® tik namų Å�eimininkÄ—mis ar svetimų vyrų bet kokių pirmų pasitaikiusiųjų vergÄ—mis tapti (Ä®ronizuoju, bet idomu- kų sako statistika?). Tai klausiu, nes kur dar yra politinių veiksmų akivaizdžiai demonstruojanÄių studentams ir jų dÄ—stytojams, kad ParaÅ�ytas: Pen., 04 14 2006, 13:22 ir visas tas iÅ�vardintas reikalingiausių treneriui mokslų sųraÅ�as visiÅ�kai nereikalingas. Gink Dieve – aÅ� Å�io klausimo netaikau jau paskirto Skirmanto atžvilgiu, nes jis yra aukÅ�tųjÄ® mokslų baigÄ
™s ir tikrai bent panaÅ�ius mokslus yra Ä®kalÄ
™s ir Å�iek tiek pasikoreguoti savo Ä®silavinime irgi tikrai problemų nesudarys. Bet mÅ«sų sporto politikai bent ar atkreipÄ— dÄ—mesÄ® Ä® Å�ių reikalingiausių mokslų sųraÅ�ų

Ir mane jaudina ir, manau, padoriai visus trenerius turÄ—tų irgi jaudinti ir taip save pasivadinusiųjų (o gal ir netik pasivadinusiųjų ) vadovaujanÄių mÅ«sų sportui "praÅ�alaiÄių” politika iÅ�sakyta ir ParaÅ�yta: Pen., 04 14 2006, 14:23 net paÄiais kraupiausiais pirmykÅ�Äio žmogaus veiksmais Ä®raÅ�ytais Å�iais baisiausias žodžiais:

"O skalpų nuiminėti tik mtada, kai imps "pjauti Į lankas".

Mes gal ir laimingi gamtoje nuo "tokios politikos”, bet mane jaudina, kad ir ji Ä® gamtų pas mus plÅ«sta su barbariÅ�kais principais. Su tokiais principais ar tie "barbarai" supras,be iÅ�vardintų tų mokslų, kad rezultatui geresniam pasiekti gal tikrai reiks ir Ä® lankas "iÅ�pjauti"? Sutikit, kad taktikos mokslas labai subtilus. O be taktikos dar ir strategijos ar ateiÄiai nejau nereikia? Jo veiksmų tikslingumui nustatyti ar bus pasitelkiami ekspertai ir elementariausias mokslas?
PrieÅ� Å�ventas Velykas ir aiÅ�ku, jei tik po Velykų teks akimis bÄ—gti per Å�ias eilutes –labai praÅ�au Ä®vertinti ir trenerių psichologijų pagrÄ®stų tik gerais norais savo sporto Å�akai. Ä�ia, Å�ioje temoje; skirtoje mÅ«sų visų brangiajam Skirmantui Ä®vertinkite Ä®dÄ—tas pastangas, kad jam nupieÅ�ti žemÄ—lapÄ® kuo tikslesnÄ®, kad jis galÄ—tų kuo sÄ—kmingiau po to orientuotis. Tokių žemÄ—lapių didžiausias specialistas Skirmantas lai ir Ä®vertina, su katrais teiginiais ar klausimais kuris nors treneris gali paabejoti. Tų teiginių žemÄ—lapio kokybei nustatyti Ä®vertinkite labai nepalankias sųlygas jam sudaryti. Juk per prieÅ�velykines moksleivių atostogas dabar visi kieÄiausi mÅ«sų jaunieji sportininkai su treneriais visur tikriausiai stovyklavo. Tik man neapsimokÄ—jo mažylius temptis kažkur, kai jie savuosius miÅ�kus dar nÄ—ra padoriai iÅ�bÄ—giojÄ
™. O per lietų vakar gan gausiai palijus, buvo puiki proga vaikus paleisti ir po miÅ�kų su lietsargiu žemÄ—lapio paiÅ�ybos žvalgybai pabraidyti. Kaip ir Skirmantui, taip ir vaikams pats geriausias metas žemÄ—lapius sudarinÄ—ti, kai dar matomumas pats skaidriausias. TodÄ—l jau ir mano mintys turÄ—s Äia forume kartu su raistais ir pelkÄ—m iÅ�džiÅ«ti. Turiu dar vienų kitų temų jau nuo seniausių laikų raÅ�ytų, bet negaliu nekaip užbaigti, nes pasaulio mokslas nelauktai pameta ir pameta vis naujus ir kuo naujesnius faktus, kurių taip nesinori praleisti. raÅ�ai, samprotauji ir galvoji, ar teisingai. Prie senai iÅ�kilusių klausimų dar dygsta mintyse vis naujesni klausimai. TodÄ—l ir nedrųsu, kad Å�auniausieji qw už dezo… neužpjautų. Ir dar palaukus, kai kurios prisipaistytos hipotezÄ—s praÅ�vinta kažkur pasaulyje jau iÅ�tirtais faktais ir mokslu jau Ä®rodytais teiginiais. TodÄ—l vis delsiu su sporto psichologijos srities traktatais iki fiziologijos ir josios biochemijos naujausiais faktais sųlygojanÄiais net NEPAKALTINAMAS BÅŖSENAS, kurios ypaÄ orientavimosi sporto psichologijoje reikÅ�mingos. TodÄ—l gal ir mano pasidarÄ— "nepakaltinama bÅ«sena”, kad labai vÄ—luoju užbaigti ir straipsnÄ® apie geriausių 0,5 tÅ«kstanÄio Lietuvos bÄ—gikų meistriÅ�kumo lygio eiliÅ�kumo statistikų, straipsnÄ® apie bÄ—gimo varžybas tokÄ®, kokÄ® kažin ar kas raÅ�Ä— ir nuotraukas geriausių Å�alies bÄ—gikų serialų. Manau, kad su Liubos pagalba greit pavyks Ä®dÄ—ti, nes visi turite ruoÅ�tis V.I.Lenino gimtadieniui. Jo proga balandžio 22 d. paskutinis ir pats geriausias bei tiksliausia orientacininkams pavasarinis fizinis patikrinimas mÅ«sų SvajÅ«no rengiamas – tai BUBIŲ PAVASARIS!!!

Todėl su pavasarine nuotaika visada yra nuostabu pamatyti sųmojingų humorų.
AÅ� už tokÄ® abi rankas. YpaÄ susimastymo, manau, vertas, Å�tai Å�itas praneÅ�imukas:

[Jurgis]

Aciu uz palinkejimus svenciu proga. Geru svenciu visiems Gera linkintiems!
Jurgis

[6.VytenisJAUNIMAsveikina]

D Sveiki, mielieji jaunieji malonu Jus vÄ—l Äia matyti po velykinių atostogų. Pažvelkite už lango, kokÄ® nuostabų rytų Å�iandien mums Gamta padovanojo! O gal ir Dievas, kaip seni žmonÄ—s sako. Juk Å�iandien Å�ventos Velykos. Tokie prasti orai buvo visų savaitÄ
™! KAIP Jums STOVYKLOJE per tokius prastus? O kas ir nebuvo joje, vis tiek - kaip bÄ—giojosi ?

Taigi su nuostabiuju rytu jus sveikinu ir linkiu skaidrių velykinių minÄių. Norisi Jums padovanoti tai, kas labiausia ir vertingiausia - tai rÅ«pestÄ® Jumis. Mums visiems vyresniems yra baisi nuostalgija jaunų JÅ«sų dienų. TodÄ—l neatsitiktinai Å�tai patyrÄ
™s sportininkas qw irgi žymiosios Dajnorkos iÅ� jos gausiai Äia raÅ�ytų minÄių. atrinko /ParaÅ�ytų: Tr., 04 12 2006, 00:39/