Osport.lt

Juozas · ParaÅ¡ytas: 2007-02-08, 21:41 RaÅ¡yti temÄ…:

o kur III dalis? Laughing

_________________
Juozas uz vairo:)

bla bla · ParaÅ¡ytas: 2007-02-09, 13:05 RaÅ¡yti temÄ…:

cia jau ne dalis, o TOMAS Very Happy

Juozas · ParaÅ¡ytas: 2007-02-09, 16:11 RaÅ¡yti temÄ…:

galetu jis savo nutikimu rinkiny isleist Laughing

_________________
Juozas uz vairo:)

bla bla · ParaÅ¡ytas: 2007-02-10, 21:07 RaÅ¡yti temÄ…:

siaip uz hari poteri idomiau manyciau. Nu kaip kam Rolling Eyes

Juozas · ParaÅ¡ytas: 2007-02-10, 23:57 RaÅ¡yti temÄ…:

tai savaime aisku Very Happy

_________________
Juozas uz vairo:)

Vytenis · ParaÅ¡ytas: 2007-02-12, 00:01 RaÅ¡yti temÄ…:

Ä®domiÅ³ nutikimÅ³ iÅ¡ kelionÄ—s Ä® 1972 m. Ä® pasaulio OS ÄempionatÅ³ iÅ¡traukos

VALSTYBINIÅ² SIENÅ² GRIMASOS

III-oji dalis – "didÅ¾iarusiÅ¡ko Å¡ovinizmo absurdas”.

Kelionei stebÄ—ti 1972 m. pasaulio ÄempionatÅ³ iÅ¡ SovietÅ³ SÅ³jungos buvo suformuotos 3 grupÄ—s iÅ¡ Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Mat Pabaltijo Å¡alys SovietÅ³ SÅ³jungoje buvo orientavimosi sporto pradininkÄ—s. Bet Ä® Å¡ias grupes buvo primesti OS-o veikÄ—jai ir iÅ¡ Rusijos federacinÄ—s respublikos bei Centro – Maskvos vadai, kurie diktavo visÅ³ kelionÄ—s tvarkÅ³. MÅ³sÅ³ vadas iÅ¡ Lietuvos Turizmo tarybos Masinio skyriaus (jam priklausÄ— OS-as) vedÄ—jas ir pÄ—sÄiÅ³jÅ³ turizmo sporto meistras Rimantas Gogelis buvo tylutÄ—lis kaip pelytÄ—. Jis tik filmavo Ä® 16 mm. kino juostÅ³ ir kelionÄ—je sukÅ³rÄ— puikÅ³ istorinÄ® dokumentinÄ® OS-Å³ populiarinantÄ® filmÅ³, kurÄ® buvau demonstravÄ
™s ir Jonavoje.

Pirmieji kelionÄ—s Ä®spÅ³dÅ¾iai, tai besiraitÅ³s traukinys tarp kalnÅ³, kuris labai daÅ¾nai pasinerdavo Ä® tuneliÅ³ tamsÅ³. Tada mes jauni juokaudavome, kad pats geriausias momentas buÄiuotis. Ä® mÅ³sÅ³ kupÄ
™ Ä®sÄ—do italÅ³ profsÅ³jungÅ³ delegacija, su kuria smagiai pabendravome ir juos pamokÄ—me populiariÅ³ italiÅ¡kÅ³ daineliÅ³. NemaÅ¾ai iÅ¡ mÅ³siÅ¡kiÅ³ net italiÅ¡kai mokÄ—jo padainuoti (ypaÄ dÄ—stytojas iÅ¡ Kauno miÅ¡kÅ³ technikumo ir ilgametis OS-o bÅ³relio vadovas ... Gargasas). Mat nebuvome pamirÅ¡Ä
™ mÅ³sÅ³ vaikystÄ—je populiarÅ³jÄ® Robertino LoretÄ®, kuris savo balsu stebino visÅ³ pasaulÄ® tik vaikas bÅ³damas. SovietinÄ—s propagandos dÄ—ka per radijÅ³ daÅ¾nai transliuodavo ir italÅ³ revoliucinÄ
™ dainÅ³, kurios irgi italiÅ¡ki "profsÅ³jungieÄiai" nemokÄ—jo nei Å¾odÅ¾io. Mane muzikos mokytojas mokÄ—, kad pasaulyje pati dainingiausia tauta – tai italai, o Äia susitikome su neaiÅ¡kiomis politinÄ—mis padugnÄ—mis, kurioms, iÅ¡vis, daina - tai svetimas reiÅ¡kinys buvo.

DaÅ¾nai tekdavo nusivilti romantiÅ¡kuoju Å¾avesiu, kai prie mÅ³sÅ³ merginÅ³ (tuo metu Lietuvoje kieÄiausiÅ³: Silvos NiparaitÄ—s, Dalios ValaitÄ—s – dabar KireilienÄ—s, OnutÄ—s SkaisgirytÄ—s ir tuo metu geriausios net SovietÅ³ SÅ³jungoje OS varÅ¾ybÅ³ vyr. sekretorÄ—s NijolÄ—s NarbutaitÄ—s) prisÄ—sdavo toks vienas iÅ¡ Krasnojarsko ir kiekviename Å¾ingsnyje visas pastebÄ—tas vakarietiÅ¡kas apraiÅ¡kas pradÄ—jo iÅ¡didÅ¾iai kartoti:

-Kak i u nas! O – smotrite: kak i u nas!!! (kaip ir pas mus)

Å¾odÅ¾iu, pagal jÄ®, neva, viskas tame tolimajame Sibire – net vakarietiÅ¡kos maÅ¡inos, kuriÅ³ nei Kauno, nei Vilniaus, nei Maskvos gatvÄ—se neteko matyti. Ir ypaÄ ÄekÅ³, ir slovakÅ³ (tada buvo bendra valstybÄ— – ÄŒekoslovakija) mada buvo restauruoti senoviÅ¡kas net XX amÅ¾. pradÅ¾ios maÅ¡inas ir su jomis vaÅ¾inÄ—ti, puikuotis. O kur tik statÅ³s kalnai ar uolos – Å¾iÅ³rÄ—k, ant virÅ¡aus bÅ³tinai pilis su bokÅ¡tu karÅ³nos imitacijos stiliumi. Tiek daug piliÅ³, kad net tos pilys kiekvienoje sodyboje kaip gÄ—liÅ³ klombÅ³ puoÅ¡mena groÅ¾Ä—davosi alpinariumuose. Ir kai net tai pradÄ—jo Ä®kyriai sibirietis, pramintas "Kak i u nas" kimÅ¡ti savo "kultÅ³ros" pranaÅ¡umÅ³ – panos persÄ—do Ä® kitÅ³ vietÅ³.

Taip prasidÄ—jo kelionÄ—je trintis tarp lietuviÅ³ ir didÅ¾iarusiÅ¡kai nusiteikusiÅ³jÅ³ Å¡ovinistÅ³, norinÄiÅ³ mums vadovauti. Pirmiausiai pradÄ—jome kelionÄ
™ nuo Slovakijos. Viename bare iki vÄ—lumos mus linksmino slovakÅ³ liaudies ansamblis. AtsidÄ—kojimui, prieÅ¡ Ä®teikdamas dovanÄ—lÄ
™, a.a. Romas Å ileika lauÅ¾yta rusiÅ¡ka kalba pradÄ—jo nuo atsipraÅ¡ymo, kad teisingai rusiÅ¡kai iÅ¡tarti jam sunku - jis pats irgi ne rusas. Tai buvo jaudinantis slovakams Ä®vykis, kai juos pasveikino ne didÅ¾iosios rusÅ³ tautos atstovas. Mat mÅ³sÅ³ kelionÄ— 1972 m.. buvo jau 4 metai po "Prahos pavasario" pasmaugimo. Visoje ÄŒekoslovakijoje tada vyko VarÅ¡uvos sutarties kariniai apmokymai "Å Äit-72" (skydas-72). Kai keliavome –visur "groÅ¾Ä—jomÄ—s" tuo pavadinimu ir sovietiniÅ³ tankÅ³ gatvÄ—se gausa.

Bet tuometinio LÅ¾ÅªA (Lietuvos Å¾emÄ—s akademijos) trenerio kalba vadams iÅ¡ Maskvos baisiai nepatiko, kad sovietinis ("tarybinis") Å¾mogus demonstruoja sovietinÄ—s valstybinÄ—s kalbos nemokÄ—jimÅ³. AiÅ¡ku – rusÅ³ kalbÅ³ mes Å¾inojome kaip gimtÅ³, bet kad susikalbÄ—ti su kitatauÄiais (ypaÄ su latviais ar estais) reikÄ—davo sÅ³moningai palauÅ¾yti rusÅ³ kalbÅ³ ir parodyti, kad esi ne rusas. Kitaip nesusikalbÄ—si – bÅ³si pasiÅ³stas Ä® prieÅ¡ingÅ³ pusÄ
™. Tokio pat "apsimetinÄ—jimo" reikÄ—jo ir mÅ³sÅ³ kelionÄ—je, kad nuoÅ¡irdÅ¾iai pabendrauti su slovakais ir Äekais.

MÅ³sÅ³ lietuviÅ¡koje grupÄ—je, kurioje treÄdalis ar ketvirtadalis buvo primestÅ³ iÅ¡ "centro", prasidÄ—jo nejaukios trintys, Ä®tarinÄ—jimai, kad esame uÅ¾sienio agentai – Å¡nipai. Labiausiai tai kliuvo man, nepripaÅ¾Ä®stanÄiam padlaiÅ¾iavimo ir norinÄiam matyti laisvÅ³ mintÄ®, laisvÅ³ polÄ—kÄ®. Mat prieÅ¡ 2 metus Vilniuje V.I. Lenino prospekte (dabar Gedimino) Komsomolo vyriausioje bÅ³stinÄ—je –CK (LKJS Centro Komitete) buvau praÄ—jÄ
™s smegenÅ³ patikrinimÅ³, kur buvau iÅ¡aiÅ¡kintas per daug Å¾inÅ³s apie tuometinius ÄŒekoslovakijos Ä®vykius ir buvau iÅ¡brokuotas atsakingoms pareigoms komsomole. Tuo metu be sporto labai domÄ—jausi ir menine fotografija, kur mums Å¡io meno mÄ—gÄ—jams irgi buvo suduotas smÅ³gis – uÅ¾draustas sovietiniams skaitytojams prenumeruotis laisvos meninÄ—s minties ÄekoslovakiÅ¡kÅ³ Å¾urnalÅ³ FOTO REVIU. O orientavimosi sporto pomÄ—gis tuo metu buvo – tai lyg protestas Ä® uÅ¾drausto vaisiaus paslaptÄ®. Mums, mÄ—gstantiems keliauti, norÄ—josi matyt, per kur su kuprine ar bÄ—gte prakloji savo marÅ¡rutÅ³. Tik paslapÄiom gaudavome atsifotografuoti smetoniÅ¡ko kilometrinio (M 1:100 000) topografinio Å¾emÄ—lapio elementus, kuriuos iÅ¡sididinÄ
™, naudodavome treniruotÄ—ms. Tai aiÅ¡ku, kad KGB prieÅ¡ iÅ¡vykÅ³ mums prisakÄ— grieÅ¾Äiausiai nÄ— nemÄ—ginti imti jokio sportinio Å¾emÄ—lapio. Bet koks bandymas slapta perveÅ¾ti per SovietÅ³ SÅ³jungos sienÅ³ sportinÄ® Å¾emÄ—lapÄ® bÅ³tÅ³ traktuojama kaip valstybinÄ—s paslapties iÅ¡davystÄ— ir prilyginama prie labai rimto valstybinio nusikaltimo. TodÄ—l ir be Å¾emÄ—lapiÅ³ iÅ¡vyka Ä® Å¡iÅ³ paslaptingÅ³ visÅ³ laikÅ³ ir net nuo viduramÅ¾iÅ³ paÅ¾angiÅ³ minÄiÅ³ Å¡alÄ® buvo iÅ¡sipildÅ¾iusi svajonÄ—, dÄ—l kurios negalima buvo rizikuoti. Bet netikÄ—tai kelionÄ—je prasidÄ—jo absurdiÅ¡ki nemalonumai. Apie tai kitoje dalyje.

Juozas · ParaÅ¡ytas: 2007-02-13, 12:18 RaÅ¡yti temÄ…:

noriu IV dalies Laughing

_________________
Juozas uz vairo:)

S.Kireilis · ParaÅ¡ytas: 2007-02-13, 12:47 RaÅ¡yti temÄ…:

Pataisysiu VytenÄ®. DabartinÄ— KireilienÄ— 1972-aiais buvo ne ValaitÄ—, o ValatkaitÄ—. Jinai puikiai atsimena tÅ³ kelionÄ
™, prisiveÅ¾us visokiÅ³ suvenyrÅ³ ir Å¾emÄ—lapiÅ³. Smile