Osport.lt

[par]

Sveiki,

Nors ir nesu orientacininkas (na vaikysteje teko kazkiek to paragauti), bandysiu klausti cia.

Pagrindinis mano sportas yra freedaivingas, t.y. nardymas po vandeniu vienu ikvepimu. Tai taip pat sportas, tiesiog dar pakankamai jaunas.

Be abejo, geri plauciai siam sporte lemia nemazhai (del to pradejau reguliariai begioti), taciau taip pat daug lemia ir organizmo gebejimas judeti anaerobinemis salygomis, t.y. pvz. koju mostai lastais, kai raumenims nepatiekiamas deguonis.

Kur butu galima (ir ar ish viso galima) pabandyti susibendrauti su pakankamai savo reikala ishmananciais treneriais? Kurie galetu aiskiau ir daugiau papasakoti apie tai, kas vyksta organizme, kai jis negauna deguonies, ir kaip geriausiai lavinti raumenis dirbti tokiame rezhime? Galbut tinkamai ishsitirti savo max pulsa, ar kitus rodiklius?


Tiesa, internete yra nemazhai informacijos apie tai. Tai ir dviracio mynimas nekvepuojant tam tikrais intervalais, ir t.t. ir panasiai. Bet informacijos niekad nebuna per daug
_________________
swim/bike/run

[Rolas]

Na, aÅ� irgi ne specialistas, bet tema Ä®domi Paprastai, tai visi OS dalyviai kvÄ—puoja arba bent stengiasi Jei orientacininkas nekvÄ—puoja: jis turÄ—tų bųti sustingÄ
™s, ant kųno matytis lavondÄ—mÄ—s bei judrios kirmÄ—lytÄ—s (Äia priklauso nuo laiko... Geriau kvÄ—puokime

[Stankevic]

>kas vyksta organizme, kai jis negauna deguonies?

Kai organizmas negauna deguonies, paskutinÄ® deguonÄ® suvartoja iÅ� hemoglobino ir raumenyse esanÄio baltymo mioglobino (ypatingai daug jo turi delfinai, banginiai).
Kai energijos apytaka vyksta greiÄiau negu deguonies apytaka, organizmo lųstelÄ—s didesnÄ
™ dalÄ® energijos pasigamina glikolizÄ—s bųdu, kuriam deguonies nereikia. Vyksta toks mechanizmas:
Kepenų glikogenas skaidomas Ä® gliukozÄ
™, kuri perneÅ�ama krauju iki raumenų lųstelių. Lųstelių viduje, citozolyje, Ä®sijungia gliukozÄ—s skÄ—limo Ä® du piruvatus mechanizmas, o tai yra anaerobinis procesas, kurio metu iÅ� vienos gliukozÄ—s molekulÄ—s pagaminami 8 ATP - raumenų kuras. Toliau piruvatao molekulÄ—s verÄiamos pieno rųgÅ�timi (laktatu) ir nuplaukia iÅ� lųstelių per kraujų atgal Ä® kepenys. Taip kepenyse intensyviai sportuojant arba paneriant ma˛Ä—ja glikogeno, o didÄ—ja laktato kiekis. VÄ—liau, tarkim po finiÅ�o kirtimo, nejudant, bet intensyviai toliau kvÄ—puojant laktatas jungdamasis su deguonimi vÄ—l atsistato Ä® gliukozÄ
™, o gliukozÄ— Ä® glikogenų.
Pieno rųgÅ�tis kaupiasi ir raumenyse. Daug susikaupus - skauda raumenis. Pasiekus finiÅ�ų, rekuomenduojama nesustoti visiÅ�kai, nekristi ant ˛emÄ—s, ne˛inau kodÄ—l.
Kai organizmas gauna deguonies, tai piruvatas neverÄiamas pieno rųgÅ�timi, o toliau pasiunÄiamas Ä® tolimesnio skaidymo vietų - mitochondrijas, kuriose suskaidomas iki vandens ir CO2, sunaudojant deguonÄ®. SudÄ—tingo aerobinio skaidymo metu pagaminamos dar 30 ATP molekulių.
Kai organizmas gauna daug deguonies ir nedirba intensyviai, jis degina daug riebalų. IÅ� riebalų molekulÄ—s, triglicerido, iÅ�gaunama per 400 ATP, molekulÄ— didesnÄ— u˛ gliukozÄ—s, bet ne 10 kartų. Riebalai u˛ima ma˛iau vietos ir masÄ—s, todÄ—l paukÅ�Äiai pagrinde vien iÅ� jų gauna energijų.

PlaÄiau apie gliukolizÄ
™ ir mitichondrinÄ® skaidymų (Citrinų rųgÅ�ties/Krebso ciklų) animuotai, anglų ir biochemikų kalba: http://www.johnkyrk.com/glycolysis.html bei
http://www.johnkyrk.com/krebs.html
MoksliÅ�kai, lietuvių kalba, su praktiniais pv˛:
http://ausis.gf.vu.lt/pub/kb/Bio%20bio/BioVa/
13 ir 14 temos

Matyt, kad nardytojų organizme daugiau pasigamina mioglobino, kuris prisijungÄ
™s deguonÄ® laiko atsargai.

[Vytenis]

Nuostabesnio kaip Å�is teorinio paaiÅ�kinimo Äia dar neteko matyti

[J.U.]

Vyteni, pasikartosiu ir pakartosiu tai, ka daugelis forumo skaitytoju/rasytoju tau yra sake ne viena desimti kartu: orientavimosi sporte ne vien laktato skaidymas mitochondrijose lemia rezultatus. Tu visa laika bedavojiesi, kad "OS funkcionieriai ir sportininkai" uzsimerkia ir stengiasi negirdeti mokslo naujoviu. O tu tuo tarpu uzsimerki ir stengiesi nematyti to, ka tau kalam i galva: orientavimasis nera lengvoji atletika. Tai nera 10000m begimas. Tai nera begimas su kliutimis. Tai - begimas su smegenimis. Pagrindas - smegenys. Tai neigti gali tik tas, kas pats smegenu neturi. Todel savo teorijas destyk lengvaatleciams. Ir po kiekvieno ne itin sekmingo starto neaiskink, kad tai - neteisingu treniruociu pasekme. 95 procentais atveju tai buna klaidos - skaitant zemelapi, pasirenkant prabegimus. Ir dar naiviau skamba tavo tvirtinimai, kad klaidos daromos del to, kad buvo neteisingos fizinio pasiruosimo metodikos
_________________
...kai nÄ—ra kÄ… veikti, reikia bÄ—gti...

[Vytenis]

Tai ar orientavimosi sportas yra turizmas ar sportas? O ar smegenų nereikia turÄ—ti kitose sporto Å�akose? Kad ir lengvoje atletikoje Negi joje nereikia techninių Ä®gųdžių? O ar orientavimasis tai ne nuo techninių Ä®gųdžių lygio prklauso? O ar tecninių Ä®gdžių lygis visose sporto Å�akose nepriklauso nuo fizinio stovio ir VISŲ SAVYBIŲ UGDYMO HARMONIJOS O klaidų lygis negi nepriklauso nuo laktato kiekio organizme? Juk laktatui atsiradus klaidos daromos visose sporto Å�akose - ryÅ�kiai blogÄ—ja judesių atlikimo (plaukimo, slidinÄ—jimo, bÄ—gimo, ...) technika, biatlonininkas sunkiau pataiko Ä® taikinÄ® ir t.t. Tai nejau laktatas neÄ®takoja Ä® orientavimosi klaidas? Negi nereikia tobulinti orientacininkams LAKTATO Å AUDYKLÄ–S MECHANIZMO tam, kad trasoje darytų mažiau klaidų??? O ar greiÄiau trasoje orientacininkui negi nereikia bÄ—gti? O kiek orientacininkų koja Ä® kojų yra bÄ—gusių su geriausiais lengvaatleÄiais? Tai gal iÅ�vis nustokime sportuoti 95% lemia tik naujokams techninių Ä®gųdžių lygis visose sporto Å�akose. O aukÅ�tas meistriÅ�kumas - tai visų sųvybių harmonija, neÄ®gnoruojant jokios sųvybÄ—s. Juk ir mųstymų palaiko tie patys mitachondrijų procesai smegenyse - jie visur vienodi - tiek smegenyse, tiek ir raumenyse. O smegenyse procesai yra žymiai svarbesni, nes jie reguliuoja ir procesus raumenyse. YpaÄ, kai reikia mųstyti nuovargio bųsenoje-laktatu persunktame organizme.

Siųlau atsitokÄ—ti - nes tokias pat nesųmones ir tarp biatlonininkų kai kas porijo, kad, neva, "tereikia tik Å�audyti mokÄ—ti". Bet kai biatlonininkai pradÄ—jo lenkti slidininkus, tai tada nustojo tokias demagogijas varinÄ—ti ir tada Algimantas Å ALNA olimpiadoje auksų laimÄ—jo tik tyrimų pagal Ukrainos moksl.DuÅ�anino metodų dÄ—ka. O ar mųsų orientacininkÄ—s nelenkÄ— slidininkes ir net visos slidinÄ—jimo rinktinÄ—s estafetÄ—je? Kai lenkÄ—, tai ir pasaulyje tarp OSS-ininkių buvo gerai žinomos. O jos kiek metų ir OS bÄ—gte yra buvusios! Tai gal NEIGNORUOKIME ELEMENTARIAUSIŲ SPORTO REIKALAVIMŲ. Juk mųsų sporto Å�aka - tai iÅ�tvermÄ—s sporto Å�aka ir neignoruokime laktato organizme. Juk ir mano surinktų ir sueiliuotų bÄ—gikų eilÄ—je greiÄiausiai bÄ—ga geriausi orientacininkai, kurie net laimi prieÅ� bÄ—gikus. Jei Ä® tų eilÄ
™ pažvelgtumÄ—te - pamatytumÄ—te, kad meistriÅ�kumų OS-ininkų lemia jų fizinis pasirengimas. Kiek vienas kitam praloÅ�ia bÄ—gimo takelyje, beveik tiek pat ir miÅ�ke skirtumai panaÅ�ųs su mažomis iÅ�imtimis.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[Fruxtas]

Jo, orentacininkams tik ir begti anaerobineje zonoje ir kaupti laktata, greiciau klaidos pasipils , arba issijungsi navigacine sistema kokiom 5-10min. Ponas Vyteni, orentacinis ne 100m ir ne 1500m begimas!

[Vytenis]

Na, per 100 m. bėgimų tai nei kaip nesuspės laktatas organizme susikaupti. O kodėl orientacinis nėra pana�us Į 1500 m bėgimų? Ar per estafetes ar ilgus prabėgimus sprinte tai kitoks darbo rėžimas? O negi laktato nėra ir ilgesnėse distancijose, siekiant auk�tesnio meisti�kumo?

AtsitokÄ—kime - kardinaliai pasiketÄ— požiųris Ä® laktatų Naujausias sporto fiziologijos atradimas tai, kad laktatas nÄ—ra nuodas, kaip mums ankÅ�Äiau teigdavo per fiziologijos paskaitas. Laktatas yra energetinÄ— medžiaga, kurÄ® raumenys gali suvartoti kaip kurų per iÅ�treniruotų "laktato Å�audyklÄ—s" mechanizmo vyksmų. Apie tai puikiai ir aiÅ�kiai raÅ�o Äia aukÅ�Äiau StankeviÄ. Tik tų laktatų teisingai treniruoto sportininko organizmas turi Ä®sisavinti ne tik po finiÅ�o lengvai bÄ—giojant, kaip raÅ�o pastarasis, bet laktatų organizmas turi suvartoti ir paÄioje distancijoje ar trasoje. Laktatas, tai svarbiausios energetinÄ—s medžiagos - glikogeno pusiau skelta molekulÄ—. TodÄ—l nereikia paniÅ�kai baimintis laktato. Sportininkas privalo fizinio darbu sunaudoti laktatų ir jo Ä®sisavinimo dÄ—ka siekti rezltatų. Tai visų jodaodžių bÄ—gikų pranaÅ�umo esmÄ—. Gaila, kad negaliu apie tai praktiÅ�kai paaiÅ�kinti dÄ—l naujo požiųrio Ä® treniruotes. Reikia apie tai dar daug studijuoti. Juk treneriams LOSF-as jau seniai jokio seminaro tai nerengia. MetodiÅ�kai mes kuo toliau, tuo labiau ir net nerealiai atsiliekame. Apie tai jau pradÄ—jo net sporto valdžios kabinetuose ir mokslinikų laboratorijose kalbÄ—ti.

NorÄ—tųsi manyti, kad kaip tik Äia ir gali slypÄ—ti unikaliausias Thierry Gueorgiou fenomenas bei jaunųjų Å veicarijos orientacininkų - ypaÄ Matthias, -o Merz-o australietÄ—s Hanny Allston ir kitų jaunų pastebÄ—ta ypatingai greito meistriÅ�kumo užaugimo bei jų labai sÄ—kminga tolesnio ypatigo tobulÄ—jimo paslaptis, o tuo paÄiu netikÄ—ta Simo atsilikimo gal irgi Äia dalinai užslÄ—pta priežastis. Reik visa tai kuo skubiausiai iÅ�tirti ir pradÄ—ti vieÅ�ai mųstyti.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[vikingas]

ne kasdiena uzsuku i foruma, taciau toks ispudis, jog kiekvienoje temoje yra 2 stovyklos. Vienoje puseje tik Vytenis, o kitoje puseje norintys paloti ant Vytenio, taciau daznai ir nepagalvojantys arba nesuvokiantys apie ka kalba.
Tai paminejau ne todel, kad visada pritariu Vytenio mintims, o tiesiog neidomu matyti daug pasiepianciu komentaru i Vytenio zinute.

O JU ir fruktui siulau pagavoti ir sau atsakyti:
ar kazko sieki?
ar orientacininkui pakanka tik gerai orientuotis?
jei TIK mokesi gerai orientuotis ar gali tapti LTU, EU ar pasaulio cempionu?

Jeigu atsakysite pakanka gerai orientuotis - tuomet kiemo cempiono vardas turetu buti reiksmingas pasiekimas
O jeigu pavyks suprasti, jog reikia begti ir pasidomejus ko reikia begimui, gal pavyks issiaiskinti kas yra laktato slenksits, kiek ju yra ir kas darosi. Va tuomet butu aiskiau kam reikalingos treniruotes, kodel reikalingos skirtingos treniruotes. Analogiskai galima analizuoti ko reikia orientavimosi igudziams ir tobulinti...

[[Giedrius]]

Tai kad pas Vyteni yra geru minciu niekas neneigia, bet kad jas diena is dienos kartoja, tau kisa i galva ir floodina tikrai neatleistina.
Parasei straipsni apie laktato saudykles ir uztenka, kam dar 100 kart vel visiems tai kist i galva? Kas nores tas pasiskaitys.

Cia panasiai kaip kokia reklama internete kuri kiekviena kart atsivertus puslapi rekia klykia visu ivairiausiais garsai, spalvomis, kad tik patrauktu demesi...

Gerai, kad atsirado "Ignore"
_________________

[J.U.]

Atsakymas Vikingui:
1 - labai teisingai pastebejai apie dvi stovyklas forume, is kuriu vienoje, kaip pats parasei, - "tik Vytenis". Kitoje - tie, kuriuos jis uzknisa rasydamas arba desimt kartu apie ta pati, arba apskritai neaisku ka rasydamas. Bet jei pirmojoje "tik Vytenis", tai kuria gi forumo dali jis uzknisa, t.y. kuri forumo dalis yra antrojoje
2 - taip, kazko siekiu. Ko? Buti miske. Iveikti trasa. Tiksliai surasti punktus. Sugebeti akimirksniu pasirinkti teisingiausia prabegima. Orientuotis tobulai. Begti greitai. Aplenkti varzovus savo amziaus grupeje. Nebebegu elito grupeje, todel nebetapsiu nei LTU, nei EU, nei pasaulio cempionu. O veteranu Europos ir Pasaulio cempionatai, kaip vienas draugas pasake - tai vietiniu cempionatai, i kuriuos atvaziuoja vienas kitas kitos valstybes atstovas, ir tikrai ne pats stipriausias.
3 - jei pats sakysi, kad svarbu tik greitai begti, tuomet orientavimosi sporte net savo kiemo cempionu netapsi.
4 - kas yra laktato slenkstis,kiek ju yra ir kas darosi, tikrai nesupratau skaitydamas Vytenio straipsniu, nes dauguma straipsniu yra padrikas kratinys, kuriame yra visko labai daug is ivairiu temu, saltiniu, o be to dar paties autoriaus apibendrinta arba istraukta is konteksto. Juos gali suprasti tik tas, kuris JAU zino apie slenkscius ir saudykles. Bet jam Vytenis jau nieko naujo nepasakys.
_________________
...kai nÄ—ra kÄ… veikti, reikia bÄ—gti...

[Vytenis]

[kaunas]

Kadangi Å�is forumas yra skirtas OS specialiatams,o ne plaÄiajai visuomenei,manau,kad oponentų iÅ�sireiÅ�kimai turÄ—tų bųti suprantami Å�io forumo dalyviams.O jei kas neaiÅ�ku,tam ir raÅ�oma,kad iÅ�siaiÅ�kinti,pasitarti.Manau,kad reikÄ—tų laikytis principo,kaip vienas kitam padÄ—tų,o ne bandyųi vienas kitų sumurkdyti savo erudicija.

[Vytenis]

Ne visi terminai gali bųti suprantami ir net OS-o specialistams, treneriams. YpaÄ naujausi mokslo atradimai gali bųti dar net nežinomi. Pavyzdžiui, man LAKTATO Å AUDYKLÄ–, kol kas, tikrai, nÄ—ra suprantama nuodugniai.