Osport.lt

[Ighnaz]

Sveiki, nesenai pradejau vel aktyviai sportuoti, po daug daug metu pertraukos ) tiesa sakant paskutini karta normliai sportavau dar budamas vaikas. Tai va man iskilo tokia problema, kiek girdejau is pazystamu, kad ilgu nuotoliu begimas gali but pavojingas kojoms, sanariams ir panasiai, as nenusimanau apie siuos dalykus daug ir nzn tiesa sakant kur apie tai ieskot informacijos taciau megstu begti didelias distancijas ir noreciau ir toliau begiot. Gal kas esat susidure su sita situacija ir galetumet patarti ka tiksliai reik daryt kad issaugoti ten sveikus sanarius ir panasiai. Vienas draugas sportuojantis sake ten kazka apie gliukozes tabletes ar panaisai bet nelabai as ten ji supratau, tai va labai labai prasau gal kas padesit. Aciu

[V.B.]

as tai nzn, negirdejau kad begimas butu kam nors pakenkias, jeigu viskas darome sistemingai ir pastoviai, tai galesi tuos nuotolius begioti kokius tik nori, kaip pvz Silkinas, ar uzteks ir maratono. Bet manau svarbiausia reikia tureti kazkoky plan sistema, jos laikytis, ir tada galesi begioti kiek noresi ir busi sveikas

[Rolas]

Čia aš gal kiek panašus Į Ighnaz, todėl galiu pavaryti "iš patirties" - bėgimas, kol kas, nepakenkė, nors rimtų sistemų nenaudoju (o reikėtų ), aišku, ir Į maratonus nesiveržiu, užtenka OS distancijų. Labiausiai per sųnarius man kerta kašis (ištampytos �iurnos), futbolas (nutraukti dvigalvio raumens kryžminiai raiš�iai), o bėgimas - vienas malonumas (jei miške kokios duobės nepagaunu - tada, palaima �iurnoms pareina). Medikai dėl sųnarių dilimo pataria Biogliukozaminų, Flexsodon A pavartoti..., manau, tik jie ir gali pasakyti, kokios bųklės tavo sųnariai...

[Vytenis]

BĖGIKAMS S�
"NARIŲ APSAUGA YRA LABAI SVARBI!!!

Klausimas temos autoriaus �ia labai rimtas užduotas. Dėl sųnarių pakenkimo OS-e yra kur kas mažiau pavojinga, nei treniruojantis ilgų nuotolių bėgime. Orientavimosi sporte tik mechaniniai sųnarių pažeidimai daugiau sutinkami (staigųs patempimai dėl nepatogaus kojos pastatymo atžvilgiu netikėtai pasikeitusio grunto nelygumo). O štai, bėgiojant ilgus nuotolius, yra šiek tiek didesnė galimybė pertempti sųnarius ir dėl perkrovų, dėl netinkamos avalynės ir dėl neteisingos bėgimo technikos. Visa tai yra betarpiškai susij�
� su kietu ir pastoviu gruntu treniruotėse, kai per dėm treniruojamasi asfaltu, vengiami krosai Įvairiu gruntu. Ir dėl stadiono gali atsirasti traumos (ypa� Achilo sausgyslės) bėgiojant su startukais. Reikia, kad vinukai bųtų ne per ilgi ir bųtų pritaikyti stadiono dangai. Šlako takeliams ilgesni vinukai, o tartanui, rekortanui, bei bitumui trumpesni. Ilgiems nuotoliams vinukai turi bųti trumpiausi, nei vidutiniams ir, ypa�, nei sprintui. Be to su startukais privalu bėgti tik gerai Įšilus su sportiniais bateliais, o taip pat ir per baigiamųjų dalĮ treniruotės reikia bųtinai bėgti atsipalaidavimui irgi ne su startukais. O jei nesieki dalyvauti stadione varžybose ir rezultatai nerųpi, tai patar�iau pradedan�iajam ar tik dėl sveikatos bėgiojan�iam, išvis, tokių, kaip startukai nenaudoti.

Bėgiojant ilgus nuotolius, svarbu, akcentuoti baigiamųjų treniruotės dalĮ - atsipalaidavimų. Po krųvio kietu gruntu ar stadionu (nors jis ir ne kietas, jei bėgama rekortanu), patar�iau turėti sau madų prabėgti ristele minkšta žolyte. Tai akcentuodavo australų bėgikai, ir ypatingai, garsiausias pasaulio treneris Artųras Lidjardas net liepdavo tai daryti. Labai gerai per žolyt�
� padribsėti ir net basomis. Pav. stadiono futbolo veja basomis, nes ir basomis mažiau gadinasi veja, tada futbolininkai labai gal ir nepyks, nors, jie bųna skųpųs dėl savo vejų. Todėl patartina bėgioti po visų vejų, bet, jokiais bųdais, ne vienu ir tuo pa�iu taku, kad joje nepalikti pėdsakų. O šiaip, australų bėgikai net praeito šimtme�io 50-60-taisiais metais naudodavosi visokias žolių vejas, kurios bųdavo skirtos specialiai bėgimui. Mat Australijoje tada buvo aukšta bėgimo kultųra, skirta sųnarių apsaugai. Pamenu, kad ir Lietuvoje, ir ypa� Latvijoje buvo atsirad�
�s 7-tame dešimtmetyje vajus ruošti visur pjuvenų ir net medžio drožlių bėgimo takelius.

Labai gerai atpalaiduoja ir plaukimas. Tai populiarino garsusis JAV vidutinių nuotolių bėgikas .... Rajanas. Asmeniškai aš atsipalaidavimui be plaukimo bei dvira�io, naudodavau ir sportinĮ ėjimų - jis man labai tikdavo, kad pakeisti ir duoti kitokĮ krųvĮ atremties aparatui. Ypa� naudodavau ėjimų pereinamuose treniruo�ių perioduose, kai po intensyvių varžybinių laikotarpių kojos bųdavo perkrautos. Juk reikia saugoti bėgikams ne tik sųnarius, bet ir raumenis.

Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad aš jaunystėje turėjau kelio sųnario perkrovimų, kuris pagijo tik išvažiavus iš Lietuvos (kai buvau paimtas Į sovietin�
� armijų). Rusijoje už Maskvos miškuose bėgiojau labai daug, bet sųnarys skaudėti nustojo, nes ten sausesnis klimatas. Drėgnas - lietuviškas klimatas sųnariams nėra sveikas. Tai man mažam sakydavo mano mo�iutė ir jos teisumu Įsitikinau, kai grĮžau Į Lietuvų - vėl staiga nei iš šio, ne iš to sųnario trauma man atsinaujino, nors krųvių didelių neturėjau. Ir traumų man pagydė tik sportinis turizmas bei orientavimosi sportas. Ir dabar po OS-o varžybų jau�iu kojų daug malonesnĮ nuovargĮ pasiskirš�iusĮ tolygiai per visas raumenų grupes, nei po bėgimo kietu gruntu, kur nuovargis lokalizuojasi tik apatinėje atraminio aparato dalyje. Todėl visiems sakau, kad OS-as yra daug sveikesnis ir net sveikiausias sportas iš visų.

Traumų prevencijai labai svarbu dar ir atskirai stiprinti raiš�ius visokiausiais pratimais, šuoliavimais, svars�ių bei treniruoklių naudojimais, bei bėgimo technikos tobulinimais. Labai svarbu kelio sųnarĮ stiprinti lėtais pritųpimais su svarš�iu nuo ožio prie gimn.sienelės, kad raiš�iai ir jungiantys juos raumenų pluoštai stiprėtų per visų skerspjųvĮ - tai pagrindinė sųlyga HARMONINGO TRENIRAVIMOSI, kad nebųtų pažeistos organizme vystymo - treniravimo disproporcijos, dėl ko visad pa�eidžiama sveikata treniruojantis. (Pav. sveika bėgti atbulam ir Į kalnų, kad sustiprinti antagonistines raumenų grupes) Bėgiojant kietu gruntu, net privalu stiprinti suburo raumenis, kad kietas gruntas nepažeistų stuburo slankstelių. Tai labai svarbu ir orientacininkams besitreniruojantiems akmenynuose. Nors iš jų traumų reikia pasimokyti, kai buvo ignoruojami patyrusio bėgiko Povilo (buvusio nacionalinės rinktinės trenerio) patarimai.

Bėgimas sųnariams ypatingai pavojingas, kai yra kųno viršsvoris. Todėl apkųniems labiau sveika yra vaikš�ioti (sportiniu ėjimu) nei bėgti. Todėl patar�iau viršsvorĮ mesti tik, jokiu bųdu ne vien vienu bėgimu. Be to reik ir neperšaldyti sųnarius treniruo�ių metu - aprišti - pašiltinti sųnariai geriau tepami, nes mažėja tepamojo skys�io klampumas ir tuo gerėja sųnario tepimas. Kad šio skys�io sųnariuose nebųtų per mažai, labai sveika be minėtų spec.papildų, Į maisto racionus labiau Įtraukti želatinų ir šaltienas, gautas, kaip tik iš sųnarių, kurias ir reik sugražinti atgal Į sųnarius.

Tai tik labai mažų dalĮ aš aprašiau dėl sųnarių apsaugos. Lai kiti mane papildo.

P.S.: Atrodo, per ilgas šis pranešimas, gal jĮ iš �ia iškelti kitur?
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis"

[Ighnaz]

labai aciu uz visa informacija, tikrai daug padejot , beje as tikrai neapkunus, atvirksciai gan kudas..

[Tomas deaf]

kokios treniruotes "ristele"?
Aciu.

[melioratorius]

Maziau klausykime vytenio balalaiku. Jis amzinai suplaka profu sporta su tiesiog fizine kultura. Begioju daug metu ( ir begiosiu) rekordu nesiekiu, o kelio sanarys apgadintas tiesiog buitineje traumoje. Nieko bendro su ilgais nuotoliais. Krepsinius ir futbolus uzmirsau senai ,nes ten tikrai nelaimiu ieskojimas. Na sutinku ,kad apsilimas ( sanariu ir sausgysliu tempimas ) pries ir po pagrindinio kruvio yra labai svarbu. Tipo geram sportautojui nereikia ,o blogam -nepades:) Grubi klaida.
Dar manau ,kad kaip tik visokie sprintai ,spurtai ir lekimas be galvos blogiau uz nors ir ilga ,bet tolygu begima. Pasiziurekime statistika, pas ka cia byra achilo sausgysles? ....Sekmes:)

[V.B.]

Kas domisi ilgu nuotoliu begimais gali pasiziureti 3 daliu filmuka apie Heile Gebrselassie ir jo treniruotes. Nuoroda i pirmaja http://www.youtube.com/watch?v=ZCARH83vZpw&feature=related

[Vytenis]

Lukas t�
�sia savo a.a. tėvelio svajones


Maloni naujiena iš JAV pasiekė visus Lietuvos sporto mėgėjus. Šešiolikmetis lietuvaitis Lukas VERžBICKAS uždarų patalpų JAV nacionalinėse pirmenybėse 5000 m nuotolyje su rezultatu 14:18,42 užėmė ne tik pirmų vietų, bet ir sumušė 35 metų JAV moksleivių rekordų, o taip 14,32 sek. pataisė ir Lietuvos jaunių rekordų, priklausiusĮ nuo 1995 m. Mindaugui Pukštui. Pasigėrėkite! - , Luko rekordiniu bėgimu, kuriame artimiausių varovų Curry, Sean paliko net 43,27 sek.! Na, o po to video Luko reportažas. (Moksleivių ir studentų rekordus gali gerinti visi besimokantys JAV - studentų JAV rekordininkė yra ir Austra SKUJYTĖ.) Praėjusių metų liepos mėnesy Lukas 3000 m. nuotolĮ buvo Įveik�
�s per 8 minutes 49,37 sekundes. Labiausiai Lukas save nutaik�
�s yra Į triatlonų (pažiųrėkite Luko-triatlonininko nuotraukas).


Beje, Lukas vasario pabaigoje pasižymėjo ir Čikagos sezono atidarymo 8 km bėgime - siųlau pažiųrėti video reportažų apie Čikagos bėgimų, Luko interviu ir fotoreportažų. Dar galima peržiųrėti unikalų Luko taktikos video, kai pus�
� distancijos bėgo paskutinis, o po to 3000 m. 8:57,44 Įtikinamai laimėjo.


Gerai pažinojau lygiai 21 mėnesiu ir 29 diena už mane jaunesnĮ šviesios atminties Luko tėvelĮ Sigitų, kuris 1973 m. buvo Lietuvos maratono �empionu su rez-u 2:23:01 Druskininkuose (tada ir aš ten bėgau), o sekan�ių metų �empionate taip pat Druskininkuose jis rezultatų pataisė iki 2:19:57, bet �empionu tada tapo 5 sek. grei�iau atbėg�
�s 1972 m. Miuncheno olimpiados dalyvis Anatolijus Baranovas.

Su Luko tėveliu man teko važiuoti Į Užgorodų dalyvauti visasųjunginėse maratono varžybose. Tada jis man traukinyje dėstė, kad jo moksleivis Romas Sausaitis iš Varėnos Lietuvoje tuoj bus žinomas bėgikas. Labai daug iš Luko tėvelio man teko sužinoti apie bėgimo bei maratono filosofijų, daug kartų teko su juo diskutuoti apie treniruo�ių metodikas. Vėliau mes tapome vos ne bendradarbiai, priklausėme vienai Lietuvos Chemijos pramonės profsųjungai - aš dirbau tos profsųjungos treneriu-dėstytoju "Azoto" sporto kolektyvui, o Sigitas tapo Kauno "Pluošto" gamyklos lengvosios atletikos sporto mokyklos direktoriumi, išugdė daug gerų bėgikų, kaip AlgĮ DabulskĮ (5000 m. 13:31.65-II-as per visų l.a. istorijų rez-as) ir kitus. Jo auklėtinė Rasa Viršilovaitė , kuri vėliau tapo a.a. Sigito žmona ir Luko mama, 1984 m. tapo Tarybų Sųjungos 3 km bėgimo studentų �empione - tais metais ji Kijeve 3000 m nuotolyje pasiekė 8:56.79 rezultatų, kuris po Reginos Čistiakovos-Nyderytės (8:39.25) yra antras rezultatas per visų Lietuvos istorijų. Taigi Luko mama 5000 m. nuotolyje turi 16:42.2 8-tų rezultatų. Be to Luko mama tapo pirmųja Lietuvos maratono �empione, vykusio 1982 m. Užgorode (tada antrųjų vietų užėmė jonavietė Vilija Vasiliauskaitė - dabar Damašickienė, mųsų OSS rinktinės narės Editos kolegė-dar ir dabar bėganti grei�iau, nei visos Lietuvos OS-ininkės.). Maratone Luko mama turi 3:01:17 rezultatų, kuris yra 15-tas rezultatas (mųsų Rasos Ptašekaitės 2008.10.26 Frankfurte 3:04:57 rezultatas kol kas 19-tas per visų l.a. istorijų.)

Dabar mano geras buv�
�s kolega, bėgimo sporto metodikų kųrėjas Sigitas ilsisi Karmėlavos kapinėse, o jo didžiausias gyvenimo svajones toliau t�
�sia sųnelis Lukas.
_________________
Sekite kelionę-ekspediciją dvira�iu "Lietuvos žemėlapio 400-me�io vietomis"

[metalas]

Gal senelo?

[Sodis]

[quote="Ighnaz"]Sveiki, nesenai pradejau vel aktyviai sportuoti, po daug daug metu pertraukos ) tiesa sakant paskutini karta normliai sportavau dar budamas vaikas. Tai va man iskilo tokia problema, kiek girdejau is pazystamu, kad ilgu nuotoliu begimas gali but pavojingas kojoms, sanariams ir panasiai, as nenusimanau apie siuos dalykus daug ir nzn tiesa sakant kur apie tai ieskot informacijos taciau megstu begti didelias distancijas ir noreciau ir toliau begiot. Gal kas esat susidure su sita situacija ir galetumet patarti ka tiksliai reik daryt kad issaugoti ten sveikus sanarius ir panasiai. Vienas draugas sportuojantis sake ten kazka apie gliukozes tabletes ar panaisai bet nelabai as ten ji supratau, tai va labai labai prasau gal kas padesit. Aciu . [/quote]

Sveiki,

būtų įdomu ir man sužinoti iš kitų patirties - kaip ilgų nuotolių bėgimas paveikė ar nepaveikė jūsų sveikatos? Beje, kaip dažniausiai treniruojatės? Bėgate 1-2 širdies ritmo zonoje? Ir kiek laiko tą darote?