Osport.lt

[Vilius A.]

Mano vidutinÄ—s ir estafeÄių prabÄ—gimai: http://vilius.aleliunas.lt/woc-2008-antroji-dalis-ir-wuoc-2008/
_________________
Orientavimosi sportas - tai gyvenimo būdas

[Vytenis]

Baigiantis metams siųlau dar kartų peržvelgti svarbiausius pasaulio OS-o Ä®vykius iÅ� prabÄ—gusio laiko perspektyvos. Atrodo, dar taip neseniai 1972 m. taip vadinamoje Ä�ekoslovakijoje pasaulio Äempione tapusi pirmoji pasaulyje ne skandinavÄ—-vengrÄ— Å arlota MONÅ PART nutraukÄ— absoliuÄių skandinavų hegemonijų ir atneÅ�Ä— pasauliui naujų požiųrÄ® apie moterų sportų. VÄ—liau ji tapo viena pirmųjų pasaulyje lengvaatleÄių bÄ—gikių, kuri pradÄ—jo loÅ�ti pirmuose ilgų nuotolių moterų bÄ—gimuose. Po tų prabÄ—gimų pasaulio Äempionatuose ir olimpiadose tuojau buvo Ä®teisinti pasaulyje moterims ilgesni nei 800 m nuotoliai (net iki maratono). žemiau pateikiu atrastų savo archyve momentų, kai Å arlota finiÅ�avo. Ne labai stiprų teleobjektyvų tada turÄ—jau, todÄ—l ypatingo ryÅ�kumo negavau:
O Å�tai pastarojoje nuotraukoje dabar buvusi pasaulio ÄempionÄ— (antra iÅ� kairÄ—s) tarp savo tÄ—vynainių SZERENCSI Å�eimos, kur iÅ� kairÄ—s jaunesnioji Dora pradÄ—jusi karjerų Gioteburge, treÄia iÅ� karÄ—s jos mama Jusztina bei deÅ�inÄ—je Ildikó - nuo 2004 m. mano buvusios auklÄ—tinÄ—s varžovÄ—. Galima tikÄ—tis, kad Å�ios vengrų Å�eimos atžalos dar spindÄ—s, nes:
Manau, kad Äia komentarų nereikia.

Mųsų Å�alies sportui Ä�ekijos pamokos gali bųt naudingos, jei bųtų noras iÅ� Å�ios Å�alies perimti kokių nors patirtÄ®. Bent jau pasaulio Äempionatų organizavime Äekai tų patirtÄ® turi. Å tai kad ir Å�ios bulgarÄ—s Iliana Shandurkova ir Natalaya Dimitrova ilgos trasos finiÅ�o tiesiojoje pasirodžiusios kartu, pirmų kartų už Bulgarijos rinktinÄ
™ startavo 2000 m. irgi Ä�ekijoje - Nove Mesto na Moravii pasaulio jaunimo Äempionate. Beje, jos abi Äia ilgoje trasoje pasirodÄ— geriau nei mųsų Rasa, kuriai, kaip ir JonuiVytautui sekanÄių dienų, matomai, dÄ—l, neva, nuovargio po varginanÄios rungties, nebuvo numatyta bÄ—gti estafetÄ—s. O, Å�tai, Å�ios bulgarÄ—s kitų dienų sÄ—kmingai ir estafetÄ—je bÄ—go, nežiųrint to, kad jos abi visuose rungÄių finaluose dalyvavo. Pasak jų, jos ne poilsiauti Ä® Äempionatų atvyko. Joms visose rungtyse startai nepamaiÅ�Ä— estafetÄ—je po 2-jų etapų atsiplÄ—Å�ti nuo Lietuvos komandos taip stipriai, kad jų komandos 3-Äios silpnesniosios Stefaniya-os Dimitrovos mųsų Inga pavyti taip ir neÄ®stengÄ—. O juk lietuvaitÄ—s, berods, dar niekad bulgarÄ—ms nepraloÅ�inÄ—davo. Be to Å�iemet už Bulgarijos rinktinÄ
™ jau nedalyvavo Antoniya Grigorova, nes tapo profesionalia slidininke ir ruoÅ�iasi olimpiadai. Ji tik studentų Äempionate dalyvavo ir aiÅ�kiai matyt, kad dÄ—l sporto Å�akos, gal, laikino pakeitimo, orientavosi Estijoje Å�iemet nekaip.

Taigi Äia tik detalÄ—, kurių reiktų paieÅ�koti daugiau, kas per priežastis, kad vis smunka ir smunka mųsų rinktinių lygis Å�tai Å�itaip:


Akis duria Å�iemet Olomouce pasiektas žemiausias mųsų pasiekimo taÅ�kas per pastarųjÄ® septynmetÄ®. Gal verta artÄ—janÄio jubiliejaus proga tiksliau iÅ�siaiÅ�kinti priežastis. Jei jas žinosime, lengviau bus galima taisytis.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"