Osport.lt

[nctw]

Sveiki, internete nepavyksta rasti tinkamos informacijos, tai, galvoju cia paklausiu. Treniruojuosi pastoviai, begioju, taÄiau noretusi tai daryti sistemingiau. Gal yra kokia programa/sistema? Kaip daryti pagreitejimus? Nes bloguose prisiskaiÄiau, kad žmonÄ—s daro ir po 5s, ir po 10s, ir po 1min. Po kiek kartu per savaite/menesi kuriuos daryti, kad gauciau didziausių naudų? Taipogi, kaip su krosais? Kiek dažnai reikia begti dideliu tempu, ir kada daryti tiesiog lengvų pasibÄ—giojimų?
AÄių už atsakymus.

[nerimka]

Netingek ir rasi. Pradziai nueik i biblioteka ir pasiskaityk knygas. Karoblio arba Skerneviciaus. Arba nieko tu neieskok, o susirask treneri. Tada galesi nekvarsinti sau galvos tokiais klausimais. Nes i tavo klausima atsakyti tai mazdaug knygos apimties ir reikia.

[Rimvydas Arlauskas]

kazkas suspazinimui yra cia: http://www.lkka.lt/~a.stasiulis/Aerob-darb-fiziologija/fcontent.html ir dar cia, bet jau kazkiek dubliuojasi, nors ne viskas: http://www.lkka.lt/~a.stasiulis/spfiziologija/fcontent.html

vietomis neissigaskite, kad nieko nera, paspausite mygtuka "pirmyn" ir info atsiras.
_________________
https://www.youtube.com/@rimvydasarlauskas7981
http://www.attackpoint.org/log.jsp/user_4861

[Vytenis]

Å i teorija tokius klausimus klausianÄiam gali bųt per daug sudÄ—tingų, reikia jau turÄ—ti kųno kultųros bakalaurinÄ® iÅ�silavinimų, nes profesoriaus Arvydo Stasiulio virtualias paskaitas, kurias siųlo Rimvydas Arlauskas, jos skirtos magistrantams, o profesorių Juozo SKERNEVIÄ�IAUS bei Povilo KAROBLIO vadovÄ—liai yra lietuviÅ�ka klasika, bet mums net sovietmetyje sportavusiems netenkino dÄ—l pasenusios pažiųros - žinojome, kaip tie vadovÄ—liai buvo kurpiami - juos raÅ�Ä—-vertÄ— VPI studentai, kad gauti Ä®skaitas.

O Å�ios temos autoriaus užduotas labai Å�aunus ir super aktualus klausimas, kurÄ® reikia mums visiems permųstyti, ypaÄ, dabar mųsų Å�alies stagnuojanÄiame ir smunkanÄiame orientavimosi sporte. Priežastys kaip tik slypi, kad Å�is naujoko klausimas net mums, treneriams, nežinomas padoriai iki Å�ių dienų. Galiu pakartoti nerimkos teiginÄ®, kad reikia labai domÄ—tis teorija, fiziologija ir kitais biomedicininÄ—s krypties mokslais. TodÄ—l visų laikų geriausiu Lietuvos bÄ—gikų treneriu buvo, bųtent, gydytojas - tai dabar turintis 96 metus Viktoras BARKALAJA, iÅ�ugdÄ
™s Sovietų Sųjungų olimpiaduose garsinusius Jonų PipynÄ
™, KÄ
™stutÄ® Orentų, Anatolijų Baranovų, olimpinÄ® rekordininkų Adolfų Aleksejųnų (su juo ir aÅ� varžiausi), o taip pat irgi buvusÄ® slidinÄ—jimo trasose nuolatinÄ® mano varžovų, garsųjÄ® maratoninkų LaimutÄ® živatkauskų - dabartinÄ® Virgilijaus Aleknos masažuotojų.

Kad turÄ—ti Å�iokÄ® tokÄ® supratimų, kų reik pirmiau žinoti - pasiskaitykite labai nedaug mano tinklalapyje . Ten paminÄ—jau garsųjÄ® pasaulio rekordininkų, ilgiausiai iÅ�laikiusÄ® pasaulio rekordų, su kuriuo Kaune kalbÄ—jausi. PerskaitÄ
™ sužinosite, kodÄ—l jis mirÄ— teturÄ—jÄ
™s tik 48 m. ir kodÄ—l žymiai daugiau už jÄ® iÅ�gyveno buvÄ
™s jo Ä®nirtingiausias varžovas - Melburno olimpiados sidabro medalininkas - 1970 m. WOC (orient. sporto pasaulio Äemp-o) Tiuringijoje 39 m. dalyvis. Jis iÅ�gyveno žymiai ilgiau - vos ne iki 61 metų. Visa tai apraÅ�iau, nes aÅ� turiu jau daugiau metų ir asmeniÅ�kai rimÄiau planuoju pradÄ—ti treniruotis - siekti aukÅ�tesnių rezultatų dar po kelių metų

O nejuokaujant Lietuvoje labiausiai nusimano naujausių treniruoÄių teorijoje, tai geriausių bÄ—gimų Lietuvoje organizatorius Almiras KAVALIAUSKAS iÅ� žiežmarių. Per vieno profesoriaus paskaitų Kazlų Rųdos girioje supratau, kad Å�is Javonio klubo narys turi labai gerų supratimų apie naujausius pasaulio mokslinius atradimus iÅ�tvermÄ—s srityje. Jie visiÅ�kai kitokie nei pagal pasenusius trafaretus be jokios sistemos gainiojamas mųsų jaunimas pradÄ—jÄ
™s kapitaliai praloÅ�inÄ—ti net mųsų kaimynams latviams, kurių treneriai jau "pagavo naujų kampų". Visų tų naujausių ir pažangiausių treniravimo patirtÄ® mums, treneriams turÄ—tų skleisti LKKA. Bet, deja, tos aukÅ�tosios mokyklos"paruoÅ�tos specialistÄ—s" nusiritimu žymus Å�alyje treneris ir habil. mokslų daktaras - naujas individualiųjų sporto Å�akų katedros vedÄ—jas Aleksas STANISLOVAITIS jau žada susimųstyti apie dabartinÄ
™ Å�alies orientavimosi sporto "pedagogikų", kuri ignoruoja naujausius pedagoginÄ—s kontrolÄ—s metodus ir ignoruoja TRENIRUOÄ�IŲ PLANŲ KOREKCIJAS. TodÄ—l neatsitiktinai naujausios apie visatų požiųrio kųrÄ—jas, paÅ�alintasis iÅ� rinktinÄ—s trenerio pareigų Edgaras VOVERIS teigia dar drasesnÄ
™ idÄ—jų metodikoje atsisakyti planavimo principų - daugiau vadovautis intuicija dvasingumo ugdymo pagrindu. Bet kad suprųsti Å�Ä®, lyg ir absurdu atrodantÄ® teiginÄ®, reikia jo kųryboje gerai suprasti argumentus, pagrÄ®stus visiÅ�kai kitokios pažiųros Ä® aplinkų, kurios elementus jau seniai suprato pažangioji pasaulio visuomenÄ— - jos pagrindu perdarytos metodikos duoda stulbinanÄius rezultatus sporte.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[par]

Sveikas,

Pagreitejimu buna daug ir ivairiu - viskas priklauso nuo to, kokiai distancijai yra ruosiamasi, bei koks tavo lygis.

Cia daugelis labai nori tave ishgazdint, ir pasiusti pas habilituotus daktarus ar ieskotis trenerio, taciau ishtikro, viskas yra zymiai paprasciau. Tiesiog parasysiu tau keleta pavyzdziu is mano treniruociu, kokias mums skiria treneriai:

Intervaliniai begimai: begi 10 km - 1 km begi greitai, 2 km letai, 1 km greitai - du letai

Ivairios atkarpos - eini i stadiona ir darai pvz: 6 x 400 m "dugnais" su 2 minuciu poilsio intervalais. Arba 12 x 200 .. ir t.t. ir panasiai

Tu pagreitejimu yra ivairiu, buk kurybingas, ir adaptuokis pagal savo fizini pasiruoshima
_________________
swim/bike/run