Orientavimosi sporto forumas :: Osport.lt :: PerÅ¾iÅ«rÄ—ti temÄ… - Å½ymaus sportininko-mokslininko teorija orientavimosi sportu

Osport.lt

Orientavimosi sporto forumas

DUK

IeÅ¡koti

NariÅ³ sÄ…raÅ¡as

VartotojÅ³ grupÄ—s

Registruotis

ApraÅ¡ymas

Tikrinti asmeninius praneÅ¡imus

Prisijungti

Å½ymaus sportininko-mokslininko teorija orientavimosi sportu

Pagrindinis puslapis -> Informacija

Rodyti ankstesnÄ™ temÄ… :: Rodyti sekanÄiÄ… temÄ…

Autorius

PraneÅ¡imas

Vytenis
Meistras

PrisijungÄ—: 2006 08 25
PraneÅ¡imai: 3200
PraneÅ¡imÅ³ per dienÄ…: 0.47
Miestas: Kazlø RÅ«da-Jonava-Kaunas

ParaÅ¡ytas: 2010-11-16, 11:48 RaÅ¡yti temÄ…: Å¾ymaus sportininko-mokslininko teorija orientavimosi sportu

Kai vyko Prienuose pasaulio kariÅ¡kiÅ³ Äempionatas, man teko pasikalbÄ—ti su Å¡io pasaulinio renginio pagrindiniais organizatoriais: mÅ³sÅ³ federacijos prezidentu ponu Donatu ir mÅ³sÅ³ orientacininkÅ³—kariÅ¡kiÅ³ Å¡efu pulkininku leitenantu, Lietuvos kariuomenÄ—s sporto klubo virÅ¡ininku Valentinu MizgaiÄiu. Tuo metu, atrodo, buvo jau po Pekino olimpiados, arba buvo jos iÅ¡vakarÄ—s, kurioje mÅ³sÅ³ orientacininkÅ³ virÅ¡ininko sÅ³nus Mindaugas buvo iÅ¡kovojÄ ™s bronzos medalÄ®, o jo treniruoÄiÅ³ draugas ir bendravardis EÅ¾erskis iÅ¡kovojo irgi labai aukÅ¡tÅ³ penktÅ³ vietÅ³. Tai vienas iÅ¡ sÄ—kmingiausiÅ³ Lietuvos atstovÅ³ pasiekimÅ³ Å¡ioje olimpiadoje. Kaip tik tada mÅ³sÅ³ prezidentui Donatui ir pabrÄ—Å¾iau, kad reikia mums paimti pavyzdÄ® iÅ¡ GraikÅ³ – RomÄ—nÅ³ imtynininkÅ³, kurie pasiekÄ— dÄ—ka sporto mokslo taikymo. UÅ¾ Mindaugo EÅ¾erskio tyrimus prieÅ¡ keletÅ³ metÅ³ profesorius, habilituotas mokslÅ³ daktaras Jonas Poderys iÅ¡ premjero Algirdo Brazausko buvo gavÄ ™s valstybinÄ ™ premijÅ³. Å io profesoriaus paskaitÅ³ uÅ¾praeitais metais KazlÅ³ RÅ³dos girios ÄŒeÄetos kaimelyje klausÄ—si visi mÅ³sÅ³ treneriai. O laike kariÅ¡kiÅ³ Äempionato Prienuose buvau atkreipÄ ™s dÄ—mesÄ® Ä® tai, kad Å¾ymusis imtininkas Mindaugas EÅ¾erskis ruoÅ¡ia Ä®domiÅ³ disertacijÅ³. Apie jos svarbÅ³ mÅ³sÅ³ su Donatu pokalbyje pabrÄ—Å¾Ä— ir pulkininkas leitenantas Valentinas Mizgaitis, kuris pasiguodÄ—, kad sportininkams iÅ¡taikyti aukÅ¡ÄiausiÅ³ formÅ³ nÄ—ra taip paprasta, labai daÅ¾nai rizikuojama ir nepataikoma. Taigi Mindaugas EÅ¾erskis vadovaujant LKKA profesoriui, kineziologui (Kineziologijos laboratorijos vedÄ—jui) Jonui Poderiui, disertacijÅ³ (eikite pagal nuorodÅ³) jau apsigynÄ—. Kadangi josios pavadinimas "DIDELIO MEISTRIÅ KUMO GRAIKÅ²-ROMÄ–NÅ² IMTYNININKÅ² Å IRDIES IR KRAUJAGYSLIÅ² SISTEMOS FUNKCINIÅ² RODIKLIÅ² KAITA METINIAME TRENIRUOTÄ–S CIKLE, todÄ—l su Å¡iuo moksliniu darbu, manau, labai verta susipaÅ¾inti ir mums, orientacininkams, nes nagrinÄ—jimo objektas yra iÅ¡tvermÄ—s mechanizmo tyrinÄ—jimas lyginant imtynininkÅ³ iÅ¡tvermÄ—s parametrus su ilgÅ³ nuotoliÅ³ bÄ—gikÅ³ funkcijomis. Å¾inome, kad pratybose atliktÅ³ krÅ³viÅ³ ar pasikeitusiÅ³ iÅ¡oriniÅ³ ir vidiniÅ³ veiksniÅ³ vertinimas, nuovargio laipsnio. individualiÅ³ ypatybiÅ³ paÅ¾inimas, organizmo funkcijÅ³ mobilizacijos ir atsigavimo kaitos ir sportinÄ—s formos Ä®gijimo vertinimas yra aktualios sporto mokslo bei praktikos problemos. Didelio meistriÅ¡kumo sportininkÅ³ pratybose ir treniruotÄ—s procese vyrauja ugdantys fiziniai krÅ³viai, dÄ—l to viena iÅ¡ bÅ³dingÅ³ sportininko bÅ³senÅ³ yra nuovargio bÅ³sena, kuri apibÅ³dinama tiesioginio, liekamojo suminio treniruotÄ—s efektÅ³ sÅ³vokomis. Galiu Ä®terpti, kad kaip tik apie nuovargio bÅ³senÅ³, tiksliau, apie raumenÅ³ nuovargio fiziologijÅ³ jau baigia nagrinÄ—ti savo daktarinÄ—je disertacijoje KazlÅ³ RÅ³dos savivaldybÄ—s Sporto centro pavaduotojas Giedrius Gorianovas. Apie organizmo adaptacijÅ³ karÅ¡tomis ir geografinÄ—s platumos sÅ³lygomis organizmo adaptacijos eiga atvykus Ä® PekinÅ³ ir SidnÄ—jÅ³ tyrinÄ—jo su minÄ—tu Jonu Poderiu ir Aleksas Stanislovaitis, kuris lapkriÄio 26 d. paskaitÅ³ orientavimosi sporto treneriams ir orientacininkams apie fiziniÅ³ savybiÅ³ ugdymÅ³, krÅ³vius, poilsÄ® skaitys vÄ—l KazlÅ³ RÅ³dos girios ÄŒeÄetos kaimelyje. Na, o Mindaugo EÅ¾erskio disertacijos pirmasis straipsnis: "SportinÄ—s treniruotÄ—s proceso raidos ypatybÄ—s. " buvo paskelbtas 2010 m. Nr. 3-4 Å¾urnale TRENERIS, kuris publikuojamas to Å¾urnalo III-e skyriuje TRENIRUOTÄ–S VYKSMO YPATUMAI 27 psl.. Tai svarbus Ä®vykis visÅ³ sporto Å¡akÅ³ praktikos apibendrinimo teorijoje. Jame TRENIRUOTÄ–S PROCESO VALDYMO IR KONTROLÄ–S potemÄ—je kalbama apie Å¡iuolaikinÄ ™ bÅ³tinybÄ ™ kurti naujas treniravimo metodikas, kurios iÅ¡ esmes pradÄ—jo taikyti naujus treniravimo principus: fiziniÅ³ galiÅ³ didinime reikalaujama remtis organizmo vidiniÅ³ bei iÅ¡oriniÅ³ veiksniÅ³ sÅ³veika. Doktorantas Mindaugas EÅ¾erskis daug apraÅ¡inÄ—ja apie koncentruotÅ³ ir specializuotÅ³ krÅ³viÅ³ treniravimo ciklÅ³ diegimÅ³, kur Å¡ios teorijos iÅ¡vystymui daugiausia pasitarnavo trijÅ³ sporto Å¡akÅ³ garsÅ³s treneriai G. Touretskis (plaukimas), V. Kavernas su V. Issurinu (irklavimas). ir A. BondarÄiukas (lengvoji atletika). Apie pastarÅ³jÄ® galiu asmeniÅ¡kai pridurti, kad mokslÅ³ daktaras Anatolijus Bondarchuk garsÄ—ja kaip sportininkas (1972 olimpinis kÅ³jo metimo Äempionas ir Europos Äempionas, taip pat buvÄ ™s pasaulio rekordo savininkas. O jo treniravimosi sukurti metodai neturi precedento pasaulyje. Jis mokslÅ³ daktaro laipsnÄ® Ä®gijo pedagoginiame Kijevo universitete, o jo moksliniÅ³ tyrimÅ³ technikÅ³ ir aukÅ¡tos kokybÄ—s mokymo metodai sudarÄ— pagrindÅ³ daugeliui bendrÅ³ kitÅ³ sporto Å¡akÅ³ metodikoms ir praktikai sukurti. Jo sukurta teorija naudojama geriausiÅ³ pasaulio sportininkÅ³ ir Å¡iandien. Nuo 1976-1992, jo dÄ—ka paruoÅ¡iama daug kÅ³jo, disko metimo ir rutulio stÅ³mimo pasaulio bei olimpiniÅ³ ÄempionÅ³. Jis paraÅ¡Ä— vienuolika knygÅ³ ir 195 straipsniÅ³... Apie Å¡Ä® Å¾ymiausiÅ³ pasaulyje sportininkÅ³ ir mokslininkÅ³ uÅ¾simenu todÄ—l, kad yra Å¡viesÅ³s prisiminimai susijÄ ™ ir su mÅ³sÅ³ sportu, kai 1972 m. pirmÅ³ kartÅ³ OS vystimosi istorijoje buvo suorganizuota didÅ¾iausia per visÅ³ laikÅ³ Lietuvos orientacininkÅ³ delegacijos iÅ¡vyka Ä® pasaulio orientavimosi pasaulio ÄempionatÅ³ ÄŒekoslovakijon (Stary Slavuose), iÅ¡ kurio vakarais vieÅ¡buÄiuose stebÄ—davome, kas dedasi netoliese-Miunchene, kur vyko olimpiada, jos stebÄ—jimui vadovaudavo Å¡viesiosios atminties Romualdas Å ileika. BÅ³tent,, kurioje garsusis Anatolijus Bondarchukas tapo olimpiniu Äempionu. Su jo teoriniu bei praktiniu palikimu tekdavo ir man asmeniÅ¡kai susidurti, studijuojant jo straipsnius Å¾urnale Лехкая атлетика. Atkreiptinas dÄ—mesys Ä® naujus terminus, kaip Ä® mezociklÅ³ blokÅ³ tipus, tokÄ®, kaip 1. AkumuliacinÄ®, kuris buvo numatytas bendrÅ³jÅ³ savybiÅ³, tokiÅ³ kaip aerobinÄ—s iÅ¡tvermÄ—s, raumenÅ³ jÄ—gos ir bendrosios technikos savybiÅ³, tobulinimui (fiziniÅ³ ypatybiÅ³ treniravimo mezociklo trukmÄ— – 6–10 savaiÄiÅ³); Å is mezociklas labai ignoruojamas mÅ³sÅ³ sporto Å¡akoje, dÄ—l ko daug orientacininkÅ³ praranda labai svarbiÅ³ savybiÅ³, tada, kai jie pereina iÅ¡ moksleiviÅ¡kojo amÅ¾iaus ir perdÄ—m nusispecializavÄ ™, praranda labai daug bendrÅ³jÅ³ savybiÅ³. Toliau atkreiptinas dÄ—mesys Ä®: 2. Transformacijos mezociklÅ³, kuris buvo skirtas rungties specifiniÅ³ motoriniÅ³ ir techniniÅ³ savybiÅ³ tobulinimui, pvz., aerobinÄ—-anaerobinÄ— iÅ¡tvermÄ— ir/arba anaerobinÄ— iÅ¡tvermÄ—, raumenÅ³ iÅ¡tvermÄ— ir judesio atlikimo technika. Kaip matome, Äia irgi orientavimosi sporte nieko nesiskiria nuo graikÅ³-romÄ—nÅ³ imtyniÅ³ teorijos, kur anaerobinÄ— iÅ¡tvermÄ— labai turÄ—tÅ³ bÅ³t sietina su technikos elementÅ³ stiprinimu. Labai Ä®domus naujas treÄiasis Å¡ioje disertacijoje naudojamas terminas, tai - 3. Realizacijos, kuris koncentravosi Ä® prieÅ¡varÅ¾ybinÄ® pasirengimÅ³, t. y. varÅ¾ybÅ³ imitacija, maksimalaus greiÄio didÄ—jimÅ³ ir atsigavimÅ³.po ankstesniÅ³ sekinanÄiÅ³ krÅ³viÅ³. Å ie trys mezociklÅ³ blokai sudarydavo atskirÅ³ treniravimo etapÅ³, kuris uÅ¾sibaigdavo keliomis varÅ¾ybomis. Metiniame treniruoÄiÅ³ cikle buvo penki ar Å¡eÅ¡i treniravimo etapai, kuriÅ³ paskutinis bÅ³davo prieÅ¡ svarbiausias sezono varÅ¾ybas. Modifikuota pasirengimo sistema leido sumaÅ¾inti pernelyg didelius treniruoÄiÅ³ krÅ³vius ir pasiekti labai gerÅ³ rezultatÅ³. TodÄ—l reiktÅ³ Å¡iÅ³ imtynininkÅ³ treniruoÄiÅ³ periodizacijos patirtÄ® perimti ir mums, orientacininkams. Ypatingai mums orientacininkams reiktÅ³ atkreipti dÄ—mesÄ® Ä® Biologiniais ritmais grindÅ¾iamas treniruotÄ—s planavimÅ³, kuris vis plaÄiau taikomas visose sporto Å¡akose. Biologinio ritmo ignoravimo pasekmes galiu Ä®rodyti ir per JWOC-05 Å veicarijoje, kai mano buvusi auklÄ—tinÄ— pabudo tik gerokai antroje trasos dalyje, nes pasaulio jaunimo Äempionato iÅ¡vakarÄ—se net nusikalstamai buvo ignoruojama biologinio laikrodÅ¾io derinimo mechanizmo samprata. Vietoje to, kad prieÅ¡ svarbiausiÅ³jÄ® jaunos orientacininkÄ—s gyvenime startÅ³ (paskutinÄ®jÄ® startÅ³ jaunimo amÅ¾iuje) organizuoti treniruoÄiÅ³ stovyklÅ³, jau tapusi studente buvo pasiÅ³sta namo tam, kad galutinai iÅ¡derintÅ³ savo biologinio laikrodÅ¾io suformuotÅ³ mechanizmÅ³. Disertacijos literatÅ³ros apÅ¾valgoje imtynininkas Mindaugas EÅ¾erskis pateikia ir, mums, orientacininkams bÅ³dingÅ³ ydÅ³. Jis raÅ¡o: . "Yra nerealu tikÄ—tis, kad visos Å¡ios idÄ—jos, pateiktos daugiau nei prieÅ¡ keturis deÅ¡imtmeÄius, bÅ³tu tinkamos Å¡iandien (Issurin, 2007). V. Issurino (Issurin, 2007) teigimu, pagrindiniai tradicinÄ—s treniravimo teorijos trÅ³kumai tokie: • NegebÄ—jimas suteikti geriausios sportinÄ—s formos daugeliui varÅ¾ybÅ³. Netgi paskutinÄ—se versijose (Starischka, 1988; Platonov, 1997; Tschiene, 1999; Bompa, 1999) tradicinÄ— periodizacija numato vienÅ³, du arba tris geriausios formos pasiekimo metinius ciklus, nors nuo devintojo deÅ¡imtmeÄio daugkartinis geriausios formos pasiekimas tapo Ä®prastas didelio meistriÅ¡kumo sporto praktikoje.” DÄ—l Å¡io nesugebÄ—jimo orientavimosi sporte didÅ¾iausia Lietuvos gÄ—da buvo pademonstruota uÅ¾pernai per OSS pasaulio ÄempionatÅ³ Japonijoje (Chokaido saloje), kai jauna rinktinÄ—s narÄ— per visas Äempionato rungtis labiausiai iÅ¡ visÅ³ dalyviÅ³ pablogino savo lygÄ®, lyginant su prieÅ¡ du metus vykusio pasaulio ÄempionatÅ³ Maskvos ChimkÅ³ garsiajame miÅ¡ke pasiektais rezultatais (atsilikimo nuo pasaulio ÄempionÅ³ koeficientÅ³ pokyÄiais). Doktorantas Mindaugas EÅ¾erskis raÅ¡o, kad • Ilgalaikio treniravimo programÅ³ taikant miÅ¡rius (Ä®vairaus pobÅ³dÅ¾io) krÅ³vius trÅ³kumai. Å ie trÅ³kumai tokie: a) pernelyg didelis nuovargio susikaupimas, jÄ® rodo pastovus streso hormonÅ³ ir kreatino fosfokinazÄ—s padidÄ—jÄ ™s iÅ¡siskyrimas (Barzdukas et al., 1990; Lehman et al., 1997; Stone et al., 1991; Hooper et al., 1995); b) intensyvus, ilgalaikis miÅ¡rus treniravimas suteikia akivaizdÅ³ rezultatÅ³ gerÄ—jimÅ³ iÅ¡ pradÅ¾iÅ³, bet vÄ—liau rezultatÅ³ prieaugis sustoja arba net maÅ¾Ä—ja (Sharobajko, 1984; Zemliakov, 1991; Lehman et al., 1993); c) intensyvus ir sekinantis treniravimas, trunkantis tris keturias savaites, kai sportininkai pasiekia savo biologinÄ—s adaptacijos ribas, sukelia stresÅ³ (Steinacker et al., 1998;Steinacker et al., 2000; Lehman et al., 1997). Tokios programos tÄ ™simas labai padidna persitreniravimo rizikÅ³ (Lehman et al., 1997; Lindsay et al., 1996; Issurin, 2008). Taigi, minÄ—to orientavimosi su slidÄ—mis pasaulio Äempionato iÅ¡vakarÄ—se, matomai, buvo padarytos visos Å¡ios klaidos, kai Ä®Å³ klaidÅ³ rezultatas akivaizdÅ¾iai matÄ—si per Lietuvos ÄempionatÅ³ vykusÄ® Latvijoje, ir, vietoje to, kad neimti Ä® rinktinÄ ™ perteniruotos orientacininkÄ—s, buvo paÅ¾eistas grubiausiai elementariai net atrankos Ä® rinktinÄ ™ principas. Tokie "Å¾aidimai" su sportininko sveikata gali taip atsiliepti, kad jis ar ji gali bÅ³t priversti pasitraukti iÅ¡ sporto. ...? Toliau doktorantas pabrÄ—Å¾ia dar vienÅ³ charakteringÅ³ ir orientavimosi sporte daromÅ³ klaidÅ³. Tai: • NesuderinamÅ³ fiziniÅ³ krÅ³viÅ³ sÅ³veika. Tai yra pagrindinis daug tikslÅ³ turinÄio, sekinanÄio treniravimo tarp didelio meistriÅ¡kumo sportininkÅ³ trÅ³kumas. Toks miÅ¡rus treniravimas sukelia prieÅ¡taringus atsakus, kai tam tikro treniravimo krÅ³viai slopina arba eliminuoja fiziniÅ³ krÅ³viÅ³, skirtÅ³ kitiems tikslams, efektus. Daugelis tyrimÅ³ parodÄ—, kad ilgalaikis miÅ¡rus ir sekinantis treniravimas sumaÅ¾ina didÅ¾iausiÅ³jÅ³ jÄ—gÅ³ didelio meistriÅ¡kumo slidininkams (Koutedakis et al., 1992), fechtuotojams (Koutedakis et al., 1993), irkluotojams (Hagerman, Staron, 1983), baidariÅ³ irkluotojams (Zemliakov, 1991) ir krepÅ¡ininkams (Hoffman et al., 1991). Taip pat pernelyg didelis miÅ¡rus treniravimas slopina didelio meistriÅ¡kumo plaukikÅ³ (Fitts et al., 1991) ir baidariÅ³ irkluotojÅ³ sprinto savybes (Zemliakov, 1991). Matomai, bÅ³tet, dÄ—l nesuderintÅ³ krÅ³viÅ³ sÅ³veikos treniruoÄiÅ³ procese praeitÅ³ metÅ³ orientavimosi sporto Lietuvos Äempione savo superspecializuotoje rungtyje, atstovaudama Å¡alÄ® WOC-2009 Vengrijoje, pasiekia Å¾emiausiÅ³ lygÄ® per visÅ³ Å¡alies OS istorijÅ³. VisÅ³ Å¡iÅ³ "pasiekimÅ³" prieÅ¾astis – vienintelÄ—. Tai elementaraus Sporto mokslo principÅ³ ignoravimas, orientavimosi specializantams ignoravimas ir LKKA Kineziologijos laboratorijos, kurios dÄ—ka doktorantas Mindaugas EÅ¾erskis atliko unikalius tyrimus ir juos nuodugniai apraÅ¡Ä—. VÄ—liau ir aÅ¡ Å¡iek tiek pakomentuosiu apie Å¡iÅ³ tyrimÅ³ metodologijÅ³. YpaÄ, Ä®domi bei vertinga visame pasaulyje iÅ¡garsÄ—jusi Medicinos mokslinio tyrimo centro buvusio Kardiologijos instituto, vadovaujamo Å¾ymiausio Lietuvos mokslininko-mediko akademiko Jurgio BRÄ–DIKIO sukurtos kompiuterinÄ—s programos "Kaunas-krÅ³vis", su kuria neturÄ—jo galimybÄ—s susipaÅ¾inti tik orientavimosi sporto specializantai, nors mano iÅ¡vykimo dirbti Ä® KazlÅ³ RÅ³dÅ³ misija buvo tuo tikslu, kad Ä® Lietuvos orientavimosi sportÅ³ atneÅ¡ti naujas sporto technologijas. Bet, neiÅ¡sipildÅ¾ius Å¡iam siekiui dÄ—l ..., deja, Äia disertacijoje dÄ—ka atliktÅ³ tyrimÅ³ su graikÅ³-romÄ—nÅ³ imtininkais (minÄ—tais dviem Mindaugais) Pekino olimpiadoje pasirodymai Ä®vertinti mÅ³sÅ³ Å¡alies delegacijoje tarp sÄ—kmingiausiai pasirodÅ¾iusiÅ³jÅ³. Taigi, Å¡ioje daktarinÄ—je disertacijoje Pekino olimpiadoje, puikÅ³ rezultatÅ³ pasiekÄ ™s sportininkas-imtynininkas, dabar jau tapÄ ™s biologijos mokslÅ³ daktaru Mindaugas EÅ¾erskis Lietuvos sporto praktikos teoriniam apibendrinimui davÄ— neÄ®kainuojamÅ³jÅ³ reikÅ¡mÄ ™, kuriÅ³ reiktÅ³ pasinaudoti ir mums, orientavimosi sporto puoselÄ—tojams. _________________ Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviraèiu "Lietuvos Å¾emÄ—lapio 400-meèio vietomis"

Atgal Ä¯ virÅ¡Å³

Rodyti praneÅ¡imus nuo ankstesnio:

	Pagrindinis puslapis -> Informacija	Visos datos yra GMT + 3 valandos
Puslapis 1 iÅ¡ 1

JÅ«s negalite raÅ¡yti naujÅ³ praneÅ¡imÅ³ Ä¯ Å¡Ä¯ forumÄ…
JÅ«s negalite atsakinÄ—ti Ä¯ praneÅ¡imus Å¡iame forume
JÅ«s negalite redaguoti savo praneÅ¡imÅ³ Å¡iame forume
JÅ«s negalite iÅ¡trinti savo praneÅ¡imÅ³ Å¡iame forume
JÅ«s negalite dalyvauti apklausose Å¡iame forume