Osport.lt

[Ighnaz]

Sveiki, nesenai pradejau vel aktyviai sportuoti, po daug daug metu pertraukos ) tiesa sakant paskutini karta normliai sportavau dar budamas vaikas. Tai va man iskilo tokia problema, kiek girdejau is pazystamu, kad ilgu nuotoliu begimas gali but pavojingas kojoms, sanariams ir panasiai, as nenusimanau apie siuos dalykus daug ir nzn tiesa sakant kur apie tai ieskot informacijos taciau megstu begti didelias distancijas ir noreciau ir toliau begiot. Gal kas esat susidure su sita situacija ir galetumet patarti ka tiksliai reik daryt kad issaugoti ten sveikus sanarius ir panasiai. Vienas draugas sportuojantis sake ten kazka apie gliukozes tabletes ar panaisai bet nelabai as ten ji supratau, tai va labai labai prasau gal kas padesit. Aciu

[V.B.]

as tai nzn, negirdejau kad begimas butu kam nors pakenkias, jeigu viskas darome sistemingai ir pastoviai, tai galesi tuos nuotolius begioti kokius tik nori, kaip pvz Silkinas, ar uzteks ir maratono. Bet manau svarbiausia reikia tureti kazkoky plan sistema, jos laikytis, ir tada galesi begioti kiek noresi ir busi sveikas

[Rolas]

Ä�ia aÅ� gal kiek panaÅ�us Ä® Ighnaz, todÄ—l galiu pavaryti "iÅ� patirties" - bÄ—gimas, kol kas, nepakenkÄ—, nors rimtų sistemų nenaudoju (o reikÄ—tų ), aiÅ�ku, ir Ä® maratonus nesiveržiu, užtenka OS distancijų. Labiausiai per sųnarius man kerta kaÅ�is (iÅ�tampytos Äiurnos), futbolas (nutraukti dvigalvio raumens kryžminiai raiÅ�Äiai), o bÄ—gimas - vienas malonumas (jei miÅ�ke kokios duobÄ—s nepagaunu - tada, palaima Äiurnoms pareina). Medikai dÄ—l sųnarių dilimo pataria Biogliukozaminų, Flexsodon A pavartoti..., manau, tik jie ir gali pasakyti, kokios bųklÄ—s tavo sųnariai...

[Vytenis]

BÄ–GIKAMS SÄ
"NARIŲ APSAUGA YRA LABAI SVARBI!!!

Klausimas temos autoriaus Äia labai rimtas užduotas. DÄ—l sųnarių pakenkimo OS-e yra kur kas mažiau pavojinga, nei treniruojantis ilgų nuotolių bÄ—gime. Orientavimosi sporte tik mechaniniai sųnarių pažeidimai daugiau sutinkami (staigųs patempimai dÄ—l nepatogaus kojos pastatymo atžvilgiu netikÄ—tai pasikeitusio grunto nelygumo). O Å�tai, bÄ—giojant ilgus nuotolius, yra Å�iek tiek didesnÄ— galimybÄ— pertempti sųnarius ir dÄ—l perkrovų, dÄ—l netinkamos avalynÄ—s ir dÄ—l neteisingos bÄ—gimo technikos. Visa tai yra betarpiÅ�kai susijÄ
™ su kietu ir pastoviu gruntu treniruotÄ—se, kai per dÄ—m treniruojamasi asfaltu, vengiami krosai Ä®vairiu gruntu. Ir dÄ—l stadiono gali atsirasti traumos (ypaÄ Achilo sausgyslÄ—s) bÄ—giojant su startukais. Reikia, kad vinukai bųtų ne per ilgi ir bųtų pritaikyti stadiono dangai. Å lako takeliams ilgesni vinukai, o tartanui, rekortanui, bei bitumui trumpesni. Ilgiems nuotoliams vinukai turi bųti trumpiausi, nei vidutiniams ir, ypaÄ, nei sprintui. Be to su startukais privalu bÄ—gti tik gerai Ä®Å�ilus su sportiniais bateliais, o taip pat ir per baigiamųjų dalÄ® treniruotÄ—s reikia bųtinai bÄ—gti atsipalaidavimui irgi ne su startukais. O jei nesieki dalyvauti stadione varžybose ir rezultatai nerųpi, tai patarÄiau pradedanÄiajam ar tik dÄ—l sveikatos bÄ—giojanÄiam, iÅ�vis, tokių, kaip startukai nenaudoti.

BÄ—giojant ilgus nuotolius, svarbu, akcentuoti baigiamųjų treniruotÄ—s dalÄ® - atsipalaidavimų. Po krųvio kietu gruntu ar stadionu (nors jis ir ne kietas, jei bÄ—gama rekortanu), patarÄiau turÄ—ti sau madų prabÄ—gti ristele minkÅ�ta žolyte. Tai akcentuodavo australų bÄ—gikai, ir ypatingai, garsiausias pasaulio treneris Artųras Lidjardas net liepdavo tai daryti. Labai gerai per žolytÄ
™ padribsÄ—ti ir net basomis. Pav. stadiono futbolo veja basomis, nes ir basomis mažiau gadinasi veja, tada futbolininkai labai gal ir nepyks, nors, jie bųna skųpųs dÄ—l savo vejų. TodÄ—l patartina bÄ—gioti po visų vejų, bet, jokiais bųdais, ne vienu ir tuo paÄiu taku, kad joje nepalikti pÄ—dsakų. O Å�iaip, australų bÄ—gikai net praeito Å�imtmeÄio 50-60-taisiais metais naudodavosi visokias žolių vejas, kurios bųdavo skirtos specialiai bÄ—gimui. Mat Australijoje tada buvo aukÅ�ta bÄ—gimo kultųra, skirta sųnarių apsaugai. Pamenu, kad ir Lietuvoje, ir ypaÄ Latvijoje buvo atsiradÄ
™s 7-tame deÅ�imtmetyje vajus ruoÅ�ti visur pjuvenų ir net medžio drožlių bÄ—gimo takelius.

Labai gerai atpalaiduoja ir plaukimas. Tai populiarino garsusis JAV vidutinių nuotolių bÄ—gikas .... Rajanas. AsmeniÅ�kai aÅ� atsipalaidavimui be plaukimo bei dviraÄio, naudodavau ir sportinÄ® Ä—jimų - jis man labai tikdavo, kad pakeisti ir duoti kitokÄ® krųvÄ® atremties aparatui. YpaÄ naudodavau Ä—jimų pereinamuose treniruoÄių perioduose, kai po intensyvių varžybinių laikotarpių kojos bųdavo perkrautos. Juk reikia saugoti bÄ—gikams ne tik sųnarius, bet ir raumenis.

IÅ� savo praktikos galiu pasakyti, kad aÅ� jaunystÄ—je turÄ—jau kelio sųnario perkrovimų, kuris pagijo tik iÅ�važiavus iÅ� Lietuvos (kai buvau paimtas Ä® sovietinÄ
™ armijų). Rusijoje už Maskvos miÅ�kuose bÄ—giojau labai daug, bet sųnarys skaudÄ—ti nustojo, nes ten sausesnis klimatas. DrÄ—gnas - lietuviÅ�kas klimatas sųnariams nÄ—ra sveikas. Tai man mažam sakydavo mano moÄiutÄ— ir jos teisumu Ä®sitikinau, kai grĮžau Ä® Lietuvų - vÄ—l staiga nei iÅ� Å�io, ne iÅ� to sųnario trauma man atsinaujino, nors krųvių didelių neturÄ—jau. Ir traumų man pagydÄ— tik sportinis turizmas bei orientavimosi sportas. Ir dabar po OS-o varžybų jauÄiu kojų daug malonesnÄ® nuovargÄ® pasiskirÅ�ÄiusÄ® tolygiai per visas raumenų grupes, nei po bÄ—gimo kietu gruntu, kur nuovargis lokalizuojasi tik apatinÄ—je atraminio aparato dalyje. TodÄ—l visiems sakau, kad OS-as yra daug sveikesnis ir net sveikiausias sportas iÅ� visų.

Traumų prevencijai labai svarbu dar ir atskirai stiprinti raiÅ�Äius visokiausiais pratimais, Å�uoliavimais, svarsÄių bei treniruoklių naudojimais, bei bÄ—gimo technikos tobulinimais. Labai svarbu kelio sųnarÄ® stiprinti lÄ—tais pritųpimais su svarÅ�Äiu nuo ožio prie gimn.sienelÄ—s, kad raiÅ�Äiai ir jungiantys juos raumenų pluoÅ�tai stiprÄ—tų per visų skerspjųvÄ® - tai pagrindinÄ— sųlyga HARMONINGO TRENIRAVIMOSI, kad nebųtų pažeistos organizme vystymo - treniravimo disproporcijos, dÄ—l ko visad paÄeidžiama sveikata treniruojantis. (Pav. sveika bÄ—gti atbulam ir Ä® kalnų, kad sustiprinti antagonistines raumenų grupes) BÄ—giojant kietu gruntu, net privalu stiprinti suburo raumenis, kad kietas gruntas nepažeistų stuburo slankstelių. Tai labai svarbu ir orientacininkams besitreniruojantiems akmenynuose. Nors iÅ� jų traumų reikia pasimokyti, kai buvo ignoruojami patyrusio bÄ—giko Povilo (buvusio nacionalinÄ—s rinktinÄ—s trenerio) patarimai.

BÄ—gimas sųnariams ypatingai pavojingas, kai yra kųno virÅ�svoris. TodÄ—l apkųniems labiau sveika yra vaikÅ�Äioti (sportiniu Ä—jimu) nei bÄ—gti. TodÄ—l patarÄiau virÅ�svorÄ® mesti tik, jokiu bųdu ne vien vienu bÄ—gimu. Be to reik ir neperÅ�aldyti sųnarius treniruoÄių metu - apriÅ�ti - paÅ�iltinti sųnariai geriau tepami, nes mažėja tepamojo skysÄio klampumas ir tuo gerÄ—ja sųnario tepimas. Kad Å�io skysÄio sųnariuose nebųtų per mažai, labai sveika be minÄ—tų spec.papildų, Ä® maisto racionus labiau Ä®traukti želatinų ir Å�altienas, gautas, kaip tik iÅ� sųnarių, kurias ir reik sugražinti atgal Ä® sųnarius.

Tai tik labai mažų dalĮ a� apra�iau dėl sųnarių apsaugos. Lai kiti mane papildo.

P.S.: Atrodo, per ilgas Å�is praneÅ�imas, gal jÄ® iÅ� Äia iÅ�kelti kitur?
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[Ighnaz]

labai aciu uz visa informacija, tikrai daug padejot , beje as tikrai neapkunus, atvirksciai gan kudas..

[Tomas deaf]

kokios treniruotes "ristele"?
Aciu.

[melioratorius]

Maziau klausykime vytenio balalaiku. Jis amzinai suplaka profu sporta su tiesiog fizine kultura. Begioju daug metu ( ir begiosiu) rekordu nesiekiu, o kelio sanarys apgadintas tiesiog buitineje traumoje. Nieko bendro su ilgais nuotoliais. Krepsinius ir futbolus uzmirsau senai ,nes ten tikrai nelaimiu ieskojimas. Na sutinku ,kad apsilimas ( sanariu ir sausgysliu tempimas ) pries ir po pagrindinio kruvio yra labai svarbu. Tipo geram sportautojui nereikia ,o blogam -nepades:) Grubi klaida.
Dar manau ,kad kaip tik visokie sprintai ,spurtai ir lekimas be galvos blogiau uz nors ir ilga ,bet tolygu begima. Pasiziurekime statistika, pas ka cia byra achilo sausgysles? ....Sekmes:)

[V.B.]

Kas domisi ilgu nuotoliu begimais gali pasiziureti 3 daliu filmuka apie Heile Gebrselassie ir jo treniruotes. Nuoroda i pirmaja http://www.youtube.com/watch?v=ZCARH83vZpw&feature=related

[Vytenis]

Lukas tÄ
™sia savo a.a. tÄ—velio svajones


Maloni naujiena iÅ� JAV pasiekÄ— visus Lietuvos sporto mÄ—gÄ—jus. Å eÅ�iolikmetis lietuvaitis Lukas VERžBICKAS uždarų patalpų JAV nacionalinÄ—se pirmenybÄ—se 5000 m nuotolyje su rezultatu 14:18,42 užėmÄ— ne tik pirmų vietų, bet ir sumuÅ�Ä— 35 metų JAV moksleivių rekordų, o taip 14,32 sek. pataisÄ— ir Lietuvos jaunių rekordų, priklausiusÄ® nuo 1995 m. Mindaugui PukÅ�tui. PasigÄ—rÄ—kite! - , Luko rekordiniu bÄ—gimu, kuriame artimiausių varovų Curry, Sean paliko net 43,27 sek.! Na, o po to video Luko reportažas. (Moksleivių ir studentų rekordus gali gerinti visi besimokantys JAV - studentų JAV rekordininkÄ— yra ir Austra SKUJYTÄ–.) PraÄ—jusių metų liepos mÄ—nesy Lukas 3000 m. nuotolÄ® buvo Ä®veikÄ
™s per 8 minutes 49,37 sekundes. Labiausiai Lukas save nutaikÄ
™s yra Ä® triatlonų (pažiųrÄ—kite Luko-triatlonininko nuotraukas).


Beje, Lukas vasario pabaigoje pasižymÄ—jo ir Ä�ikagos sezono atidarymo 8 km bÄ—gime - siųlau pažiųrÄ—ti video reportažų apie Ä�ikagos bÄ—gimų, Luko interviu ir fotoreportažų. Dar galima peržiųrÄ—ti unikalų Luko taktikos video, kai pusÄ
™ distancijos bÄ—go paskutinis, o po to 3000 m. 8:57,44 Ä®tikinamai laimÄ—jo.


Gerai pažinojau lygiai 21 mÄ—nesiu ir 29 diena už mane jaunesnÄ® Å�viesios atminties Luko tÄ—velÄ® Sigitų, kuris 1973 m. buvo Lietuvos maratono Äempionu su rez-u 2:23:01 Druskininkuose (tada ir aÅ� ten bÄ—gau), o sekanÄių metų Äempionate taip pat Druskininkuose jis rezultatų pataisÄ— iki 2:19:57, bet Äempionu tada tapo 5 sek. greiÄiau atbÄ—gÄ
™s 1972 m. Miuncheno olimpiados dalyvis Anatolijus Baranovas.

Su Luko tÄ—veliu man teko važiuoti Ä® Užgorodų dalyvauti visasųjunginÄ—se maratono varžybose. Tada jis man traukinyje dÄ—stÄ—, kad jo moksleivis Romas Sausaitis iÅ� VarÄ—nos Lietuvoje tuoj bus žinomas bÄ—gikas. Labai daug iÅ� Luko tÄ—velio man teko sužinoti apie bÄ—gimo bei maratono filosofijų, daug kartų teko su juo diskutuoti apie treniruoÄių metodikas. VÄ—liau mes tapome vos ne bendradarbiai, priklausÄ—me vienai Lietuvos Chemijos pramonÄ—s profsųjungai - aÅ� dirbau tos profsųjungos treneriu-dÄ—stytoju "Azoto" sporto kolektyvui, o Sigitas tapo Kauno "PluoÅ�to" gamyklos lengvosios atletikos sporto mokyklos direktoriumi, iÅ�ugdÄ— daug gerų bÄ—gikų, kaip AlgÄ® DabulskÄ® (5000 m. 13:31.65-II-as per visų l.a. istorijų rez-as) ir kitus. Jo auklÄ—tinÄ— Rasa VirÅ�ilovaitÄ— , kuri vÄ—liau tapo a.a. Sigito žmona ir Luko mama, 1984 m. tapo Tarybų Sųjungos 3 km bÄ—gimo studentų Äempione - tais metais ji Kijeve 3000 m nuotolyje pasiekÄ— 8:56.79 rezultatų, kuris po Reginos Ä�istiakovos-NyderytÄ—s (8:39.25) yra antras rezultatas per visų Lietuvos istorijų. Taigi Luko mama 5000 m. nuotolyje turi 16:42.2 8-tų rezultatų. Be to Luko mama tapo pirmųja Lietuvos maratono Äempione, vykusio 1982 m. Užgorode (tada antrųjų vietų užėmÄ— jonavietÄ— Vilija VasiliauskaitÄ— - dabar DamaÅ�ickienÄ—, mųsų OSS rinktinÄ—s narÄ—s Editos kolegÄ—-dar ir dabar bÄ—ganti greiÄiau, nei visos Lietuvos OS-ininkÄ—s.). Maratone Luko mama turi 3:01:17 rezultatų, kuris yra 15-tas rezultatas (mųsų Rasos PtaÅ�ekaitÄ—s 2008.10.26 Frankfurte 3:04:57 rezultatas kol kas 19-tas per visų l.a. istorijų.)

Dabar mano geras buvÄ
™s kolega, bÄ—gimo sporto metodikų kųrÄ—jas Sigitas ilsisi KarmÄ—lavos kapinÄ—se, o jo didžiausias gyvenimo svajones toliau tÄ
™sia sųnelis Lukas.
_________________
Sekite kelionÄ™-ekspedicijÄ… dviračiu "Lietuvos žemÄ—lapio 400-mečio vietomis"

[metalas]

Gal senelo?

[Sodis]

[quote="Ighnaz"]Sveiki, nesenai pradejau vel aktyviai sportuoti, po daug daug metu pertraukos ) tiesa sakant paskutini karta normliai sportavau dar budamas vaikas. Tai va man iskilo tokia problema, kiek girdejau is pazystamu, kad ilgu nuotoliu begimas gali but pavojingas kojoms, sanariams ir panasiai, as nenusimanau apie siuos dalykus daug ir nzn tiesa sakant kur apie tai ieskot informacijos taciau megstu begti didelias distancijas ir noreciau ir toliau begiot. Gal kas esat susidure su sita situacija ir galetumet patarti ka tiksliai reik daryt kad issaugoti ten sveikus sanarius ir panasiai. Vienas draugas sportuojantis sake ten kazka apie gliukozes tabletes ar panaisai bet nelabai as ten ji supratau, tai va labai labai prasau gal kas padesit. Aciu . [/quote]

Sveiki,

bÅ«tų ÄÆdomu ir man sužinoti iÅ� kitų patirties - kaip ilgų nuotolių bÄ—gimas paveikÄ— ar nepaveikÄ— jÅ«sų sveikatos? Beje, kaip dažniausiai treniruojatÄ—s? BÄ—gate 1-2 Å�irdies ritmo zonoje? Ir kiek laiko tÄ… darote?